Atkurtai Lietuvos jūrininkų sąjungai - 15 metų

Jubiliejus

Šiandien sukanka 15 metų, kai buvo atkurta Lietuvos jūrininkų sąjunga, dabar vienijanti 2600 narių, tarp kurių 80 procentų yra lietuviai, o 20 procentų - kitų tautybių jūrininkai. Pernai Lietuvos jūrininkų sąjunga atšventė jos įkūrimo 80-metį.

1989 metų gegužės 27 d. įvyko pirmas visuotinis Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) susirinkimas, kuriame dalyvavo 58 jūrininkai. Jame nutarta atkurti 1940 metais sovietų likviduotą LJS, buvo priimtos rezoliucijos dėl Lietuvos vėliavos pakėlimo visuose Lietuvos laivuose, dėl lietuvių kalbos vartojimo laivuose, dėl kapitonų pirmųjų padėjėjų ("zampolitų") etatų panaikinimo, dėl jūrininkų pasų pakeitimo ir kt. Susirinkime buvo išrinkta pirmoji 12 asmenų LJS taryba, pirmininku - Juozas Karvelis. Beje, iki šių dienų iš tų 12 pirmųjų LJS tarybos narių taryboje liko tik du: inžinierius mechanikas Romas Tijūnėlis ir tolimojo plaukiojimo šturmanas bei jūrų teisės magistras Aleksandras Nagys. Dabartinis LJS vicepirmininkas A. Nagys tebėra LJS iždininkas kaip ir prieš 15 metų, kai ižde buvo 786 rubliai ir 87 kapeikos.

Jūrininkų knygelės

1989 metų rugpjūčio 25 d. tuometinėje LTSR Ministrų Taryboje atkurtoji LJS buvo įregistruota kaip visuomeninė organizacija. 1992 m. rugsėjį įvykusioje konferencijoje A. Nagys buvo išrinktas pirmininko pavaduotoju ir tapo pirmuoju etatiniu darbuotoju antraeilėms pareigoms.

Būdama visuomeninė organizacija LJS negalėjo daryti įtakos Lietuvos valdžios struktūroms spendžiant jūrininkams aktualius klausimus. 1991 metų rugsėjo mėnesį konferencijoje nutarta keisti LJS įstatus ir numatyti profsąjunginę veiklą. 1992 metų kovo 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijoje buvo įregistruoti pakeisti įstatai ir LJS tapo nepriklausoma jūrininkų profesine sąjunga.

1992 m. tuometinis Lietuvos susisiekimo ministras Jonas Biržiškis patvirtino Lietuvos jūrininkų knygelių išdavimo tvarkos taisykles ir knygelės pavyzdį, kuriuos pasiūlė LJS. Tada nemažai Lietuvos jūrininkų, kuriems sovietinė saugumo tarnyba KGB buvo uždraudusi išduoti jūrininkų pasus, turėdami Lietuvos jūrininkų knygeles galėjo įsidarbinti Lietuvos ir užsienio laivuose.

Koletyvinė sutartis su norvegais

1990 metais prasidėjus Lietuvos valstybinės žvejybos laivyno įmonės "Jūra" žlugdymui LJS dėjo nemažai pastangų badydama gelbėti Lietuvos okeaninis žvejybos laivyną. Ji siūlė įvairius jo gelbėjimo variantus, atakavo raštais Vyriausybę. Tačiau jos balsas taip ir nebuvo išgirstas.

"Jūrai" bankrutavus keli tūkstančiai jūrininkų, tarp jų ir 400 LJS narių, atsidūrė gatvėje. LJS pradėjo aktyviai rūpintis jūrininkų įdarbinimu užsienio šalių laivuose. Po pusę metų trukusių derybų 1995 metų lapkričio 24 d. LJS pasirašė kolektyvinę sutartį su Norvegijos jūrininkų sąjunga ir Norvegijos jūrų karininkų sąjunga dėl Lietuvos jūrininkų įdarbinimo Norvegijos tarptautinio registro (NIS) laivuose. Į Klaipėdą buvo atvykę Norvegijos profsąjungų vadovai Arvidas Dale ir Tore Gjestrumas. Po kurio laiko šią sutartį pasirašė ir Norvegijos laivų savininkų asociacija, turinti daugiau kaip 700 laivų ir 32 tūkstančius darbo vietų jūrininkams.

Ši sutartis iš naujo svarstoma kas dvejus metus ir galioja iki šiol. Tačiau artėjant Lietuvos stojimui į Europos Sąjungą iškilo problemų. Dar 2003 metų rugsėjo mėnesį LJS gavo Norvegijos laivų savininkų asociacijos raštą, kuriuo buvo informuota, kad Norvegijos laivuose dirba apie 3 tūkstančiai Lietuvos jūrininkų, kad būtina skubiai spręsti jų socialinio draudimo klausimą, kad tai galima padaryta pasirašant sutartį Lietuvos ir Norvegijos Vyriausybėms. Nuo pernai metų rudens iki dabar LJS ragina Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją pagreitinti derybas su Novegijos Vyriausybės atstovais, tačiau šis klausimas vis dar neišspręstas.

Tapo ITF nare

1996 metų vasario 1 d. po metus trukusio susirašinėjimo LJS tapo Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF), pasaulinės organizacijos, vienijančios 6 milijonus darbuotojų, nare. Nuo tada LJS turi daugiau galimybių ginti jūrininkų teises ir interesus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

LJS būdama ITF nare padeda Klaipėdos uoste į bėdą patekusiems užsienio jūrininkams. Pavyzdžiui, 1999 metais AB "Vakarų laivų remontas" remontuojame laive "St. George", plaukiojančiame su Panamos vėliava, 4 mėnesius truko jūrininkų, negaunančių atlyginimų, streikas. Laivo savininkas nebetiekė įgulai maisto ir vandens. LJS pirko produktus turguje ir vežė į laivą. To laivo jūrininkai iškovojo pergalę - jiems buvo sumokėti atlyginimai.

Nuo 2003 metų balandžio 1 d. ITF inspektoriumi Klaipėdoje pradėjo dirbti LJS narys Andrejus Černovas.

Liko neišspręsta problema

Dabar LJS turi patalpas Vilties g. 6, keliasdešimties arų žemės sklypą miesto centre, tarnybinį autotransportą, 5 etatinius darbuotojus. 2002 metais antrą kartą LJS pirmininku išrinktas Petras Bekėža tapo pirmu etatiniu pirmininku.

A. Nagio teigimu, kol kas dar nepavyko išspręsti Lietuvos jūrininkų atlyginimų klausimo ir likviduoti sovietmečio palikimo: jūrininkai iki šiol atlyginimus gauna litais, o dienpinigius valiuta. Pasak A. Nagio, laivų savininkai socialinį draudimą moka tik nuo minimalios mėnesio algos, tad jūrininkai gaus mažas pensijas.

Aidas LAIVINIS