Ar naujas įstatymas atskirs tvenkinių ir okeaninę žvejybą?

Žuvininkystė

Gali būti, kad jau kitą savaitę bus patvirtintos Žuvininkystės įstatymo pataisos. Jų tiek daug, jog, galima sakyti, bus priimtas naujas įstatymas. Šią savaitę pataisos turėtų būti svarstomos Seimo plenariniame posėdyje.

Ar bus priimtas toks Žuvininkystės įstatymas, kokį jį norėtų matyti žvejai, o ne Seimas ar Vyriausybė? Prieš priimdami įstatymą Seimo nariai turėjo pasišnekėti ir su jūrininkais žvejais, kvepiančiais žuvimis, o ne vien tik diskutuoti su valdžios atstovais, kartą poilsiavusiais pajūryje, tačiau gavusiais teisę spręsti pasaulinės žvejybos problemas. Yra daug klausimų, kuriuos sprendžiant nereikėtų skubėti.

Pavyzdžiui, iki šiol specialistai ginčijasi tarpusavyje, kas yra žvejybos laivo reisas.

Reikėtų skirti okeaninę žvejybą nuo tvenkinių žvejybos, okeaninės žvejybos valstybinę priežiūrą nuo tvenkinių žvejybos valstybinės priežiūros. Sename įstatyme skirtumo tarp jų nėra. Jeigu naujame įstatyme skirtumas atsiras, pasak žvejų, Lietuva taps ne tik jūrine, bet ir okeaninės žvejybos valstybe.

Pataisų reikėjo dėl ES

Laikinai einančio Žuvininkystės departamento direktoriaus pareigas Aido Adomaičio teigimu, oficialiai yra daromos Žuvininkystės įstatymo pataisos, tačiau iš principo tai bus naujas įstatymas, nes jame labai daug pataisų. Jų prireikė tam, kad Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES) atsiras naujų reikalavimų, kuriuos reikės vykdyti. Todėl kai ką senajame Žuvininkystės įstatyme reikėjo pakeisti, kai ką naujai įrašyti.

Pavyzdžiui, anksčiau nebuvo reglamentuotas pirmas žuvų pardavimas, nebuvo kalbama apie satelitinį laivų monitoringą. Naujame įstatyme numatoma šiek tiek perskirstyti funkcijas tarp Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų: anksčiau Aplinkos ministerijos vykdytą kontrolę Baltijos jūroje ketinama perduoti Žemės ūkio ministerijai.

Ilgai diskutuota su žvejais

Įstatymo pataisų projektą rengė, kitaip sakant, juodąjį darbą atliko Žemės ūkio ministerija, Žuvininkystės departamentas. Šis darbas buvo pradėtas dar pernai vasarą. Parengtas projektas buvo derinamas su visomis suinteresuotomis institucijomis, paskui - Vyriausybėje. Vėliau jis dar ilgai buvo svarstomas Seimo komitetuose. A. Adomaičio teigimu, į komitetų posėdžius buvo kviečiami ir žvejų, ir visų suinteresuotų institucijų atstovai. Taigi savo nuomonę, pastabas pareikšti galėjo visi. Žinoma, ne į visas pastabas buvo atsižvelgta, tačiau, anot A. Adomaičio, su žvejais dėl naujojo įstatymo gerokai diskutuota.

Pasak laikinojo Žuvininkystės departamento direktoriaus, naujame įstatyme bus atskirti reikalavimai žvejojantiems tvenkiniuose ir jūroje. Taisykles tiems, kurie žvejoja jūroje, reglamentuoja ES, ir į tai turi būti atsižvelgta. O į visa tai, kas yra susiję su vidaus vandenimis, tvenkiniais ar Kuršių mariomis, ES nesikiša, tai yra šalies vidaus reikalas. A. Adomaičio teigimu, tvenkinių bendrovės yra privačios ir jų veiklos itin reglamentuoti negalima, išskyrus bendrąsias taisykles.

A. Adomaitis "Vakarų ekspresui" sakė, jo nėra numatyta vykdant ES reikalavimus likviduoti žvejyba Baltijos jūroje užsiimančias įmones. Tačiau kita vertus, žvejybos kvotos nuolatos mažinamos, tad įmonėms nebeužtenka žuvies, kad jos visos galėtų išgyventi. Yra numatytos kompensacijos už laivų supjaustymą, tačiau to nereglamentuoja įstatymas. A. Adomaičio teigimu, laivo supjaustymas nėra privalomas dalykas, pats žvejys turi nuspręsti, ar jis bus pajėgus verstis žvejyba, ar ne.

Žvejybos laivo reisas

AB "Senoji Baltija" direktorius Mindaugas Rimeikis sako, kad senas Žuvininkystės įstatymas buvo visai geras, tik reikėjo atskirti Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų funkcijas. "Jeigu įstatyme bus numatyta, kad visą ūkinę veiklą ir kvotų kontrolę atliks Žemės ūkio ministerija, o Aplinkos ministerija atliks tik tą kontrolę, kuri yra susijusi su žuvų gaudymo taisyklėmis, manau, mes galėsime dirbti geriau",- sakė bendrovės direktorius.

M. Rimeikio teigimu, buvo siūloma įstatyme apibrėžti, kas tai yra žvejybos laivo reisas. Tačiau šis pasiūlymas dėmesio nesulaukė, šiuo klausimu net nediskutuota, nes reisas yra apibūdintas Prekybos laivybos įstatyme. Pasak direktoriaus, tačiau laivo reisas ne visiškai atitinka žvejybos laivo reisą. Baltijos jūroje žvejojantys laivai į jūrą išplaukia rytą, per pietus grįžta ir vakare vėl išplaukia. Pagal dabar galiojantį įstatymą išeina, kad žvejybos laivas per dieną padaro du reisus. M. Rimeikis sakė, kad buvo ir daugiau pasiūlymų, į kuriuos atsižvelgta.

Paklaustas, ar naujasis įstatymas palengvins žvejų gyvenimą, jis atsakė: "Žvejų gyvenimas bus toks, koks ir buvo. Kad priimtas naujas įstatymas, dėl to niekam nebus lengviau gyventi. Tik džiugu, kad ministerijos pagaliau tarpusavyje pasidalijo funkcijas".

Neturi būti monopolio

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila sako, jog žuvų aukciono klausimu tris kartus važiavo į Seimo ekonomikos komitetą. "Mes kategoriškai reikalavome, kad aukcionas nebūtų privalomas. Tačiau mūsų formuluotė buvo išbraukta, pateikta kita. Mums pažadėjo, kad aukcionas nebus privalomas, t. y. jis bus ne vienas, turėtų būti trys žuvų supirkimo vietos. Žuvies supirkimas jokiu būdu neturi būti monopolizuotas. Jeigu liks mūsų pasiūlyta redakcija, bus gerai,- sakė A. Bargaila. - Mes norėjome, kad aukcionai liktų Vyriausybės prerogatyva, tačiau nutarta, kad jie turi būti įteisinti Žuvininkystės įstatymu."

Pasak A. Bargailos, kitos numatytos pataisos daugmaž žvejus tenkina. "Mokesčių inspekcija mums išaiškino, kaip reikia žvejams mokėti komandiruotpinigius. Mūsų įmonės negaudo strimelių ir brėtlingių, kurias gaudo "Senoji Baltija", mes nesusiduriame su reiso problemomis, tad į šį klausimą perdaug nesigilinome",-sakė asociacijos vadovas.

Ko nenumato naujas įstatymas

Į klausimą, ar įstatymas palengvins žvejų gyvenimą, A. Bargaila atsakė: "Žiūrint koks jis bus priimtas. Dėl ankstesnio įstatymo buvo daug keblumų. Naujajam pateikėme nemažai pasiūlymų. Į dalį jų buvo atsižvelgta. Ko gero, jis turėtų palengvinti ne tiek žvejų, bet žvejybos įmonių vadovų darbą. Žvejams kas, jie žvejoja ir už sugautas žuvis gauna atlyginimą."

Žvejus jaudina dar viena problema, nesusijusi su naujuoju Žuvininkystės įstatymu. Pasak A. Bargailos, žvejams labai palengvėtų gyvenimas, jeigu būtų priimtas mažųjų įmonių įstatymas, numatantis, kad įmonės, tegaunančios tik iki 25 tūkstančių litų pelno, neturi mokėti pelno mokesčio.

Kita problema ta, kad žvejys, jeigu sugauna, sakykime, toną žuvies, turi tiek ir užrašyti. Neatsižvelgiama į tai, kad žuvys gali būti netikusios: sumuštos bangų, pažeistos ir t. t. Dabar visas sugautos žuvies kiekis turi būti pateisintas dokumentais. Tačiau praktiškai to padaryti neišeina, nes netinkamų žuvų būna iki 30-40 proc. Todėl tarp žvejų ir Mokesčių inspekcijos kyla nesusipratimų. Šiuo metu rengiamas priekrantės žvejų susitikimas su Mokesčių inspekcijos ir Aplinkos ministerijos darbuotojais, vyksiantis kitą savaitę. Tikimasi, kad jame bus atsakyta į visus priekrantės žvejams rūpimus klausimus.

Valentinas UBAS