Amen "Laivininkystei"

"Sprendimas iš esmės yra priimtas. Įmonės stebėtojų taryba ir valdyba įpareigojo "Lietuvos jūrų laivininkystę" kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Terminas baigiasi šiandien (trečiadienį. - Red. past.). Jeigu tai nebus padaryta, iš akcininko pusės bus priimti atitinkami sprendimai", - vakar po susitikimo su prezidente žurnalistams teigė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Prezidentės atstovė sako, kad šalies vadovė sunkios LJL būklės slėpimą laiko "nepateisinamu aplaidumu".

"Susisiekimo ministerija metų metus stebi vis prastėjančią "Lietuvos jūrų laivininkystės" situaciją ir nesiima būtinų ir veiksmingų sprendimų. Laivai areštuoti dar gegužę. Prezidentės teigimu, du mėnesius tylėti ir slėpti situaciją yra nepateisinamas aplaidumas", - teigė Daiva Ulbinaitė.

Anot jos, prezidentės nuomone, ministerija turi nustoti maitinti žmones pažadais ir imtis ryžtingų sprendimų.

Pasak ministro, užsienio jūrų uostuose sulaikytų LJL laivų skoloms padengti reikia apie 5 mln. eurų, o SEB bankui ji skolinga dar apie 15 mln. eurų. Jo teigimu, papildoma 650 tūkst. JAV dolerių banko paskola skirta į Lietuvą norinčių grįžti jūreivių repatriacijai, degalams, maisto produktams.

"Susitarti čia nepavyks, viską lemia kreditoriaus ekonominiai paskaičiavimai - kas jam naudingiau. Jei jam pasirodys naudingiau parduoti laivus, o ne metalo laužą, tai jis priims atitinkamus sprendimus", - sakė susisiekimo ministras, paklaustas, ar tikėtųsi SEB banko paramos.

Dėl jūrininkų parsigabenimo iš areštuotų laivų R. Sinkevičius sakė, kad ne visi jie nori tai padaryti. Be to, kad būtų užtikrintas saugus laivo stovėjimas, reikalaujama palikti bent minimalų jūrininkų skaičių jame.

"Taigi visiems galintiems ir norintiems grįžti į Lietuvą ieškosime geriausių sąlygų, finansuosime repatriacijos išlaidas, kad jie sugrįžtų", - tikino ministras.

Vis dėlto, kada jūrininkai grįš į Lietuvą, ministras pasakyti negalėjo - tai esą priklausys nuo teisinių procesų.

Tuo metu Italijoje esančio įmonės laivo "Romuva" įgula teigia pasiruošusi palikti laivą likimo valiai, tačiau į jų reikalavimus dėl repatriacijos esą nereaguojama. Vienas iš Italijoje sulaikyto laivo jūrininkų tvirtina, kad, skirtingai nei skelbia pareigūnai, įgula turi asmens dokumentus ir teoriškai laivą palikti galėtų, tačiau tokiu poelgiu pažeistų daugybę teisės aktų. Jo žodžiais, padėtis laive yra kritinė.

"Neturime kuro jau trečia para, dabar semiame kibirais kuro likučius iš talpyklų, kad užpildytume atsarginį generatorių, kuris mums užtikrina minimalias gyvenimo sąlygas", - Žinių radijui sakė jūrininkas Vytas Augaitis.

Jo teigimu, laive baigiasi vandens atsargos.

"Asmeniškai aš pusantro mėnesio prašau, kad mane deportuotų namo, išleistų - jokio atsakymo nėra nė iš vienos instancijos. Tą padaryti galiu, bet savavališkai palikdamas darbo vietą aš pažeisiu įstatymus su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Buvo kreiptasi ir į Užsienio reikalų ministeriją, ir į Lietuvos jūrininkų sąjungą - visa įgula atsisako būti laive 100 procentų, pasirašė kreipimąsi, kad deportuotų namo", - teigė V. Augaitis.

Sudėtingiausia situacija yra Senegalo Dakaro uoste esančiame laive, kurio įgula neturi pasų ir negali išeiti iš laivo.

"Valdžia turi atsakyti"

Petras BEKĖŽA, Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas
Prarandame buvusią nacionalinę "Laivininkystę", kurios laivai nešė Lietuvos vėliavą, buvo šalies prestižas. Tai gali lemti privačių laivybos kompanijų laivų pasitraukimą ir Lietuvos jūrų laivų registro ir vadinamųjų patogių vėliavų pasirinkimą. Seimūnai gražiai šneka, kad Lietuva - jūrų valstybė, o kai reikia priimti sprendimus tempia gumą. "Laivininkystės" skolos atsirado sprendimus priimant valdžios vyrams, tai valstybės valdoma įmonė. Susisiekimo ministras vieną savaitę sako, kad nebus leidžiama bendrovei nuskęsti, kitą savaitę skelbia žiniasklaidai, kad būtina inicijuoti bankrotą. Kuro tiekėjai, išgirdę tokius skelbimus, supuolė kaip skėriai, todėl iš karto buvo areštuota tiek laivų. Valdžia turi atsakyti, turi pati pasirūpinti savo jūrininkais.
Patariu jūrininkams negrįžti namo, būti laivuose. Jie turi kreiptis dėl neišmokėtų atlyginimų į Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos inspektorius, į jūrines organizacijas, turiu omenyje, valstybines institucijas. Laivai bus sulaikomi, areštuojami, valstybė turės atsiskaityti su jūrininkais. Jeigu ne, tada laivai bus parduoti ir taip atskaityta su jūrininkais. Kai kurių laivų jūrininkų įgaliojimus kreiptis dėl laivų arešto mes jau turime. Ko gero, laivai bus grąžinami į savąjį uostą.

"Baisiau būti negali"

Dionyzas VARKALIS, Lietuvos piliečių sąjungos pirmininkas
"Laivininkystės" nebeturėsime, žvejybos laivyną išvogė, kas darosi? Kas už tai atsakingas? Kaip mes turime toliau gyventi, jeigu viską naikiname savo rankomis? Mano gyvenime tai pati sunkiausia diena. Baisiau jau būti negali. Prarandame ne vien tik "Laivininkystę", bet ir tarptautinį statusą, liekame antros rūšies valstybė - ne jūrinė, tik valstybė prie jūros. Jau su savo vėliava nebeplaukiosime po pasaulį. Kur atliks praktiką Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos, Jūreivystės instituto studentai? Kam reikalingos mokyklos, jeigu nebeturėsime nė vieno laivo. Apie privačius laivus nekalbu, šiandien jie yra, rytoj - ne.
Visi šneka nesąmones, kad "Laivininkystė" dirba nuostolingai. Ar nuostolingai dirbanti įmonė gali mokėti palūkanas bankui? Viską padarė bankai.
Pirminė "Laivininkystės" privatizacija atnešė milžiniškus nuostolius tiek valstybei, tiek "Laivininkystei". Didieji keltai, naujausi laivai, pastatai parduoti užsieniečiams. Mums gi liko seniausi laivai. Valstybė neturi ateities vizijos. Mokame 300 milijonus litų konsultantams, o čia reikėjo tik 15 milijonų. Jeigu valstybė būtų radusi pinigų atiduoti bankui paskolą, "Laivininkystė" būtų dirbusi, žmonės būtų turėję darbo ir Lietuva būtų likusi jūrine valstybe.