Ar valčių prieplauka trukdytų uosto plėtrai?

Ar valčių prieplauka trukdytų uosto plėtrai?

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos Klaipėdos klubo iniciatyva surengtoje diskusijoje apie Klaipėdos uosto plėtros vizijas įdomiai nuskambėjo mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos statybos klausimas - suabejota, ar jai pasirinkta tinkama vieta. Domėtasi, ar įgyvendinant ambicingus planus pietinėje uosto dalyje neketinama iškeldinti kariškių.

Planuojamas nemažas permainas ne tik šiaurinėje, bet ir pietinėje Klaipėdos uosto dalyje Lietuvos inžinieriams pristatė ir į jų klausimus atsakinėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas.

Diskusijos metu prisiminta ir sena Uosto direkcijos skola miestui - mainais už dar sovietmečiu nebaigtą statyti valčių prieplauką, kurią uostas panaudojo užteršto grunto aikštelei įrengti, pastatyti kitą prieplauką. Tarp susirinkusiųjų buvo žmonių, prisiminusių, jog naują prieplauką Uosto direkcija buvo įsipareigojusi pastatyti 2005 metais.

Praėjo beveik devyneri metai, kai pažadas netęsiamas, ir atrodo, kad Uosto direkcija tik dabar praregėjo, nes A. Kamarauskas paklausė: "Ar mes norime pastatyti objektą tik tam, kad pastatytume, ar mums reikia gero, kuriuo būtų galima naudotis?"

SKOLA. Prisiminta sena Uosto direkcijos skola miestui - mainais už dar sovietmečiu nebaigtą statyti valčių prieplauką (nuotraukoje), kurią uostas panaudojo užteršto grunto aikštelei įrengti, pastatyti kitą prieplauką. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Ar nebus antroji Dreverna?

Naujoji mažųjų ir pramoginių laivų prieplauka, vadinama tiesiog valčių prieplauka, suprojektuota tolimiausioje pietinėje uosto dalyje, kiek tolėliau į pietus už nebaigtos statyti valčių prieplaukos, maždaug ties ta vieta, kurioje ketinama statyti antruosius uosto vartus pietinėje dalyje. Turint omenyje, kad Klaipėdos uosto laukia didelės permainos - laivybos kanalo gilinimas iki 17 metrų, be pietinių uosto vartų nebus galima apsieiti. Jie bus reikalingi tam, kad neplūstelėtų didelis sūraus vandens kiekis į Kuršių marias.

Apie 1 km pločio akvatorijoje ties būsima valčių prieplauka gylis yra maždaug apie metrą. Uosto direkcija pastatys prieplauką ir pagilins akvatoriją iki beveik 3 metrų. O kas bus toliau? Kas valys tą akvatoriją vėliau, nes per kelis mėnesius gylis toje vietoje dėl užnešimų vėl bus metras. Ar neatsitiks taip, kaip su brangiai kainavusia ir už Europos Sąjungos (ES) lėšas pastatyta prieplauka Drevernoje? Ji iki šiol vis dar mažai naudojama, nes jau kelerius metus nepagilinamas kanalas, tad truputį didesni laiveliai negali nei priplaukti prie jos, nei išplaukti į marias.

A. Kamarausko manymu, surasti prieplaukos operatorių tokiame atokiame uosto pakraštyje, kuris norės imtis čia verslo, nebus lengva.

Klaipėdos miesto savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas stebėjosi tokiu pareiškimu. Pasak jo, Uosto direkcija pati prašė nebaigtos statyti valčių prieplaukos, pati žadėjo pastatyti valčių prieplauką geresnėje vietoje, jos pačios užsakymu atliktas projektas, o dabar sakoma, kad ten nėra gylio.

Vis dar žadama

Valčių prieplaukos projektas iš mirties taško pajudėjo 2009-aisiais. Uosto direkcija vėl statyti prieplauką žadėjo 2011-aisiais. Buvo atlikti tyrimai, ar toje vietoje nėra povandeninio paveldo, kainavę apie 70 tūkst. Lt. Preliminari projektavimo darbų kaina - apie 300 tūkst. Lt.

Jau buvo parengtas mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos projektas, preliminari jos statybos darbų vertė - apie 37 mln. Lt. Net paskelbtas statybos darbų rangovo parinkimo konkursas, jį laimėjo Vokietijos kompanija "Josef Mobius Bau GmbH". Šiam objektui jau buvo numatyta skirti 10 mln. Lt iš ES paramos fondų. Tačiau, kai iš Uosto direkcijos buvusi valdžia pareikalavo sumokėti 34 mln. Lt dividendų, tokio socialinio objekto kaip valčių prieplauka statybos 2012-aisiais buvo sustabdytos.

Pasikeitus valdžiai Uosto direkcija buvo atleista nuo dividendų mokėjimo. Dabartinis Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus yra pasakęs, kad mažųjų ir pramoginių laivų prieplauka esanti direkcijos garbės reikalas ir turės būti pastatyta. Jeigu būtų buvę gauta lėšų iš ES, planuota prieplauką pradėti statyti šiemet antrą pusmetį.

Gresia skandalas

Diskusijoje dalyvavęs buvęs Uosto direkcijos generalinis direktorius Valentinas Greičiūnas tiesiai šviesiai klausė, ką ketinama daryti su valtininkais, įsikūrusiais Smeltalės upės žiotyse. 2004 m. birželį Klaipėdos miesto taryba patvirtino teritorijos Smeltės pusiasalyje detalųjį planą. Pagal jį buvo numatyta iškeldinti valčių savininkus.

K. Macijauskas prisiminė, kad juos žadėta iškelti dar tada, kai buvo rengiamasi statyti Tarptautinę jūrų perkėlą.

Šiuo metu valtininkų yra apie 800. A. Kamarausko manymu, jų iš ten iškeldinti nepavyks, nes jie turi garažus ir tiesiog ten gyvena.

V. Greičiūno manymu, gresia skandalas. "Kol dviejų valtininkų nenuskandinsite, tol, matyt, apie šią problemą nepagalvosite", - teigė jis.

Ar neketinama iškeldinti kariškių?

Turint omenyje uosto planus pietinėje dalyje, tai, jog Malkų įlankoje gali būti gilinama iki 14,5 metro ir jeigu net ieškoma galimybės iškeldinti botanikos draustinio augalus į kitą vietą ir Klaipėdos trečiąją vandenvietę, kad šioje uosto dalyje dirbančios uosto kompanijos galėtų plėsti savo veiklą, kažin ar naujai pastatyta valčių prieplauka netaptų dar vienu kliuviniu.

Inžinieriai pastebėjo, kad toje vietoje, kurioje bus daromi pietiniai uosto vartai, galėtų būti statomas ir tiltas į Kuršių neriją. Vartai galėtų pasitarnauti kaip tilto dalis, tad bereikėtų statyti trumpesnį tiltą ir būtų galima sutaupyti pinigų.

Inžinieriai domėjosi, ar nežadama į Šventąją iškelti Karinių jūrų pajėgų. A. Kamarausko teigimu, iki šių metų pabaigos jau turėtų būti baigtas rengti Šventosios uosto techninis projektas. Šio uosto atstatymas gali kainuoti apie 150 mln. Lt.

Pasak Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus, kol kas tiek Susisiekimo ministerija, tiek ES gana skeptiškai vertina Šventosios uosto atstatymo projektą. Anot jo, tikimybė, kad ES skirtų lėšų ir Klaipėdos uosto plėtrai, ir Šventosios uosto atstatymui finansiniu 2014-2020 metų laikotarpiu, labai nedidelė.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder