Praėjusią savaitę Klaipėdoje vykusio Seimo Kaimo reikalų komiteto išvažiuojamojo posėdžio metu nuskambėjo žodžiai: "Seimas nebenori skirstyti žvejybos kvotų." Dvejus metus žvejai ieškojo teisybės įvairiose institucijose, nes, jų manymu, paskyrus 70 proc. šprotų kvotos vienai UAB "Banginis", likusios įmonės buvo diskriminuojamos. Jie pasiekė, kad įstatymu būtų įteisinta, jog vienai įmonei negali būti skiriama daugiau kaip 40 proc. kvotos. Šiemet gegužės 7 d. paskirsčius papildomą kvotą, kai kurie žvejų atstovai vėl nepatenkinti ir vėl žada kreiptis į teismą.
"Kas yra žuvininkystė? Ar parašytų skundų skaičius, ar sugautų žuvų kiekis, sumokėti mokesčiai valstybei ir algos žmonėms?" - klausia "išbuožintos" UAB "Banginis" vadovas Algirdas Aušra.
Reikia pataisos pataisos
Šiandien dar yra nepaskirstyta apie 23 proc. strimelių ir šprotų kvotos. Tai rezervas. Šią dalį kvotų pagal įstatymo pataisą reikia pirkti aukcione. Kai kurie žvejų atstovai tam priešinasi.
Klaipėdos žuvininkystės įmonių asociacijos "Jūros žvejys" pirmininko Artūro Maželio teigimu, visos žvejybos įmonės, kurios gaudo šprotus, jau yra išnaudojusios visas joms skirtas kvotas. Jų laivai jau stovi, nes neturi kvotų. Žvejai bando kuo greičiau inicijuoti įstatymo pataisą, kad atsirastų galimybė tuos 23 proc. kvotos paskirstyti žvejybos įmonėms.
Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos vadovas A. Aušra mano, kad jokio gaisro nėra, nes vanduo jau šyla, tad baigiasi šprotų ir strimelių žvejybos laikas. "Viskas, jau šaukštai po pietų. Tad yra laiko viską gerai apsvarstyti", - sakė jis.
Kvota ne pagal įstatymą
Šiemet gegužės 7 d. buvo paskirstyta 8,1 proc. kvotos, kuri iš praeitų metų perkelta į šiuos metus, t. y. pernai nepanaudota kvotos dalis. Pasak A. Maželio, ši papildoma kvota paskirstyta kitokiu principu nei reglamentuoja įstatymas.
Kaimo reikalų komiteto išvažiuojamojo posėdžio metu "Jūros žvejo" vadovas teigė, kad būtina kuo skubiau keisti Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skirstymo komisijos sudarymo principus įtraukiant į šios komisijos sudėtį Aplinkos, Teisingumo ministerijų ir žvejų atstovus. Dabar komisiją sudaro tik Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) padalinių atstovai: 6 iš Žuvininkystės tarnybos ir 2 iš Žuvininkystės departamento. "Tokia situacija sudaro prielaidas manipuliuoti tiek teikiama informacija, tiek žvejybos kvotų skyrimo ar neskyrimo principais", - sakė jis.
"Reikia kardinaliai keisti visas kvotų skirstymo komisijos nuostatas. ŽŪM Teisės departamentas dirba senoviškai, vienos įmonės naudai", - aiškino Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila, kuris mano, jog "galimai vyksta korupcija".
Vėl laimėjo "Banginis"
Pasak A. Maželio, iki 2014 metų ŽŪM vykdoma politika daugumos žuvininkystės įmonių atžvilgiu buvo diskriminacinė. 2013-aisiais buvo pakeista iki tol galiojusi žvejybos kvotų skirstymo tvarka ir įteisintas monopolistinis vienos žvejybos įmonės "Banginio" dominavimas, nes jai buvo skirta beveik 80 proc. šprotų ir strimelių kvotos. Anot jo, dėl to kai kurios žvejybos įmonės bankrutavo arba pigiai pardavusios 8 laivus pasitraukė iš verslo. Dėl tokio kvotų skirstymo preliminari žvejybos įmonėms padaryta žala 2013 metais - 4,4 mln. Lt, 2014-aisiais - 4,5 mln. Lt. Kelios žvejybos įmonės jau padavė ieškinius dėl žalos atlyginimo už 2013 metus.
