Ar įstatymai, ar žmonės blogi?

Konfliktinė situacija

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje dirbę žmonės ir išėję į pensiją jaučiasi administracijos nuskriausti du kartus. Dėl nesumokėtos dalies pinigų jie gauna ir mažesnę pensiją.

Apie tai kalbėjomės su Julijonu Leparsku, kuriam šiemet gruodį sukaks 70 metų. 1959 metais jis baigė Klaipėdos jūreivystės mokyklą, tapo laivavedžiu. Nuo 1960 metų iki liūdnai pagarsėjusios Lietuvos valstybinės žvejybos laivyno įmonės "Jūra" žlugimo dirbo žvejybiniuose laivuose. 1995 metais pradėjo dirbti Uosto direkcijos Laivų eismo tarnyboje, iš pradžių - operatoriumi, paskui vyr. operatoriumi. 2005 m. birželio 1 d. buvo paprašytas išeiti į pensiją. Taigi, be to, kad jūrai atidavė 35 savo gyvenimo metus, Uosto direkcijoje jis išdirbo 10 metų. Ar tie dešimt metų nesuteikia jam teisės būti nepatenkintam dėl dalies nesumokėtų pinigų?

Aštuoni gavo, devintas - ne

Šiemet jis sužinojo, jog dirbant Uosto direkcijoje pagal darbo sutartį nebuvo mokami visi jam priklausiusio darbo užmokesčio pinigai, susiję su viršvalandžiais, darbu naktį, švenčių ir poilsio dienomis.

Priminsime, jog paaiškėjus, kad nuo 1998 metų pagal suminę metų apskaitą pamainomis dirbantiems Uosto direkcijos darbuotojams nebuvo sumokėta dalis pinigų dėl vadinamųjų viršvalandžių, ir locmanams pradėjus kelti šį klausimą grasinant netgi streiku, po ilgų diskusijų dabar dar tebedirbantiems žmonėms susidariusi skola per trejus metus šiemet balandį buvo grąžinta. O tie, kurie tuo metu dirbo, tačiau dabar - ne, švelniai tariant, liko už borto. Pavyzdžiui, pamainoje dirbo 9 žmonės, su aštuoniais atsiskaityta, o su devintu - ne. Kodėl?

Įstatymus supranta savaip?

Pagal Darbo kodeksą administracinė skola turi būti grąžinama už trejus metus. Pasak J. Leparsko, kokie tai turi būti metai, kalendoriniai ar kokie kitokie, kodekse nepaaiškinta. Tačiau Uosto direkcijos darbuotojai kažkodėl nusprendė, kad tai yra kalendoriniai metai. Jie ima trejus paskutinius metus nuo sužinojimo apie nesumokėtą dalį atlyginimo datos ir moka tik už tą laikotarpį. J. Leparskas per tą laikotarpį 1,5 metų buvo jau pensijoje, vadinasi, jam beliktų, pagal jų skaičiavimus, 1,5 metų laikotarpis. Kodėl?

Sakoma, kad panašioje situacijoje kaip J. Leparskas dabar atsidūrė apie 40 žmonių, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių išėjo iš Uosto direkcijos. Suprantama, tai, kad vieniems už tą patį laikotarpį mokėta, o kitiems - ne, juos žeidžia ir skaudina. Negi tada jų atliktas darbas kuo nors skyrėsi nuo tų laimingųjų, su kuriais atsikaityta. Pasak pašnekovo, pensininkai - drovūs žmonės, kreiptis į teismus jiems labai nesinorėtų, tačiau susitaikyti su tokia neteisybe neleidžia principai. Be to, 6-6,5 tūkst. Lt suma pensininkui būtų fantastiškas dalykas.

"Jeigu nusileisime, visa tai tęsis iki gyvenimo galo. Liekam dvigubai nuskriausti. Juk ir "Sodrai" mokėjo mažiau, skriaudė valstybę, ne tik mus, dėl to ir mūsų pensija sumažėjo", - "Vakarų ekspresui" guodėsi J. Leparskas.

Kreipėsi į vadovą

Šiemet gegužės 3 d. J. Leparskas kreipėsi į Uosto direkcijos generalinį direktorių Sigitą Dobilinską prašydamas įpareigoti darbuotojus peržiūrėti 2002 birželio 1 d. - 2005 m. birželio 1 d. laikotarpio jam priskaičiuoto ir mokėto darbo užmokesčio sumas ir sumokėti negautą darbo užmokesčio dalį. Kadangi dėl šios priežasties turi pasikeisti ir jo vidutinis mėnesinio atlyginimo dydis, lėmęs išeitinės išmokos apskaičiavimą, buvęs darbuotojas prašo grąžinti ir šios išmokos nepriemoką bei priskaičiuoti delspinigius už minėtą laikotarpį.

J. Leparskas, tikėdamas, kad tai bus padaryta, prašo Uosto direkcijos apie tai pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, kad šis galėtų pakoreguoti draudžiamųjų pajamų sumas, kas lemtų jo senatvės pensijos draudžiamųjų pajamų koeficiento perskaičiavimą.

Buvęs darbuotojas norėjo dar gauti iš buvusios darbovietės kai kurių dokumentų kopijas. Jeigu su juo nebus atsiskaityta, jam teks kreiptis į teismą. Pagal Darbo kodeksą ieškinio padavimo terminas - 3 metai.

"Išsamus" atsakymas

Birželio 13 d., praėjus 40 parų, J. Leparskas gavo Uosto direkcijos vadovo atsakymą: "Uosto direkcija išnagrinėjo jūsų prašymą dėl piniginių reikalavimų. Vadovaujantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais, nėra galimybės tenkinti jūsų prašymo."

Anksčiau ir šių eilučių autorei teiraujantis, kodėl milijonines investicijas vartanti Uosto direkcija pamiršta jai dorai tarnavusius žmones, S. Dobilinskas taip pat nebuvo iškalbus. Jis tvirtino, kad viskas bus daroma įstatymų nustatyta tvarka.

Jeigu tiems pensininkams neleidžia mokėti įstatymai, tada kyla klausimas, kodėl tą patį darbą tie patys įstatymai vienu atžvilgiu traktuoja vienaip, kitu - kitaip?

Kokie teisės aktai leido nemokėti?

Toks Uosto direkcijos vadovo atsakymas papiktino buvusį darbuotoją. "Tai visiškas žmogaus negerbimas. Net neduoda normalaus atsakymo, jau nekalbant apie dokumentų kopijas, kad mes galėtume kreiptis į teismą. Aš nesuprantu, kokiais teisės aktais jie remiasi, kad negali mums mokėti tų pinigų? Kokiais galiojančiais administracinės teisės aktais remdamasi Uosto direkcija galėjo nemokėti pamainomis dirbusiems žmonėms jiems priklausančių pinigų? Kur dingo mums nesumokėta dalis uždarbio? Jeigu sužinočiau, kad kokiai labdarai, gal nebūtų taip skaudu. Locmanai savo dalį atsikovojo, bet jie kreipėsi į Susisiekimo ministerijos sekretorių Arvydą Vaitkų. Jo rašte buvo aiškiai pasakyta, kad privalu vykdyti galiojančią kolektyvinę sutartį. Bet jos juk turėjo būti laikomasi ir tuo metu dar dirbusių dabartinių pensininkų atžvilgiu. Kur dabar kreiptis mums, jeigu negalime net teisme ginti savo interesų, į Strasbūrą?" - klausė buvęs Uosto direkcijos darbuotojas, remiantis teisės aktais dėl nepriemokos gaunantis mažesnę pensiją.

Niekas nesako - neteisus

Julijonas Leparskas pasakojo, jog kreipėsi ir į Darbo inspekciją, kalbėjosi su juristais, advokatais, niekas jam nepatvirtino, kad jo reikalavimas yra neteisėtas.

Suprantama, garbės Uosto direkcijai, vienai iš prestižiškiausių Lietuvos valstybinių įmonių, kuri visais klausimais vadovaujasi tik teisiniais aktais, bylinėjimasis su keliais pensininkais nedaro. Jos autoritetą sumenkino ir tai, kad locmanams teko sukelti triukšmą visoje Lietuvoje, idant atgautų jiems nesumokėtų pinigų dalį.

Ar Lietuvoje blogi įstatymai, kad kas kaip nori, taip juos traktuoja: valdininkas vienaip, pensininkas, kuriam išgyventi šiais laikais nėra taip paprasta, - kitaip?

Dalia BIKAUSKAITĖ