Aistmarių nerijos spindesys ir skurdas

Projektai

Apleistų pramonės ir karinių objektų panaudojimo vandens turizmui galimybės

Pabaiga. Pradžia Nr.191.

Tęsiame pasakojimą apie įdomų tarptautinį projektą, įgyvendinamą Kaliningrado srityje ir Klaipėdoje. Neseniai projekto ekspertai surengė ekspediciją į Aistmarių neriją (Baltijskaja Kosa - rus.). Nerija ištisus septynis dešimtmečius buvo uždara karinė teritorija ir išsaugojo laukinę, civilizacijos beveik nepaliestą gamtą.

Projekte - 4 objektai

Europos Sąjungos TACIS programa visų pirma skirta remti bendradarbiavimą abipus sienų ir orientuota į Rusiją, kitas Nepriklausomų valstybių sąjungos šalis bei jų kaimynes. Klaipėdos kraštą ir Kaliningrado sritį sieja ne tik viena istorija ja, bet ir panašios problemos. Viena iš tokių problemų - apleisti kariniai ir pramonės objektai. Jų dešimtys Klaipėdos krašte, dar daugiau - Kaliningrado srityje.

TACIS programos finansuojamas tarptautinis projektas "Apleistų pramonės ir karinių objektų panaudojimo vandens turizmo tikslams studija" pradėtas įgyvendinti šių metų pradžioje. Projektą koordinuoja Klaipėdos apskrities viršininko administracija, projekto partneriai - Kaliningrado ir Baltijsko miestų savivaldybės, Švedijos nacionalinės gamtosauginės organizacijos Kristianštado miesto skyrius, Klaipėdos miesto savivaldybė ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centras.

Tarptautinė projekto veikla plėtojama keliomis kryptimis. Apie apleistų objektų regeneracijos ir pritaikymo problemas diskutuojama euroregiono "Baltija" renginių metu, tris iš keturių objektų pavyko įtraukti į SuPortNet projekto programą. Čia projekto partneriai bendradarbiauja su Ostfold apskritimi Norvegijoje, bendromis pastangomis siekiama būsimus objektus integruoti į kuriamą Baltijos mažųjų uostų tinklą.

Projektas apima keturis objektus. Lietuvoje tai yra laivų kapinės ir buvusių tinklų remonto dirbtuvių teritorija Smiltynėje. Kaliningrado srityje objektai yra trys. Bene įdomiausias - netoli Baltijsko Aistmarių nerijos gyvenvietėje Kosa (senas vokiškas pavadinimas Neutief) stūksantis apleistas dar vokiečių statytas hidroplanų uostas. Taip pat ruošiamas Kaliningrado jachtklubo plėtros planas. Jachtklubas įsikūręs pietiniame Kaliningrado pakrašty buvusiuose smėlio karjeruose. Ketvirtasis objektas - mažųjų laivų prieplaukos statyba Priegliaus upėje, netoli kaliningradietiškojo jūrų muziejaus.

Projekto koordinatoriaus Lietuvoje Kęstučio Oginsko teigimu, projekte dalyvaujančių partnerių bendradarbiavimas yra sėkmingas. Jau pavyko nemažai padaryti, optimistiškai nuteikia ir planai. Jei pasiseks -galima būtų ne tik paruošti mažųjų laivų uostelio Priegliaus upėje projektą, bet ir Karaliaučiaus jubiliejaus proga ten pastatyti plaukiojančiąsias prieplaukas. Kitas sumanymas, kurį partneriai jau ėmėsi įgyvendinti - surengti mažųjų laivų ir buriavimo įrangos parodą. V iena jos dalis vyktų Klaipėdoje, kita - Kaliningrade.

Pasak K. Oginsko, parengto projekto įgyvendinimui, t. y. šių objektų visiškam sutvarkymui, lėšų dar reikės ieškoti. Svarbu atkreipti visuomenės dėmesį, po to diskusijų metu lengviau rasti optimalų sprendimą. Tiesa, mažai tikėtina, kad Rusijos Vyriausybė skirtų lėšų, sakykime, jachtų uosteliui buvusiame vokiečių hidroplanų uoste Aistmarių nerijoje. Iš kitos pusės - jau dabar į Aistmarių neriją skverbiasi privatus kaptalas, todėl svarbu jau šioje, planavimo stadijoje, rasti pusiausvyrą tarp laukinės gamtos ir civilizacijos, privataus kapitalo ir visuomenės interesų. Tai nėra lengva, tačiau įmanoma.

Entuziastai įveikia sunkumus

Kaliningrado srityje projekto koordinatorius yra Kaliningrado merijos tarptautinių ryšių valdybos darbuotojas Vladislavas Andrejevas. Jis subūrė buriuotojų komandą, yra įsteigta jų asociacija. Taigi yra entuziastų grupė, kuriai kartais pavyksta įveikti inertiškumą. Pavyzdžiui, net ekspedicijos dalyviai iš pradžių netikėjo, kad tarptautinei komandai pavyks patekti į Aistmarių nerijos gilumą.

Ekspedicijoje dalyvavo ir žurnalistai iš Klaipėdos bei Kaliningrado merijos laikraščio "Graždanin" korespondentas Dmitrijus Osipovas.

Ekspedicijai talkino jachtos "Baltika" kapitonas Genadijus Tarasenko, Rusijos ypatingų įvykių ministerijai priklausančio avarinių povandeninių gelbėjimo darbų centro viršininko pavaduotojas. Jachta - Genadijaus hobis.

Ten, kur nebegali priplaukti jachta, ekspedicijos dalyviai buvo plukdomi jalais. Tai Rusijos laivyne mokomiesiems tikslams naudojamos valtys su irklais ir dviem burėmis. Vienos jų škiperis buvo Lietuvos buriuotojas K. O ginskas, o kitos Baltijske gyvenantis 26 metų Pavelas Demčenkovas.

Aistmarių farvateris praeina toli nuo kranto, taigi tris dienas teko plaukti daugiausia šiomis valtimis. Daug kilometrų ekspedicijos dalyviai nuėjo pėsčiomis, žvėrių takais sunkiai braudamiesi per nerijos bruzgynus. Pavelas, per atostogas mėgsta plu kdyti žmones. Kelionės jalais po Aistmares galėtų būti aktyvaus poilsio forma, tačiau tokia pramoga čia plačiai nepraktikuojama. Pavelas, būdamas kabotažinio plaukiojimo šturmanas, sudarinėja kompiuterio programas garsiom s Rusijos firmoms, važinėja į komandiruotes Maskvon, o jo hobis - plaukiojimas jalais. Beje, jis turi ir savo danų dovanotą valtį.

Mums teko susipažinti ir su jachtos "Prizrak" kapitonu Kolia, kuris, neturėdamas vienos rankos plaštakos, pats pasistatė laivą. Kartais jis vienas su žmona išplaukia ir į jūrą. Beje, Per Jūros šventę į Klaipėdą buvo atplaukę abi rusų jachtos - ir "Baltika", ir "Prizrak".

Švedų patirtis

Christeris Neidemanas, karinių objektų regeneracijos ekspertas, dalyvauti projekte buvo pakviestas visų pirma dėl savo patirties regeneruojant buvusias karines teritorijas. Švedija šiuo metu iš esmės mažina savo karines pajėgas, tad lieka nemažai karinių objektų, kuriuos norima pritaikyti visiškai kitiems, nebe kariniams tikslams. Kristianštado universitetas, kaip ir Klaipėdos universitetas, įsikūręs buvusiose kareivinėse, Christeris su studentais turi netgi savo poligoną - buvusią artilerijos dalinio šaudyklą, kurioje fiksuoja, kaip atsistato gamta.

Ch. Neidemano tikslas ekspedicijoje - projekto objektuose įvertinti ekologinę situaciją. Aistmarių nerijoje (Frisches Nehrung - vok.) jis per dvi dienas suskaičiavo 60 paukščių rūšių. Sakė, norįs čia sugrįžti rudenį, kai paukščių būsią dar daugiau.

Ch. Neidemanas lankėsi ir laivų kapinėse Smiltynėje. Pasak jo, tai graži ir perspektyvi teritorija, tačiau jai sutvarkyti reikės nemažai pinigų.

Švedijos ekspertas, kuris ir Lietuvoje šiemet lankėsi pirmą kartą, sakė norįs į Klaipėdą atvažiuoti kaip turistas. Beje, Christeris dar prieš 30 metų iš Lenkijos pusės bandė patekti į šią uždarą zoną, tačiau tik dabar pavyk o tai padaryti. Jis buvo sužavėtas puikiai išsilaikiusiomis kopomis, jų vešlia augmenija, senais medžiais miškuose, sparčiai želiančiu jaunuolynu.

Grįžęs iš ekspedicijos švedas turėtų pateikti savo rekomendacijas, ką reikėtų daryti minėtuose objektuose.

Laivų kapinės

Šiaios metais projekto ekspertai renka pačius įvairiausius duomenis apie laivų kapinių įlanką ir tinklų remonto dirbtuvių teritoriją, sėkmingai bedarbiaujama su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Atliktos tiriamosios kelionės lai vu, renkama nauja informacija apie sąnašų marių dugne sudėtį. AB "Klaipėdos hidrotechnika" inžinierius Julius Vaitkeliūnas atlieka skaičiavimus, kiek maždaug galėtų kainuoti laivų kapinių įlankos išvalymas. Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos skyriaus specialistas Ramūnas Bartkus parengs detalųjį tinklų remonto dirbtuvių teritorijos planą. K. Oginsko teigimu, bet kuriuo atveju, net jeigu toje teritorijoje ir nebūtų nieko statoma, reikėtų baigti valyti griuvėsius, rąstigalius, užpilti duobes.

Laivų kapinių projektas Klaipėdoje, pasak K. Oginsko, sudarė galimybes efektingam tarptautiniam bendradarbiavimui. Projekte aktyviai dalyvauja ir Klaipėdos mero pavaduotas Vidmantas Plečkaitis, kuris yra stebėtojų tarybos narys. Šiandien svarstomi patys įvairiausi laivų kapinių įlankos tolimesnio likimo variantai. Tuo labiau, kad reikia tvarkyti visą rytinę Kuršių nerijos pakrantę nuo naujosios perkėlos iki Kiaulės nugaros. Gal pora dešimčių metų čia nebaigta statyti krantinė, kuri pagal sumanymą turėtų apsaugoti Neriją nuo erozijos ir uosto veiklos poveikio. Čia pat, Nerijos pakrantėje riogso du gelžbetonio atliekų sąvartynai, kuriuos tikrai reikėtų sutvarkyti.

Klaipėdos miesto savivaldybė prieš porą mėnesių pateikė paraišką projektą ES struktūriniams fondams. "Reikia baigti įrengti krantines, nes kai kur gelžbetonio plokštės laikosi tik ant surūdijusių armatūros strypų ir bet kurią dieną gali nuvirsti. Šios investicijos yra reikalingos miestui ir nerijai, todėl ieškome finansavimo šaltinių",- sako K. Oginskas.

Dalia BIKAUSKAITĖ