Ateina ne baubas, o solidi tarptautinė kompanija

Uoste

Šiemet sukanka dešimt metų, kai buvo privatizuota akcinė bendrovė "Klaipėdos Smeltė". Šiomis dienomis kontrolinis jos akcijų paketas parduotas užsieniečiams. Netrukus prasidės naujas bendrovės veiklos etapas koncentruojant dėmesį į konteinerių krovą. Perspektyva - Klaipėdos uoste per metus gali būti aptarnaujama milijonas konteinerių.

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad laivų krovos akcinės bendrovės "Klaipėdos Smeltė" kontrolinį akcijų paketą įsigijo tarptautinis uostų terminalų operatorius "Terminal Investment Limited". Samdomas bendrovės generalinis direktorius Rimantas Juška sako, jog komentuoti galimus pokyčius dar anksti, nes po akcijų pardavimo dar neįvyko akcininkų susirinkimas, kuris numatomas spalio 17 d.

Pasak R. Juškos, kompanijos "Terminal Investment Limited" pagrindą sudaro italai. Pasaulio uostuose ji turi per 35 terminalus. Be to, ji labai glaudžiai yra susijusi su antrą vietą pasaulyje užimančia konteinerių gabenimo kompanija "Mediterranean Shipping Company"(MSC), turinčia per 400 savo laivų.

"Laukiame atvykstant savininko patarėjų, referentų, kuriems pateiksime turimą informaciją. Esame tam pasirengę, akcijų pardavimas mums nebuvo tarsi iš dangaus nukritęs dalykas", - sakė R. Juška. Pasak jo, naujojo savininko tikslas įsigyjant "Smeltę" - plėsti konteinerių krovą Klaipėdos uoste.

Šuolis

"Šiandieninis "Smeltės" etapas - ne tik didelis kiekybinis, bet ir kokybinis šuolis krovinių srautuose. Palyginti su 2006-aisiais, pernai bendrovės krovinių srautai išaugo 0,5 mln. t, t. y. padidėjo beveik 50 proc. Šiemet "Smeltė" kartu su UAB Birių kroviniu terminalu planuoja perkrauti per 3 mln. t krovinių, be terminalo - apie 2 mln. t. Tikimės, kad mūsų krova, palyginti su pernai metais, padidės apie 25 proc.", - sako bendrovės generalinis direktorius.

Planai kinta

550 m ilgio užpernai rekonstruotų krantinių kaip konteinerių terminalą "Smeltė" pradėjo eksploatuoti nuo 2007 m. pradžios. Gylis prie jų yra 12 m, farvateryje - 13 m. Iš pradžių planuotas bendrovės konteinerių krovos pajėgumas, konteinerių terminalui dar papildomai pridedant apie 200 m krantinių iš tų 480 m ilgio krantinių, kurios dar rekonstruojamos dabar, turėjo būti 250 tūkst. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių) per metus. Prie likusių 280 m naujų krantinių žadėta krauti generalinius krovinius.

Tačiau dabar keičiantis bendrovės savininkui kinta ir jos planai - konteinerių krovai bus atiduotos visos daugiau kaip 1 km ilgio krantinės ir planuojamas "Smeltės" konteinerių krovos pajėgumas - apie 500 tūkst. TEU. Tam, kad bendrovė galėtų aptarnauti tokį skaičių konteinerių, pasak R. Juškos, reikės investicijų, skaičiuojamų šimtais milijonų litų. Be visų kitų dalykų, dar reikės įsigyti ir specialią techniką.

"Dar visai neseniai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vizija - mūsų uoste per metus gali būti aptarnaujama apie 600 tūkst. TEU. Turint omenyje ir UAB Klaipėdos konteinerių terminalą (KKT, buvusi UAB "Klaipėdos terminalo grupė"), kuri galėtų krauti per metus apie 450 tūkst. TEU, ir jeigu mūsų savininkams pavyks įgyvendinti savo planus, Klaipėdos uoste ateityje per metus galėtų būti aptarnaujama beveik 1 milijonas TEU. Tai būtų puikus rezultatas", - sako R. Juška.

Perspektyvi teritorija

Kad tai būtų įgyvendinama, reikalingos ne tik krantinės, bet būtina sutvarkyti "Smeltės" ir AB "Progresas" teritorijas. Pastarosios bendrovės pagrindinis akcijų paketas taip pat priklausė "Klaipėdos Smeltės" prezidentui Martinui Gusiatinui ir taip pat parduotas "Terminal Investment Limited".

Pasak R. Juškos, "Progreso" nuomojama teritorija šiandien dar yra nepritaikyta krovai. Galbūt ji galėtų būti naudojama atvežtiems konteineriams laikyti, taip pat paslaugoms, susijusioms su konteinerių verslo aptarnavimu, pavyzdžiui, prekių išpakavimu, supakavimu, logistikos centro paslaugoms teikti. Šioje teritorijoje yra geležinkelis, geri privažiavimo keliai. Pasak pokalbininko, ši teritorija yra labai perspektyvi.

LKAB "Klaipėdos Smeltė" generalinis direktorius R. Juška sako, kad dėl naujų savininkų atėjimo darbuotojams nerimauti nereikėtų: jų skaičius ateityje turėtų ne mažėti, bet didėti

Paprastai į paskirstymo uostą, pavyzdžiui, į Roterdamą, Antverpeną, Hamburgą, Bremerhaveną, iš Tolimųjų Rytų atplaukia konteinervežiai, galintys gabenti 10-14 tūkst. TEU, pastaruoju metu jau atsiranda laivų, talpinančių 18-22 tūkst. TEU. Čia konteineriai iškraunami į mažesnius laivus ir išgabenami įvairiomis kryptimis. Naujieji "Smeltės" savininkai Klaipėdą nori padaryti tokiu paskirstymo uostu. Pavyzdžiui, jeigu leis gylis ir pajėgumas, kai "Smeltėje" bus rekonstruotos ir sutvarkytos krantinės, į Lietuvos uostą atplauks laivas, gabenantis 6-8 tūkst. TEU, čia jie būtų iškraunami ir mažesniais laivais išplukdomi, sakykime, į Rygą, Sankt Peterburgą ir t. t.

R. Juškos teigimu, jeigu Klaipėdos uostas nori padidinti tokių prioritetinių krovinių, gabenamų konteineriuose (švarūs, nedulkantys, nekenksmingi kroviniai), srautą, Uosto direkcija turėtų atsižvelgti į "Smeltės" pageidavimus, kurie jai ir Susisiekimo ministerijai bus išsakyti artimiausiu metu. Pavyzdžiui, norima, kad "Smeltės" nuomojamoje teritorijoje greičiau būtų baigta krantinių rekonstrukcija, pageidaujama 13 m gylio prie krantinių.

Krovinių neatims

R. Juškos manymu, 367 "Smeltės" darbuotojams nėra pagrindo nerimauti. Samdomoji darbo jėga bus paremta vietiniais resursais. Ir M. Gusiatinas liks dirbti bendrovėje. "Jeigu perorientuosime pagrindinę savo veiklą į konteinerių verslą, tam tikri vidiniai pokyčiai galimi. Jeigu šis verslas taip sparčiai plėsis kaip iki šiol, manau, kad "Smeltės" darbuotojų skaičius tik didės", - sakė generalinis direktorius.

Paklaustas, kaip kitos krovos kompanijos vertina tai, kad "Smeltė" įsileido užsieniečius, R. Juška atsakė: "Ateina kompanija, kuri savo veikla nesukels konkurencijos kitoms krovos kompanijoms, ji nesiruošia atiminėti krovinių, ko labiausiai bijoma. Kompanijos, kurios dirbo ir "Smeltėje", pavyzdžiui, "Maersk", "China Shippig", dirbs kaip dirbusios, tik galimas daiktas dabar labiau savo veiklą koncentruos Klaipėdos konteinerių terminale. Naujųjų savininkų filosofijos šiandien mes dar nežinome. MSC dirbo ir "Smeltėje", ir KKT. Tikėtina, kad nusipirkusi savo terminalą, ji KKT paslaugomis nebesinaudos, prioritetą teiks savo terminalui. Bet KKT turės galimybę daugiau dirbti su kitomis kompanijomis. Į Klaipėdos uostą ateina ne baubas, o solidi, skaidria veikla užsiimanti tarptautinė kompanija. "Smeltė" tampa viena iš jos verslo sudėtinių dalių."

Nukrito iš dangaus

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko teigimu, žemės nuomos sutartį Uosto direkcija yra pasirašiusi su bendrove "Klaipėdos Smeltė", ji galios ir toliau, nepaisant to, kad kontrolinį jos akcijų paketą įsigijo užsieniečiai.

"Mediterranean Shipping Company" atstovas jau apsilankė Uosto direkcijoje. Pasak S. Dobilinsko, naujiesiems "Smeltės" savininkams pasiūlyta parengti planą, ko jiems konkrečiai reikėtų uoste. "Mūsų planai turės šiek tiek keistis. Gal reikės krantinėse įrengti atitinkamus kranų kelius, gal dar ką nors pakoreguoti. Kokiomis lėšomis visa tai reikės padaryti, tai jau mūsų galvos skausmas. Užsieniečių pageidavimai bus apsvarstyti Uosto, Uosto plėtojimo tarybose, tada nuspręsime, ką ir iki kada mes galime padaryti", - sakė uosto vadovas.

"Vidinė konkurencija uoste buvo ir bus, nuo to niekur nepabėgsi, tačiau ateinanti nauja kompanija turi savo konteinerinių krovinių srautą, tad reikia tikėtis, kad dalis jo atkeliaus ir į Klaipėdą. Būtų galima kalbėti apie platesnę rinką, ne tik apie konkurenciją tarp konteinerių terminalų, bet ir tarp kitų konteinerių gabenimo linijų", - sakė S. Dobilinskas.

Paklaustas, ar dėl galimo planų keitimo nenukentės dabartiniai, į kuriuos viltis deda kitos krovos kompanijos, uosto vadovas atsakė, jog jie bus įgyvendinami toliau, o naujiems ieškoma rezervų.

Pasak S. Dobilinsko, Uosto direkcijai užsieniečiai nukrito kaip iš dangaus, nes "Smeltė" anksčiau turėjo vienokius, o dabar jau kitokius planus.

Pasiteiravus, ar tiki tuo, kad ateityje Klaipėdos uoste per metus būtų galima perkrauti 1 mln. TEU, S. Dobilinskas atsakė: "Buvo toks metas, kai visame Klaipėdos uoste buvo perkraunama per metus 40 tūkst. TEU, tad, kai buvo statomas naujas konteinerių terminalas, daug kas netikėjo, kad jis reikalingas. Šiandien Klaipėdos uoste gali būti kraunama jau 400 tūkst. TEU, tad kodėl ateityje negalėtų būti ir milijono konteinerių?"

Vidmantas MAŽIOKAS