Žuvininkystė
Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės reikalų komiteto, vadovaujamo ministrės prof. Kazimieros Prunskienės, posėdyje pritarta įsakymo projektui dėl žvejybos laivų skirstymo į žvejybos laivyno segmentus bei žvejybos kvotų Baltijos jūroje skyrimo komisijos papildymui.
Taip pat pritarta mokslininkų parengtai Kuršių marių žvejybos verslo patiriamų nuostolių kompensavimo metodikai, išklausyta ir pasiūlyta patobulinti Kuršių marių žvejybos verslo patiriamų nuostolių ir žvejybos įmonių pasitraukimo iš verslo kompensavimo metodiką.
Žvejybos laivus siūloma suskirstyti į tris žvejybos laivyno segmentus pagal jų bendrą ilgį (m) ir pagrindinio variklio galią (kW) bei žvejybos rajonus. Taip pat turi būti nustatyti visų trijų segmentų pajėgumai. Vieno laivų segmento žvejybos pajėgumai negali būti perduodami kitam laivų segmentui, išskyrus atvejus, kai atviroje Baltijos jūros dalyje žvejojantys laivai (II segmentas) gauna komercines kvotas žvejybai Atlante.
Žvejybos kvotos Baltijos jūroje skirstomos, remiantis Žvejybos kvotų Baltijos jūroje skyrimo taisyklėmis (Taisyklės). Žemės ūkio ministrė prof. Kazimiera Prunskienė akcentavo, kad netinkamo žvejybos kvotų panaudojimo pasekmės yra labai skaudžios, kyla nesutarimų tarp socialinių partnerių grupių. Ministrė pasiūlė į žvejybos kvotų Baltijos jūroje skyrimo komisijos posėdžius kviesti socialinius partnerius, kad būtų išklausytas visų suinteresuotų pusių balsas. Komisijos pirmininku pasiūlyta paskirti Žemės ūkio ministerijos sekretorių Kazį Sivickį.
Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto mokslininkas Antanas Kontautas pristatė Kuršių marių žvejybos verslo patiriamų nuostolių kompensavimo metodiką. Per paskutinius 10 metų Kuršių marių šiaurinėje dalyje daugėja dienų, kai vandens druskingumas viršija 1,5 promilės (atskiromis dienomis jis siekia net 5 promiles). Dėl padidėjusio vandens druskingumo žuvys pasitraukia iš tų plotų ir tai mažina žvejybos intensyvumą bei dienos laimikį. 1997-1998 m. vandens druskingumas siekė tik 0,5 promilės, o 2004-2005 m. dienų skaičius, kai marių akvatorijoje ties Juodkrante-Dreverna druskingumas siekė iki 5 promilių, išaugo iki 112 per metus.
Kaip parodė eksperimentiniai tyrimai, žuvų biomasės kitimas labai aiškiai priklauso nuo vandens druskingumo. Druskingo vandens pritekėjimas iš pagilinto Klaipėdos valstybinio jūrų uosto gali padaryti tiesioginę žalą marių žuvų ištekliams. Moksliniai tyrimai nepatvirtino, kad uosto gilinimas turi tiesioginę neigiamą įtaką visų Kuršių marių žuvų ištekliams, tačiau akivaizdu, jog žuvys traukiasi iš tradicinių šiaurinių žvejybos rajonų, o žvejai verslininkai dėl to patiria finansinių nuostolių. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija turėtų atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą, sumokėdama kompensaciją į Aplinkos apsaugos rėmimo programos sąskaitą (valstybės biudžetą).
Atsižvelgiant į Lietuvos žuvininkystės 2007-2013 m. nacionaliniame strateginiame plane numatytą pagrindinį tikslą - didinti sektoriaus konkurencingumą bei atsižvelgiant į vieną pagrindinių ES finansinės paramos žuvininkystei principų - neiškreipti konkurencijos, siūloma mokėti kompensacijas įmonėms, kurioms dėl padidėjusio Kuršių marių vandens druskingumo tektų visiškai nutraukti žvejybą. Jeigu visos įmonės, žvejojančios Kuršių marių šiaurinėje dalyje, pretenduotų į kompensacijas už nuostolius dėl druskėto vandens prietakos, vidutinė kompensacijos suma vienai įmonei siektų 45 tūkst. Lt, o lėšų poreikis visoms įmonėms būtų apie 313,7 tūkst. Lt (už 2003-2005 m.). Minimali kompensacijos suma vienai įmonei siektų kiek daugiau kaip 9 tūkst. Lt, maksimali - apie 170 tūkst. Lt.
Žemės ūkio ministerijos informacija
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą