Aplinkosaugininkai ir toliau kontroliuos žvejybą jūroje

Grįžtant prie temos

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Kęstutis Šiliauskas tvirtina, kad aplinkosaugininkai kaip kontroliavo žvejybą jūroje, taip ją kontroliuos ir toliau.

Pasak jo, šiuo metu tarp žvejų paplitusi nuostata, kad žvejybos kontrolė Baltijos jūroje ir jos priekrantėje yra perduoda Žemė ūkio ministerijai, o Aplinkos ministerijai yra palikta tik žvejybos kontrolė vidaus vandenyse, yra visiškai neteisinga.

K. Šiliauskas sako, kad šiuo metu aplinkosaugininkai žvejybos kontrolę jūroje atlieka labai aktyviai ir gana nemažai žvejybos įmonių jau yra nubausta. Jis pripažįsta, kad šiemet po gegužės 1 dienos aktyvios žvejybos kontrolės jūroje kurį laiką nebuvo, nes nei aplinkosaugininkai, nei Žemės ūkio ministerijos atstovai jai neskyrė reikiamo dėmesio.

Ministerijos aiškinosi santykius

K. Šiliausko iniciatyva lapkričio 10 dieną Vilniuje aplinkosaugininkai susitiko su Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos direktoriumi Aidu Adomaičiu ir jo pavaduotoju Vaclovu Petkumi. Ministerijų lygiu bandyta aiškintis, kokias vis dėlto funkcijas atlieka Žemės ūkio ministerija, o kokias Aplinkos ministerija.

Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymas aiškiai nurodo valstybines žuvininkystės reguliavimo funkcijas pagal kompetenciją. Žemės ūkio ministerija atlieka žuvininkystės politikos formavimo, šios šakos valstybinio reglamentavimo ir Europos Sąjungos bendrosios žuvininkystės politikos įgyvendinimo bei žuvų išteklių išsaugojimo ir jų kontrolės jūros vandenyse funkcijas. Aplinkos ministerija - žuvų išteklių išsaugojimo, formavimo, vidaus vandenų žuvininkystės vandens telkiniuose, žvejybos taisyklių kontrolės funkcijas žuvininkystės vandens telkiniuose.

Nebeteiks duomenų

K. Šiliauskas tvirtina, kad po to, kai buvo pakeistas Žuvininkystės įstatymas, niekas nepasikeitė. Tas pačias funkcijas ir toliau atlieka abi ministerijos: tiek Žemės ūkio ministerija, tiek Aplinkos ministerija. Tik tiek, kad iš Aplinkos apsaugos departamento buvo paimti materialiniai ištekliai ir keli etatai. "Pas mus dar liko etatų. Mes kaip vykdėme žvejybos kontrolę ir jūroje, ir vidaus vandenyse, taip ir vykdysime toliau. Tik mes nebepateiksime duomenų, kiek žuvų ir kas sugavo, statistikai. Tai darys Žemės ūkio ministerija",- sako Aplinkos apsaugos departamento direktorius.

Nesurašė nė vieno protokolo

Beje, šiuo metu Žemės ūkio ministerijos pareigūnai net neturi įgaliojimų vykdyti kontrolę jūroje. Jiems yra išduoti tik neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių pažymėjimai. K. Šiliausko teigimu, nors jie turi teisę kontroliuoti, tačiau nuo gegužės 1 d. dar nėra pateikę nė vieno protokolo.

Paklaustas, kodėl jūroje žvejus kontroliuoti turi dvi institucijos, kodėl tą vargšą žveją norima visai nuskurdinti, K. Šiliauskas atsakė: "Nežinau. Manau, dviejų ministerijų kontrolės tikrai nereikia. Kai kurie pareigūnai stebisi, kad po įstatymo pakeitimo vienose rankose lieka ir limitų skirstymas, ir leidimų išdavimas, ir tų pačių leidimų kontrolė. Galimas daiktas, jog todėl epizodiniai patikrinimai buvo palikti Aplinkos ministerijai. Dabar Žemės ūkio ministerijos rankose yra ir žvejybos kontrolė, ir apskaita, ir statistika, bet kontrolę vykdysime ir mes. Jeigu mums būtų pasakyta nevykdyti, tada mes to nebedarytume".

Žvejai neteisūs

Žvejai skųsdavosi, kad Aplinkos apsaugos departamentas jokios kontrolės jūroje neatlieka. Esą inspektoriai tik patikrindavo žurnalus, prisikabindavo, kad nėra taško ar kablelio, ir už tai bausdavo. "Tai netiesa. Mūsų inspektoriai kontroliuodavo vos ne kiekvieną grįžtantį laivą. Jeigu žvejys pagavo 10 tonų menkių, neužpildė žurnalo ir buvo nubaustas, vadinasi, inspektorius pasielgė labai teisingai. Juk tas žvejys bandė nuslėpti sugautą žuvų kiekį. Mes kontroliavome pakankamai griežtai. Per metus nubausdavome apie 300-400 žvejų verslininkų. Tai reiškia, kad nėra tvarkos. Ne kiekvienas žvejys yra baudžiamas, patikėkite. Už nepadėtą kablelį ar tašką pareigūnai tikrai baudų neskyrė",- sakė Aplinkos apsaugos departamento direktorius.

Jūroje žvejojančius žvejus kontroliuoja 2 departamento inspektoriai. Pasigirti, jog jie yra viskuo aprūpinti, kad galėtų puikiai atlikti savo darbą, departamento direktorius sakė dar negalintis. Tačiau departamentas turi laivą "Kaperis", tinkamą dirbti jūroje, ir nedidelį katerį, naudojamą uoste.

Brakonierių sumažėjo

Pasak K. Šiliausko, po to, kai buvo priimta Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisa, situacija, susijusi su brakonieriavimu, pagerėjo.

Kadangi dabar už žuvų gaudymą naudojant elektrą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, būna keliamos baudžiamosios bylos, už šį nusižengimą gresia dveji metai kalėjimo, vadinamųjų elektrikų didžiosiose upėse sumažėjo, o mažose upėse kasmet sulaikoma tik po vieną.

K. Šiliausko teigimu, didelėse upėse, tokiose kaip Nemunas, Minija, Skirvytė, Atmata, brakonierių yra ženkliai sumažėję. Tačiau mažesnėse upėse, tokiose kaip Agluona, Veivirža, Salantas, lašišų apsaugos metu aplinkosaugininkai labai daug dirba, tam jiems skiriama nemažai lėšų. Čia, pasak K. Šiliausko, sulaikoma gana daug vidutinių pažeidėjų, žvejojančių tinklais ir žeberklais.

Dalia BIKAUSKAITĖ