Ginčas tarp Europos Komisijos (EK) ir Lietuvos kilo dėl Klaipėdos uosto žemės naudojimo tvarkos. Pagal Europos Sąjungos (ES) teisę, ši žemė turi būti valdoma valstybės su teise ją nuomoti privatiems naudotojams. Tačiau Lietuvoje, kaip ir kitose posovietinėse valstybėse, atkūrus Nepriklausomybę uosto žemė buvo privatizuota, o pats uostas sukurtas pritraukus daugiausia privačias lėšas. Dėl šios priežasties prieš Lietuvą EK ir pradėjo vykdyti pažeidimo procedūrą.
Šiam teisiniam ginčui išsisprendus Lietuvos nenaudai, daugiau nei du dešimtmečius uosto žeme naudojęsi ir čia investavę jūrų pramonės atstovai būtų priversti atsisakyti savo nuosavybės - ji būtų nusavinta.
„Praktiškai reikia nacionalizuoti jūrų uostą ir tuomet jį išnuomoti. ES teisė neleidžia turėti privataus savininko, pagal ją turi vykti atvira konkurencija, leidžianti į Klaipėdą ateiti kitoms įmonėms ir laisvai nuomotis žemę, statyti terminalus", - Eltai paaiškino su V. Bulc susitikęs europarlamentaras Antanas Guoga.
Žiniasklaida yra skelbusi, kad su analogiškais EK reikalavimais yra susidūrusios ir kitos ES valstybės, tačiau joms savo interesus apginti pavyko. Jei tai pavyktų padaryti ir Lietuvai, nuolat augančiam Klaipėdos uostui būtų pritaikyta išimtis, o uoste dirbančios krovos įmonės galėtų būti ramios dėl savo veiklos tęstinumo. Tačiau jei valstybei tektų eksproprijuoti jų turtą, prasidėtų ilgas biurokratinis procesas, neabejotinai nusmukdysiantis uosto konkurencingumą.
Šią problemą transporto komisarei V. Bulc pristatęs Europos Parlamento (EP) narys A. Guoga tikina sulaukęs jos supratimo - esą Lietuva gali tikėtis palankaus situacijos sprendimo.
"Šiandien pavyko susitikti su komisare iš Slovėnijos, kuri puikiai supranta mažos šalies ypatumus ir susidariusią problemišką situaciją. Mes, okupaciją patyrusios šalys, turime kitokią situaciją nei vokiečiai ar kiti vakariečiai, kurių uostai buvo laisvi ir susiformavo visiškai kitaip. Džiaugiuosi, kad pavyko rasti pozityvų kontaktą, nes praėjusios kadencijos komisija Lietuvos atžvilgiu buvo daug negatyvesnė", - po pokalbio su V. Bulc pažymėjo A. Guoga.
Suderinti europinę teisę ir Lietuvos interesus, pasak politiko, yra įmanoma, tačiau tam reikia EK supratimo. Nors A. Guoga tikino jo sulaukęs, palankaus sprendimo besitikinčiai Lietuvai dar reikės atlikti namų darbus ir pakoreguoti uosto veiklą reglamentuojančius teisės aktus.
Todėl Seimas turėtų panaikinti Uosto įstatymo nuostatas, numatančias, kad uosto žemę tokiomis pačiomis sąlygomis konkurso būdu pretenduojant išsinuomoti buvusiam nuomininkui ir kitiems asmenims, prioritetas teikiamas tvarkingai įsipareigojimus vykdžiusiam ankstesniam nuomininkui.
„Yra du pažeidimai. Jei pirmą jų išsprendžiantis įstatymas būtų priimtas Seime, iš Lietuvos pusės viskas atrodytų labai pozityviai. Tačiau jei jau su pirmuoju pažeidimu Lietuva pati nesusitvarkys, tuomet mumis bus nepasitikima", - pabrėžė Lietuvos atstovas EP.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą