Ar geležinkelininkai nedaro strateginės klaidos?

Plėtojimo taryboje

Dėl to, kad Klaipėdos uoste laiku nepaduodami geležinkelio vagonai, AB "Achema" savo trąšas ketina krauti Rygoje. Lietuvos geležinkelininkai teisinasi, kad vagonų jie turi pakankamai, tačiau pastarieji "nusėda" Baltarusijoje.

Penktadienį vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje AB "Lietuvos geležinkeliai" (LG) generalinis direktorius Stasys Dailydka pristatė grandiozinius bendrovės planus Klaipėdoje. Geležinkelininkai pradėjo įgyvendinti keletą investicinių projektų, kad iki 2010 metų Klaipėdos kryptimi būtų galima gabenti apie 30 mln. t, o iki 2015 m. - 50 mln. t krovinių. 2002 m. šia kryptimi geležinkeliu keliaudavo 13,8 mln. t, šiais metais - jau apie 18,4 mln. t krovinių.

Modernūs šilumvežiai

Iš didžiulės LG investicinės programos 2007-2013 metams Klaipėdai tenka apie 1,2 mlrd. Lt. Lėšos šiai programai įgyvendinti skiriamos ir iš Europos Sąjungos Sanglaudos, ir iš Europos regioninės plėtros fondų, ir iš Lietuvos biudžeto, dalis jų - LG. S. Dailydkos teigimu, jau apie 400 mln. Lt panaudota.

Lokomotyvų parko atnaujinimui numatyta apie 720 mln. Lt, vagonų parkui - per 100 mln. Lt. Nauji lokomotyvai atkeliaus ir į Klaipėdą. Artimiausiu metu bus pagaminti 5 modernūs šilumvežiai. Jie valdomi be mašinisto, pulto pagalba. "Draugystės" stotyje naktį jau manevruoja toks šilumvežis, o nuo gruodžio 20 d. turėtų toks dirbti ir dieną.

Planai

Šiuo metu kryptis Radviliškis-Pagėgiai-Klaipėda yra kaip rezervinė. Apvažiavimo per Pagėgius kelio būklė labai bloga. Geležinkelininkai pripažįsta, kad ši kryptis turi būti rekonstruojama, kad projektinės galimybės "Draugystės" stotyje jau išsemtos, kad tai viena didžiausių problemų.

Artimiausiu metu numatyti įgyvendinti 4 dideli geležinkelio kelių rekonstrukcijos projektai, kurių vertė - 57,4 mln. Lt. Darbus planuojama baigti kitų metų antrą ketvirtį. "Draugystės" stoties rekonstrukciją, kuriai skirta apie 70,8 mln. Lt, tikimasi pradėti anksčiau nei planuota.

2009-2011 metais numatyta rekonstruoti Rimkų stotį, projekto vertė 21,7 mln. Lt. Tais metais numatyta ir Pauosčio stoties rekonstrukcija, tačiau tikimasi darbus paankstinti: kitais metais turėtų būti pradėti ir 2009 metų pradžioje baigti projektavimo darbai. Numatomas ir papildomo kelio į krovos kompanijas, kuriam bus išleista per 1 mln. Lt, tiesimas, ir t. t.

Skubūs projektai

Siauriausiose vietose yra numatyti ir penki skubūs projektai. Visų pirma tai geležinkelio viadukas per Varnėnų gatvę, kuriam reikia 15 mln. Lt, ir viadukas nuo Varnėnų iki Nevėžio gatvės - 10 mln. Lt. Susisiekimo ministro Algirdo Butkevičiaus teigimu, pinigų šiems prioritetiniams projektams surasti įsipareigojo Susisiekimo ministerija.

Numatoma statyti 2 kelius prie UAB Birių krovinių terminalo (BKT), nes ten situacija kritinė. Šiuo metu jau vyksta Nemuno kelyno rekonstrukcija, rekonstruojami 5 keliai, reikia dar keturis kelius nutiesti. Be to, reikia įgyvendinti elektrinės centralizacijos projektą. Projektams reikia 140 mln. Lt, o jiems lėšų neskirta. Bendros investicijos - 486 mln. Lt, trūksta 207 mln. Lt. Ministro manymu, lėšų galima surasti nustatant prioritetus ir perskirstant lėšas. Pasak jo, dar reikia pasvarstyti, ar Nemuno kelyne reikia 4 naujų kelių, gal problemą būtų galima spręsti kitaip.

Uostininkai nepatenkinti

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis teigia, jog šiuo metu kai kuriuose geležinkelio keliuose yra tiesiog absurdiška situacija. Jo manymu, turi būti užtikrinamas krovinių atgabenimas nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos iki pat uosto krovos kompanijų, o ne tik iki geležinkelio stočių. Dėl neišspręstų geležinkelio problemų, jo teigimu, krovos kompanijos praranda galimybę plėtoti savo verslą. Tokia visko neapimanti investicinė programa, pasak A. Kuzmarskio, uostininkų netenkina. Jo manymu, gali būti ir skirtingi finansavimo šaltiniai, bet turi būti numatyta viena programa.

Šiaurinė dalis užblokuota

Koncerno "Achemos grupė" prezidentas Bronislovas Lubys piktinosi tuo, kad neužtikrinamas geležinkelio vagonų padavimas į krovos kompanijas. Pasak jo, šiaurinė uosto dalis užblokuota, o AB "Achema" pradės krovinius gabenti per Rygos uostą. Priežastis - geležinkelio vagonų padavimas.

Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos prezidento Vytauto Šileikos teigimu, vagonų trūkumas - didžiulė problema. Po 2-3 savaites negalima išvežti užsakovų krovinių. Talino uoste jau krovinių nėra, nes trūksta vagonų. Pasak jo, tie įsigyti 30 dengtų vagonų yra lašas jūroje.

S. Dailydka informavo, kad LG turi 10 tūkst. vagonų, 1300 platforminių vagonų - žodžiu, pakankamai. Tačiau LG vagonai užsilaiko Rusijoje, "nusėda" Baltarusijoje. Pastaroji geriau moka baudas, bet vagonų neparsiunčia. Posėdžio dalyviai juokavo, ar nevertėtų ir Lietuvos uostininkams pasekti baltarusių pavyzdžiu?

Geležinkelininkų vadovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad vagonų mažai gaminama. Buvę užsakyta pagaminti 100 vagonų, bet gamykla pristatė tik 30, o už kitus grąžino pinigus.

AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos generalinis direktorius Valentinas Greičiūnas pageidavo, kad programoje būtų įrašyta, jog į šiaurinę uosto dalį, kurioje dirba trys didelės krovos kompanijos, iki 2010 metų būtų užtikrinamas 20 mln. t krovinių pervežimas.

Nori būti monopolininkė

B. Lubio manymu, LG strateginiu požiūriu daro klaidą neįsileisdama privačių vežėjų, norėdama išlikti monopolininkė. Pasak jo, LG uždavinys turėtų būti rūpintis infrastruktūra (tiltais, keliais ir pan.), o ne vagonais. "Lietuvos geležinkelininkai, nusipirkę 30 vagonų, mano padarę revoliuciją. Mūsų šalyje pinigai investuojami ne į infrastruktūrą, o į vagonus. Tai klaida", - replikavo jis.

LG priekaištauta dėl to, kad Lietuvoje krovinių turėtojai neskatinami pirkti vagonų, kaip tai daroma Vokietijoje, Rusijoje, Lenkijoje. B. Lubys įsitikinęs, kad anksčiau ar vėliau privatūs vežėjai atsiras, nes, pasak jo, kunigaikštytė Lietuva įstojo į Europos karalystę, o ne atvirkščiai.

Anot jo, norint pasivyti Europą pinigų reikia triskart daugiau nei numatyta investuoti, ir tie geležinkelininkų planai esą katino ašaros.

Ne vien LG problema

B. Lubys pasigedo išsamios vagonų padavimo studijos ar analizės. Susisiekimo ministras pareiškė tokią studiją jau turįs savo portfelyje, tačiau nenorįs sukelti nereikalingų emocijų. A. Butkevičiaus manymu, uostininkai ir geležinkelininkai turi sėsti prie vieno stalo ir viską dar kartą apsvarstyti.

Pasak S. Dailydkos, studiją gal ir galima atlikti, tačiau geležinkelininkai nežino kompanijų pajėgumų. Jo teigimu, krovos kompanijose yra neišvystyti barai. Jų nuomojamose teritorijose nuo sovietmečio likęs neišvystytas kelynas, tad tai ne vien tik LG problema.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas informavo, jog buvusi padaryta Klaipėdos geležinkelio mazgo studija, bet be geležinkelininkų.

Kita vertus, buvo nuspręsta, kad geležinkelius iš Uosto direkcijos perims LG, tam buvo ruošiamasi, dabar vėl nauji vėjai pučia. S. Dailydkos manymu, geležinkeliai uosto teritorijoje turėtų priklausyti Uosto direkcijai, nes ji geriau išmano visus poreikius.

O gyventojų poreikiai?..

Miesto meras Rimantas Taraškevičius nusistebėjo, kad nebuvo užsiminta apie gyventojų sąlygų gerinimą. Jis sakė sulaukiąs daugybės skundų ir iš Geležinkelio gatvės, ir "Smeltės" rajono gyventojų. Pasak mero, apie pėsčiųjų tiltą priminti jam jau gėda, šitiek apie jį kalbėta. Meras pareiškė, kad norėdami krauti daugiau krovinių, uostininkai ir geležinkelininkai privalės atsižvelgti ir į gyventojų poreikius, padaryti ir jiems gerų darbų.

S. Dailydka replikavo sakydamas, kad Savivaldybė blokuoja projektus, neišduoda sąlygų, neleidžianti daryti gerų darbų. Susisiekimo ministras baigė diskusiją paaiškindamas, kad Klaipėdos uostas ir taip jau esąs prioritetas, o mero darbas - reikalauti dar daugiau.

Dalia BIKAUSKAITĖ