Baudžiamoji byla Algimantui Jonui Valiukėnui Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje buvo iškelta 1996 m. Jis buvo kaltinamas ir buvusios valstybinės žvejybos laivyno įmonės "Jūra" turto iššvaistymu stambiu mastu, ir tarnybiniu aplaidumu. Klaipėdos apylinkės teismas jį buvo nuteisęs 8 metams laisvės atėmimo. Pagaliau šiemet, praėjus šešeriems nervinės įtampos kupiniems metams, jo manymu, jį išteisino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Gauti kokią nors kompensaciją už sugadintus 6 gyvenimo metus, už prarastą sveikatą, ištampytus nervus A. Valiukėnas nesitiki, nes mano gyvenantis šalyje, kurioje galima nuteisti nekaltą žmogų. Paprieštaravus, kad jis neturėtų taip manyti, nes galų gale esąs išteisintas, atsakė: "Taigi būtų nuteisę vien dėl to, kad nebuvo dokumentų. Laimei, man pačiam pavyko juos parsisiųsdinti iš Argentinos".
Šių metų lapkričio 5 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 7 teisėjų kolegijos išvadoje teigiama, jog ne kasatorius kaltas, kad byla iškelta po trejų metų dėl netinkamo teisėsaugos institucijų darbo. Priminsime, jog 1996 m. iškeltoje byloje nagrinėta 1992-1993 metų A. Valiukėno kaip "Jūros" atstovo veikla Argentinoje.
Teisėjų kolegijos manymu, net tuo atveju, jeigu byla būtų buvusi iškelta iš karto ir teismas ją būtų nagrinėjęs, jis būtų priėmęs išteisinamąjį nuosprendį. Kolegijos išvadoje teigiama, kad bet kokiu atveju negali būti bloginama asmens teisminė padėtis dėl priežasčių, nepriklausomų nuo jo valios ir nesusijusių su asmens veiksmais siekiant išvengti atsakomybės.
Kaltintas grobstęs turtą stambiu mastu
1996 metų rugsėjo 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje buvo iškelta baudžiamoji byla pagal LR BK 275 str. 3 d. dėl "Jūros" turto iššvaistymo stambiu mastu, kurią sudarė daugybė epizodų. Vienas iš jų - baudžiamoji byla A. Valiukėnui. 1996 m. gruodžio 30 d. generalinio prokuroro įsakymu buvo sudaryta didžiajai bylai tirti speciali tardymo grupė, kuriai iš pradžių vadovavo Generalinės prokuratūros atstovė N. Frolova. Beje, iš pradžių šiai grupei priklausė ir dabartinis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos skyriaus vadovas Leonas Keniausis, aktyviai ėmęsis darbo, tačiau ilgai joje neužsibuvęs. A. Valiukėnas linkęs manyti, kad jis buvo vienas iš sąžiningesnių žmonių, todėl ir pasitraukęs.
1997 m. vasario 3 d. šioje baudžiamojoje byloje buvo paskirta dokumentinė reviziją, kurią atlikti buvo įpareigotos Valstybės kontrolė ir Revizijų departamentas prie Finansų ministerijos. Po pusmečio, 1997 m. liepos 1 d. generalinio prokuroro nutarimu minėtai tardymo grupei vadovauti jau buvo paskirtas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras Stanislovas Stulpinas. Tų pačių metų gruodžio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismui perduota Klaipėdos apylinkės prokuratūroje iškelta baudžiamoji byla A. Valiukėnui.
A. Valiukėnas kaltintas tuo, jog 1992-1993 metais dirbdamas Argentinoje "Jūros" atstovu padaręs pastarajai 1 mln. 349 tūkst. Lt žalą. Ten dirbdamas jis buvo prašomas "Jūros" aprūpinti jos laivus kuru atliekant žuvų keitimo į kurą ir pardavimo operacijas. Įtarimų sukėlė tai, jog "Jūroje" nerasta įrodančių dokumentų, kad buvo parduota žuvies už minėtą sumą. 1998 m. lapkričio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismas nuteisė A. Valiukėną 8 metų laivės atėmimo bausmę atliekant sugriežtinto režimo pataisos darbų kolonijoje, priteisė atlyginti "Jūrai" padarytą žalą, teismo išlaidas - 11 tūkst. 880 Lt, susijusias su liudytojo A. Mičiūdos iškvietimu atvykti į teismo posėdį iš Argentinos. Teismas numatė konfiskuoti pusę A. Valiukėno turto.
1999 m. Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi V. Valiukėno apeliacinį skundą, panaikino apylinkės teismo sprendimą ir grąžino bylą tirti iš naujo. Vėliau ratas buvo užsuktas iš naujo.
Kaltintas tarnybiniu aplaidumu
2000 metais A. Valiukėnas jau buvo kaltinamas ne turto iššvaistymu stambiu mastu, o tarnybiniu aplaidumu. Klaipėdos apylinkės teismas pripažino tarnybinį aplaidumą, bet nutarė bylą nutraukti dėl senaties termino. Kaltinamasis nesutiko su tuo, kad būtų kaltinamas tarnybiniu aplaidumu. Jis dirbo taip, kaip manė esą geriau, manė gelbėjęs "Jūros" laivus. Tad jis, kaip, beje, ir prokuroras B. Armonas, parašė apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui. Pastarasis atmetė abu skundus. Tada A. Valiukėnas kreipėsi į Aukščiausiąjį teismą.
Šiemet lapkričio mėnesį Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nutarė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2000 metų gruodžio 12 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 12 d. nutartį A. Valiukėno byloje ir bylą nutraukti. Tai, A. Valiukėno manymu, yra jo išteisinimas ir jo teisminės epopėjos pabaiga.
Pasirinktas tam, kad byla nuskambėtų
A. Valiukėnas liūdnai juokauja sakydamas, kad visų, su jo byla susijusių teisininkų pareigos buvo paaukštintos: pavyzdžiui, advokatė, atsisakiusi jį ginti, vėliau tapo teisėja, jį nuteisusi teisėja tapo administracinio teismo teisėja. Per tą laikotarpį kai kas ir namą pasistatė "iš atlyginimo". Buvęs pažymėtas ir vyr. prokuroro S. Stulpino geras darbas. ("Vakarų ekspreso" žiniomis S. Stulpinas yra gavęs buvusio generalinio prokuroro K. Pėdnyčios padėką.)
A. Valiukėno manymu, blogiausia tai, kad viską sprendė vienas žmogus - prokuroras Bronius Armonas. Kai didžiosios "Jūros" bylos tardymo grupei pradėjo vadovauti Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras S. Stulpinas, A. Valiukėnas, būdamas įsitikinęs, kad byla jam yra sufabrikuota, kreipėsi į jį. Šis pasikvietė prokurorą B. Armoną, tačiau, žinoma, pastaruoju tikėjo labiau nei kaltinamuoju. Tada kaltinamasis kreipėsi į Klaipėdos apygardos vyriausiąjį prokurorą Igną Laucių. Šis atsiribojo teigdamas, kad su šia byla nesąs susijęs. Taigi A. Valiukėnui nebebuvo į ką Klaipėdoje kreiptis reikalaujant teisingumo. Todėl jam teko kelis metus tampytis po teismus. Suprantama, todėl jis nusivylė Klaipėdos teisėsaugininkais ir mano, tik Vilniuje dirbančių teisėsaugininkų lygis yra aukštesnis.
Iš pradžių A. Valiukėnas pakviestas į prokuratūrą manė turėsiąs prokurorą B. Armoną konsultuoti "Jūros" klausimais. Prokuroras jam prisipažinęs esąs įpareigotas atrasti iešmininką. Po kurio laiko, kai "konsultantui" buvo liepta ateiti su advokate, paaiškėjo, kad jis ir esąs tas iešmininkas. Jo paties manymu, tokį pasirinkimą prokuroras padaręs todėl, kad A. Valiukėnas buvo žinomas kapitonas. Paskui jis įkūrė Klaipėdoje Žuvies pramonės departamentą ir kurį laiką jam vadovavo. Vėliau buvo nušalintas iš tų pareigų, o departamentas perkeltas į Vilnių. Du mėnesius jis buvo žemės ūkio ministro pavaduotoju. Tad baudžiamoji byla tokiam asmeniui turėjo nuskambėti. Pasak A. Valiukėno, ji ir nuskambėjo per visą Lietuvą. Kai jis buvo teisiamas Klaipėdos apylinkės teisme, teismo salė buvo pilna laikraščių ir televizijos žurnalistų. O kai buvęs išteisintas Vilniuje, jų nebuvo nė vieno.
A. Valiukėnas mano, jog byla jam buvusi paremta Vytauto Jasiūno, Revizijų departamento prie Finansų ministerijos Klaipėdos skyriaus vyr. revizoriaus, išvadomis. Pirmame teisme jis buvo kviečiamas liudyti kaip ekspertas. A. Valiukėnas rašė prašymą, kad jis būtų nušalintas kaip suinteresuotas asmuo, nes jis įmonėje "Jūra" 1992-1993 m. dirbo vyriausiuoju revizoriumi. Pasak A. Valiukėno, kas jau kas, o V. Jasiūnas turėjo matyti, kad turtas yra grobstomas, bet nieko nedaroma.
"Žinoma, kad grobstė turtą..."
A. Valiukėnui dirbant Argentinoje "Jūra" jam nesiuntė jokių pinigų, tik prašė kaip nors aprūpinti jos laivus kuru. Paskutinį pusmetį net atlyginimo jam nemokėjo, pasiėmė jį tik grįžęs į Klaipėdą. Jis buvo nusiųstas į Argentiną įkurti bendrą "Jūros" ir Argentinos kompanijų įmonę. "Jūra" turėjo pristatyti laivus, o argentiniečiai aprūpinti licencijomis žvejoti Argentinos zonoje.
A. Valiukėno teigimu, supratęs, jog norima "Jūrą" apgauti ir iš jos veltui paimti laivą "Gargždai", nepasirašė sutarties su argentiniečiais. Tada Klaipėdoje jo adresu pasipylė šmeižtai: neva jis Argentinoje namus nusipirkęs, jachtą įsigijęs. "Jeigu būčiau buvęs milijonierius, kaip mane vadino, man nebūtų tekę bėgti iš ligoninės naktį, kad nereikėtų mokėti už gydymą",- sakė A. Valiukėnas. - Aš nenustojau tikėjęs teisingumu, tačiau tai man kainavo labai daug sveikatos ir energijos. Ne aš vienas daug praradau. Turint omenyje, kad prarastas visas okeaninės žvejybos laivynas... Manau, kad aš jam galėjau duoti daugiau, jeigu man nebūtų buvę trukdoma".
Paklaustas, ar, jo manymu, po teismus iki šiol tebetampomi nekalti "Jūros" darbuotojai, ar jos turto niekas negrobstė, tiesiog susiklostė tokios ekonominės sąlygos, A. Valiukėnas atsakė: "Žinoma, kad turtas buvo grobstomas. Pavyzdžiui, už laivo "Žemaitė" remontą buvo sumokėta 10 mln. JAV dolerių, o vėliau jis buvo parduotas už 175 tūkstančius dolerių, nors jame buvusi vien tik žvejybos įranga kainavo daugiau. Ar tai ne grobstymas, o dovana? Kodėl buvo leista tuos laivus pusvelčiui parduoti? Kodėl nebuvo galima jų išnuomoti laivų įguloms suteikiant joms kreditą apyvartinėms lėšoms? Kur "nuplaukė" Argentinos kalmarai? Manau, kad vien tik Pietvakarių Atlanto zonoje, įskaitant ir laivus, "Jūra" prarado apie 20 mln. JAV dolerių. Manote, kad to grobstymo niekas nematė? Matė. Ir tai buvo daroma su Vyriausybės žinia. (A. Šleževičiaus vadovaujamos Vyriausybės. - Aut. past.) Jau pirmosiomis Lietuvos nepriklausomybės dienomis ir netgi dar anksčiau "Jūros" žlugimą planavo ne Lietuvoje esančios finansinės grupuotės. Tačiau mūsiškiai buvo vykdytojai. Žinoma, tie, kurie grobstė "Jūros" turtą, dabar yra milijonieriai. Nebesinori man apie visa tai kalbėti ir ką nors kaltinti. Aš dabar noriu tik ramybės, vis tiek jau nieko nebepakeisi".
Paklaustas, ar iš tų vykdytojų, kas nors pateko į teisiamųjų suolą, A. Valiukėnas atsakė, jog vienas yra tampomas po teismus, keletas apklausti liudytojais. Kiti, pasak jo, buvo minimi iš pat pradžių, bet vėliau "išsipirko". Jo manymu, tas daugiau kaip 1 milijonas litų, kurį norėta priteisti iš jo kaip "Jūrai" padarytą žalą, palyginti su tais pinigais, kurie "nuėjo į šoną", buvo tik lašas jūroje. Per paskutinius kelerius šios įmonės gyvavimo metus iššvaistyti šimtai milijonų dolerių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą