Areštuotas laivų nuomos mokestis bendrovės nesužlugdys

Bendrovėse

AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" (LJL) kol kas negaus 4 jos laivų, išnuomotų Olandijos kompanijai, uždirbamų pinigų. LJL generalinio direktoriaus Vytauto Vismanto teigimu, tai bendrovės nesužlugdys, tačiau norint pirkti naują laivą gali tekti atsisakyti iki šiol taikytos politikos pirkti laivus tik iš savo lėšų ir neimti kredito.

Dalykas tas, kad Olandijos Roterdamo apygardos teismas prieš porą savaičių uždraudė Olandijos kompanijai "Onego Shipping & Chartering BV", nuomojančiai "Lietuvos jūrų laivininkystės" laivus "Staris", "Svilas", " Skalva" ir "Alka", mokėti nuomos mokestį jų savininkei tol, kol šių laivų nuomos mokestis pasieks 8 mln. eurų. Pasak V. Vismanto, tam, kad tie laivai uždirbtų tiek pinigų LJL, kiekvienas jų turi dirbti 399 paras.

Tokį sprendimą Roterdamo teismas priėmė todėl, kad į jį su prašymu užtikrinti teismo ieškinį Lietuvoje kreipėsi Danijos kompanija "Trident Marine". Sprendimas formalus, priimtas nedalyvaujant šalims.

Pašalinta iš konkurso

Primisime, jog "Trident Marine" dalyvavo LJL privatizavimo konkurse ir buvo pašalinta iš jo kaip finansiškai nepatikima, nors už 66,66 proc. LJL akcijų ji siūlė didžiausią - 33 mln. Lt sumą. Spaudoje buvo plačiai rašoma apie tai, kad šios Danijos kompanijos atstovai kreipėsi į įvairias Lietuvos bei Europos Sąjungos institucijas bandydami įrodyti, kad jie buvę neteisingai pašalinti iš konkurso. Jie pradėjo ilgą bylinėjimosi procesą ketindami iš Lietuvos prisiteisti keliasdešimt milijonų eurų, kaltina mūsų šalies valdininkus korumpuotumu.

Jų nesustabdė nė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pripažinimas, jog privatizavimo komisija priėmė teisėtą sprendimą pašalindama iš konkurso "Trident Marine". Kaip rašo spauda, vienas "Trident Marine" akcininkas yra rusas Vladimiras Vetoškinas, kitas - Džasperas Nilsenas, gyvenęs Rusijoje. Turint omenyje kompanijos aktyvumą apipilant skundais įvairias institucijas, nors ji pati milijonų bankuose, kaip ne kartą buvo rašoma spaudoje, neturi, atkaklų bandymą apjuodinti dabartinį LJL generalinį direktorių Vytautą Vismantą, kurio vadovaujamas konsorciumas taip pat dalyvavo LJL privatizavimo procese ir siūlė už akcijas tik šiek tiek didesnę nei 20 mln. Lt sumą, korumpuotumu, nenoromis peršasi įvairios versijos, kodėl nepavykus sandoriui kompanija taip elgiasi.

Galimas daiktas, ją remia stipresnės kurios nors valstybės institucijos. Galbūt ji garsiai rėkia apie aferistus Lietuvoje norėdama atkreipti, tarkime, kokių nors partnerių dėmesį ir pasiteisinti. Ko gero, mažiausiai įtikėtina versija - kerštas.

Moraliniai nuostoliai

LJL privatizavimo procesas galų gale buvo nutrauktas, bendrovė išbraukta iš privatizuojamų Lietuvos įmonių sąrašo, jos akcijos perduotos Lietuvos susisiekimo ministerijai, naujas privatizavimo etapas nenumatytas.

Tačiau Danijos kompanija "Trident Marine" šiemet liepos mėnesio pradžioje kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydama priteisti jai už moralinį nuostolį 7,5 mln. eurų. Atsakovais šioje byloje turėtų būti AB "Lietuvos jūrų laivininkystė", Vytautas Vismantas ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Dėl šio ieškinio užtikrinimo Roterdamo teismas sulaikė nuomos mokestį už 4 laivus.

Pasak V. Vismanto, tos kompanijos atstovai mano, kad jis apšmeižęs "Trident Marine" rašydamas laišką STT. Generalinis direktorius neneigia, kad buvo gavęs STT klausimus, į kuriuos privalėjo atsakyti. Pasak jo, tačiau tame laiške STT nėra nė žodžio apie "Trident Marine".

Pateiks prašymą dėl kontrgarantijos

Paklaustas, kodėl LJL nesigina, V. Vismantas atsakė, jog bendrovė jau pasisamdė advokatą Olandijoje, jos juristai dirba vietoje ir ruošia kontrpriemones. Įmonės vadovo manymu, gynybos situacija jau šią savaitę turėtų būti aiškesnė. Pasak jo, greičiausiai bus apskųstas Olandijos teismo sprendimas dėl laivų nuomos mokesčio sulaikymo. V. Vismanto manymu, ieškinys pateiktas ne tam subjektui, nes LJL privatizavimo reikalų nesprendė. Pasak jo, ieškinyje daugiausia argumentų yra pateikta apie privatizaciją ir labia mažai susijusių su ieškinio esme.

LJL jau pateikė atsiliepimus į Vilniaus apygardos teismui pateiktą "Trident Marine" ieškinį. Jau parengtas LJL prašymas, kad Vilniaus apygardos teismas pareikalautų iš "Trident Marine" kontrgarantijos dėl sulaikytų pinigų. Greičiausiai bus reikalaujama 5 mln. eurų. Tiek reikia tų 4 laivų išlaikymui ir jų valdymui krante.

Kol kas gynybinis procesas lėtai stumiasi į priekį, nes laukiama mėnesio pabaigoje iš atostogų grįžtančios Vilniaus apygardos teismo teisėjos.

Nebankrutuos

Pasak V. Vismanto, dėl 8 mln. eurų LJL nebankrutuos. Bendrovės kasoje yra pakankamai pinigų, jį planuoja savo ateitį.

Tačiau LJL ieško dar vieno laivo rinkoje, kurį norėtų nusipirkti. Bendrovė iki šiol laikėsi nuostatos - naujus laivus pirkti iš savo lėšų, o ne imti kreditą. Dabar, negaudama pinigų už 4 laivų nuomą, to padaryti ji negalėtų. Jeigu rastų pirkti tinkamą laivą, reikėtų imti kreditą.

Generalinio direktoriaus teigimu, minėti išnuomoti 4 laivai dirba kaip dirbę, jų įgulų nariai nieko nepajuto, tik tiek, kad pinigai už jų nuomą pervedami ne LJL, o į atskirą sąskaitą. Pasak jo, "Svilas", "Staris", "Skalva" ir tik šiemet įsigytas laivas "Alka" nėra seniausi bendrovės laivai ir jie uždirba bendrovei nemažai pinigų.

Laivynas bus atnaujinamas

Beje, visi 18 "Lietuvos jūrų laivininkystės" laivų šiuo metu dirba pagal taimčarterį. Vidutinis laivų amžius - 18,5 metų. Jį sąlygoja 8 seni "Kapitan Panfilov" tipo balkeriai. Pasak V. Vismanto, kad ir kaip bebūtų keista, tie laivai turi paklausą rinkoje ir uždirba bendrovei daug pinigų. Tačiau jų laikas jau baigiasi ir su tuo reikės susitaikyti.

Generalinis direktorius sako jau pradėjęs rengti laivyno atnaujinimo programą, kurioje bus konkrečiai numatyta, per kiek laiko ir kokio tipo laivais turės būti pakeisti senieji balkeriai.

Šiuo metu bendrovėje dirba 555 darbuotojai - iš jų 490 jūrininkų. Bendrovės vadovas mano, jog šiuo metu darbuotojų situacija yra stabilesnė nei dvejus su puse metų trukusiu privatizavimo laikotarpiu, kai visi gyveno nežinioje. "Bendrovė dirba, gauna pajamų, iškylančias kasdienines problemas sprendžia. Be abejo, prasidėjęs teisminis procesas nukreips dalį jos pajėgų ne ten, kur reikia, tačiau tai bendrovės nesužlugdys',- "Vakarų ekspresui" sakė V. Vismantas.

Bendrovės vadovų, o kartu ir paties generalinio direktoriaus padėtis kiek kitokia. Ko gero, dar šiemet Susisiekimo ministerija suformuos naujus bendrovės valdymo organus. Ar jie liks dirbti, nežinia. Nauji valdymo organai turės patvirtinti ir laivyno atnaujinimo programą.

Dalia BIKAUSKAITĖ