Todėl pernai gruodžio pabaigoje skubos tvarka patvirtinta Žuvininkystės įstatymo pataisa, reglamentuojanti, kad viena žvejybos įmonė gali gauti ne daugiau kaip 40 proc. žvejybos kvotos. A. Maželis sako, kad skirstant žvejybos kvotas šiemet gegužės 7 d. pakeisti kvotų skirstymo principai.
UAB "Banginis" buvo reorganizuota. Dalis bendrovės buvo atskirta perduodant jai dalį bendrovės turto, teisių ir pareigų ir jos pagrindu šiemet vasario 9 d. įsteigta UAB "Baltijos šprotai". Anot A. Maželio, šios abi įmonės bendrai paėmus gavo 65 proc. kvotos. "Manome, kad tai neteisinga. Įvykęs įmonių atskyrimas galbūt ir teisėtas, bet įstatymas reglamentuoja, kad istorinę teisę gauti kvotą įmonės turi įsigyti, ji negali būti perleidžiama. Įmonė "Baltijos šprotai" tuo laikotarpiu visiškai negaudė žuvų, ji neturi žvejybos istorijos. Todėl manome, kad tas papildomos kvotos skirstymas yra neteisingas, ir bylinėsimės", - sakė A. Maželis.
Anot jo, šiuo atveju iš esmės vėl viskas liko taip pat, kai iki įstatymo pataisos. Toms dviem įmonėms gavus 65 proc., visoms kitoms įmonėms, kurių yra apie 15, vėl buvo paskirstyti tik 35 proc. kvotos.
"2013-2014 metais mes badavome. Neabejojame, kad eilinį kartą teisme bylą laimėsime, tai jau bus 6 kartas. Reikalausime, kad būtų panaikintas kvotų skirstymo gegužės 7 d. protokolas ir kvotos paskirstytos iš naujo", - sakė A. Bargaila.
Atėmė pusę duonos
UAB "Banginis" šprotus gaudė tada, kai kiti žvejai to nedarė, nes jiems neapsimokėjo, ir visą savo dėmesį buvo sutelkę į menkių žvejybą. Jis įsigijo ir tam pritaikytus laivus, tad taikant istoriškumo principą jam ir priklausė skirti daugiausia kvotos. "Pagrindinis ažiotažas kilo todėl, kad staiga pabrango šprotai ir strimelės. Todėl ir prireikė atimti ir padalinti", - kalbėjo A. Aušra.
Jis nemano, kad, jo vadovaujamai bendrovei "Banginis" taikant istoriškumo principą skyrus 70 proc. šprotų kvotos, verslas buvo koncentruotas vienose rankose. Anot jo, pagal įstatymą monopolis būtų buvęs tada, jeigu būtų buvę skirta 80 proc. kvotos.
A. Aušros manymu, dabar žvejai pasidarė įstatymą tokį, kokio norėjo. Turima omenyje pernai gruodį priimta pataisa. "Seimas šoko pagal jų dūdą, pildė visus norus ir reikalavimus, kitos nuomonės neklausė. Seimas, atimdamas iš manęs pusę kvotų, pusės kreditų nepasiėmė. Atėmė pusę duonos, bet valgytojų armiją paliko tą pačią. Mums nieko kito neliko, kaip atskirti įmones. Juk gyvas į žemę nelįsi", - kalbėjo jis.
Pasak jo, įmonės "Banginis" ir "Baltijos šprotai" nėra susijusios ir jų savininkai skirtingi. Jos padalintos remiantis Lietuvos įstatymu. Tai daryti leidžia Civilinis kodeksas. Istoriškumas, anot jo, taip pat yra prekė, kuri gali būti perduota.
A. Aušros manymu, jeigu valstybė ką nors atima, ji turi kompensuoti, negali elgtis kaip plėšikė. "Mano atveju nieko nekompensavo. Visi pripažįsta, kad "Banginis" vienas gaudė anuomet, kad jie negaudė šprotų, bet vis tiek sudraskė įmonę kaip mokesčių mokėtoją. Dabar mes nebemokame pelno mokesčio, atsistojome į prašytojų gretas. Vienu prašytoju atsirado daugiau. Tai daug valstybė išlošė, dabar būsime visi vienodi ubagai, pasiekėme socialistinę lygybę", - kalbėjo A. Aušra.
Jo manymu, šprotų ir strimelių daugės, nes jų bandos Baltijos jūroje atsigauna, yra labai daug mailiaus. Vėl padidės apie 50 proc. sumažintos jų kvotos, tad vėl visiems kvotų užteks.
Visuomeninis jūrų žuvininkystės konsultantas Remigijus Sakas, 2007-2013 dirbęs Europos Komisijoje praktinį darbą kaip inspektorius, taip pat mano, kad strimelių ištekliai atkuriami gana sparčiai.
Aukcione pirkti nenori
23 proc. kvotų žvejams dabar reikia pirkti aukcione. Pasak A. Maželio, šiandien visos žvejybos įmonės yra nualintos teisminių procesų, situacijos, kai iš jų neteisėtai 2013-2014 metais buvo atimta dalis kvotų, tad didžioji jų dalis nėra prikaupusios tiek lėšų, kad galėtų dalyvauti aukcione ir nupirkti kvotas. "Manome, kad netikslinga visas kvotas parduoti per aukcioną. Bandome inicijuoti įstatymo pataisą, kad ne daugiau kaip 5 proc. kvotos pakliūtų į aukcioną, o visa kita būtų padalinta visoms žvejybos įmonėms. Tai būtų socialiai teisingas sprendimas", - sakė A. Maželis.
Anot A. Bargailos, milžiniška įmonė, sukaupusi daug lėšų, estų ir latvių įmonės, kurios per 2013-2014 metus nupirko Lietuvos žvejų laivus ir turi gamyklas, aukcione užkels tokias kainas, kad Lietuvos žvejai nieko nepeš. Pasak A. Bargailos, beveik visoje Europos Sąjungoje kvotos aukcionuose nėra parduodamos. "Mūsiškiai nenori pasisemti patirties nei iš latvių, nei iš švedų, kurie netaiko aukciono būdo. Mes kovosime iki galo, nes priešingu atveju tos 15-16 įmonių, kurios dabar egzistuoja, praktiškai išnyks", - kalbėjo jis.
A. Aušros teigimu, toks principas yra pačių teisybės ieškotojų suformuotas."Niekada taip nebūdavo. Dabar jie apsimeta, kad to nenorėjo. Gal eiliniai žvejai ir nesuprato, kur einama. Bet netikiu, kad Seimas, A. Bargaila nežinojo, ką daro. Juk jie redagavo tą įstatymą, ir juk ne ragana ant šluotos parašė blogą įstatymą. Matyt, kažkas nepavyko, tai dabar šaukiama, kad nereikia aukciono. Bet juk toks įstatymas priimtas. Žvejai pradėjo šurmuliuoti, dabar vėl juos reikia gelbėti", - sakė A. Aušra.
Seimas kvotų sotus
Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Eugenijus Gentvilas stebėjosi, kaip taip atsitiko, kad kalbant apie tai, jog aukcione būtų galima parduoti ne mažiau kaip 5 proc. kvotų, jau atsirado 23 proc. "Tai kaip žvejai gali planuoti savo darbą?" - klausė jis.
"Vyrai, baikim. Seimas visą žiemą plakėsi dėl tos įstatymo pataisos, ir A. Bargaila buvo su mumis. Ir vėl kažką pražiūrėjom, vėl visi varom vieni ant kitų", - sakė Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža.
B. Pauža atkreipė dėmesį į tai, kad ginčijantis dėl kvotų skirstymo, nesprendžiami kiti labai svarbūs klausimai, tokie kaip galingesni varikliai, kuro problemos. Anot jo, Lietuvos žvejai negalės konkuruoti su kitų ES šalių žvejais.
A. Aušra replikavo, kad žuvininkystę valdo Seimas, nes dėl kiekvienos smulkmenos lekiama į Seimą. "Manau, kai kurie Seimo nariai jau atsikando tų šnekų. Labai retas atvejis, kad įstatymas būtų priimtas be Vyriausybės išvadų. Seimas tą padarė pernai gruodžio pabaigoje. Praktiškai buvo įvestas tiesioginis Seimo valdymas žuvininkystės srityje. Ir dabar vis tiek blogai, nepavyko pasidalinti kaimyno turto", - piktinosi jis.
Pasak E. Gentvilo, žuvininkystės sektorius Lietuvoje yra gana svarbus, be visų kitų dalykų, tai ir paveldas, ir tradicijos. R. Sakas tvirtina, kad Lietuvos žuvininkystė ne tokia jau maža ES fone, tačiau jos produkcijos vertė nedidelė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą