Apie užterštą gruntą ir krantinių rekonstrukciją

Apie užterštą gruntą ir krantinių rekonstrukciją

Aktualiais uosto viešosios ir vidinės infrastruktūros gerinimo klausimais kalbamės su l. e. p. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktoriumi Vidmantu Paukšte.

Neseniai pradėjote eiti labai atsakingas pareigas. Koks didžiausias jūsų galvos skausmas šiandien?

Uosto bendrojo plano rengimas. Viešosios infrastruktūros uždaviniai siekiant, kad maždaug iki 2022 metų į Klaipėdos uostą galėtų įplaukti "Post Panamax" tipo laivai. Strateginis tikslas - uosto gilinimas iki 17 m. Šį procesą sudaro nemažai komponentų - ir pietinių uosto vartų įrengimas, ir naujų teritorijų formavimas, ir Kuršių nerijos šlaito sutvirtinimas atramine sienute, kitomis stabilizuojančiomis priemonėmis. Bus įgyvendinama daug įvairių projektų, kurie pavadinti bendru pavadinimu - uosto gilinimas iki 17 metrų su pietinio molo perstatymu. Kol kas apie šiaurinį molą nekalbu, nes dar nėra projektinių pasiūlymų.

Nuo 2011 metų reikalaujama visuose mėginiuose nustatyti tributilalavo kiekį. Leistina norma - 0,1 miligramo viename kilograme sausos medžiagos. Jeigu ši norma viršijama, toks gruntas negali būti gabenamas gramzdinti į jūrą. Dėl to nebuvo įmanoma atlikti valymo darbų Malkų įlankoje. Planuota nuo 2015 metų tributilalavo normą sumažinti iki 0,06 miligramo. Uosto direkcija siūlė numatytą griežtesnį reikalavimą tributilalavo kiekio atžvilgiu atidėti iki 2018-2020-ųjų. Ar yra pokyčių Uosto direkcijos ir Aplinkos ministerijos derybose dėl norminio dokumento, vadinamo LAND?

Esame pateikę savo pasiūlymų Aplinkos ministerijai. Ji viską vertina platesniu mastu, t. y. atsižvelgdama į Europos Sąjungos direktyvų įgyvendinimą, į Lietuvos, kaip valstybės, tarptautinius įsipareigojimus. Bet kuriuo atveju mūsų teisės aktai negali prieštarauti tarptautiniams įsipareigojimams. Procesas sudėtingas. Mūsų uostas vystomas darniai, laikantis visų įstatymų. Tikrai nenorime sukurti kokio nors monstro, kuris taptų juoda aprūkusia zona. Mūsų uostas yra šalia UNESCO paveldo, tad privalome į tai atsižvelgti.

VADOVAS. Plėtros ir akvatorijos priežiūros departamento direktoriaus pareigas ėjęs Vidmantas Paukštė po to, kai šiemet birželio pabaigoje buvo atleistas buvęs infrastruktūros direktorius Gediminas Zumaras, laikinai eina infrastruktūros direktoriaus pareigas. Eimanto Chachlovo nuotr.

Problema ne ta, kad reikia gilinti Malkų įlanką, o ta, kad šiandien tributilalavo junginiai plaukioja joje, kur žmonės žvejoja. Iš ten reikia pašalinti užterštą dumblą. Direkcija yra parengusi siūlymą, kad užterštą gruntą būtų leidžiama gramzdinti tolimoje sąvartoje jūroje. Mokslininkai yra pateikę mums pastabų. Aplinkos ministerija žadėjo pateikti alternatyvių sprendimų, kaip būtų galima elgtis su tuo gruntu. Šiuo metu derybos tebevyksta.

Užteršto grunto iš doko duobių valymo darbai buvo sustabdyti. Kada ketinate juos atnaujinti?

Jau paskelbtas konkursas dėl užteršto grunto valymo iš dokų duobių. Pasiūlymų laukiame iki rugsėjo 15 d. Įtrauktos ir papildomos uosto akvatorijos, kurias reikia išvalyti. Šiandien užterštas gruntas kelia pavojų, todėl visos suinteresuotos pusės siekia jį išvalyti ir saugiai sandėliuoti.

Pastaruoju metu Jūs dažnai būnate viešojo pirkimo komisijos pirmininku. Ar kompanija "Latvijas tilti" po to, kai jos atstovas įtariamas bandęs duoti kyšį buvusiam Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriui Gediminui Zumarui, nekelia abejonių? Ar tiesa, kad ši kompanija laimėjo Malkų įlankos gilinimo konkursą, kurio darbų vertė - 11 mln. 731 tūkst. eurų.

"Latvijas tilti" dirba gerai. Šį projektą ji įgyvendins pagal jungtinės veiklos sutartį su UAB "Borta". Konkursas buvo skelbiamas dėl Malkų įlankos gilinimo iki 14,5 m, įskaitant krantosaugos sienutės įrengimą - Malkų įlankos botaninio draustinio krantinės ir dalies 145 krantinės krantosaugos statinio Perkėlos g. 10 rekonstravimo darbus. Dar šiemet bus pradėta statyti sienutė ties Malkų įlankos įplauka ir tvirtinamas šlaitas. Dėl sienutės statybos buvo paskelbtas tarptautinis konkursas, kuriame dalyvavo nemažai dalyvių. Laimėjo, be abejo, tas, kuris pasiūlė mažiausią kainą.

Kokios įmonės pastaruoju metu Klaipėdos uoste atlieka daugiausia statybos darbų?

Daug tokių įmonių nėra. Dažniausiai dirba "Latvijas tilti", kita Latvijos kompanija BMGS, UAB "Hidrostatyba".

Kokios uosto kompanijos šiuo metu yra svarbiausios, kurioms bus teikiama pirmenybė uosto infrastruktūros gerinimo srityje? Kokia krantinių rekonstrukcijos esmė?

Negaliu išskirti nė vienos kompanijos svarbos atžvilgiu. Uosto direkcijai svarbus kiekvienas uoste esantis operatorius. Jau parengta nemažai krantinių, kuriomis naudojasi įmonės, rekonstrukcijos projektų. Jos bus rekonstruojamos pritaikant naujam maksimaliam gyliui. Tarpinio varianto nebus. Grįžti prie kurios nors krantinės ir vėl bandyti pagilinti metru ar dviem nebūtų teisingas sprendimas, nes tai kainuoja, be to, gaištamas laikas. Visada pigiau kainuoja darant iš karto. Manau, taip elgiamasi daugelyje Europos ir pasaulio uostų.

Ar bus gerinama infrastruktūra ir Malkų įlankoje dirbančių kompanijų nuomojamose teritorijose?

Rengiama nemažai infrastruktūros gerinimo projektų ir Malkų įlankoje dirbančioms įmonėms. Kai kuriems rangos darbams atlikti konkursai bus skelbiami jau šiemet, kitų rengiami techniniai projektai, tad rangos darbų konkursai bus skelbiami kitais metais. Viskas suplanuota taip, kad įmonės galėtų naudotis privalumais, kuriuos suteiks naujas gylis uoste.

Ką darysite "Begos" krantinėse, kad jų rekonstrukcijos kaina tokia baisi?

67-68 krantinių, kuriomis naudojasi jūrų krovinių kompanija "Bega", rekonstrukcijos II ir III etapų darbų vertė - apie 15 mln. eurų. Bus statoma apie 350 metrų krantinių, ir ta suma suma visai nebaisi. Per pirmą šių krantinių rekonstrukcijos etapą prie pirso buvo pastatytas vadinamasis sparnas - apie 120 m ilgio, t. y. 67 krantinės I dalis. Dabar darbai bus tęsiami. 68 krantinėje buvo avarija - ji buvo įgriuvusi. Be to, tos krantinės bus parengtos perspektyviam 16 m gyliui.

Ar darbus tęs ta pati kompanija BMGS, su kuria direkcija turėjo teisminį ginčą? Kada latviai imsis darbų?

Taip. Dėl teisminio ginčo darbai buvo sustabdyti daugiau kaip pusę metų. Tačiau teismai savo ruožtu, darbai - savo. Su kai kuriomis kompanijomis, kurios dirba Klaipėdos uoste, turėjome vienokių ar kitokių teisminių ginčų. Tai natūralus procesas, jeigu mes manome vienaip, o kita pusė - kitaip. Iš principo teismas nėra jau tokia blogybė ir kartais padeda susitarti. Žinoma, visada stengiamės susitarti civilizuotai ir be teismų, tačiau ne visada pavyksta.

Rekonstravimo darbus latviai turėtų pradėti dar rugpjūtį. Jie truks ilgiau kaip vienerius metus.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder