Atsakas Baltarusijai - gera kokybė

Pastaruoju metu vis nugriaudi Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos perspėjimai, kad šios šalies kroviniai gali iškeliauti iš Klaipėdos uosto į Rusijos Leningrado srities uostus. Lietuvos uosto krovos kompanijų vadovai, nepaisydami negatyvių pasisakymų, stengiasi kaimyninės šalies kroviniams sudaryti kuo palankesnes sąlygas ir tikisi, jog svarbesni ne politiniai, o ekonominiai svertai. Kai kurie vadovai situacijos apskritai nekomentuoja, ko gero, nenorėdami aštrinti padėties.

"Uostai gyvena iš mūsų prekių. Tiesa, kad partneriams Lietuvoje sakėme, jog svarstome ir kitas galimybes. Kai tik susitarsime dėl uostų Leningrado srityje ir dėl kainų su Ukraina, nebepasikliausime tik vienu variantu", - teigė A. Lukašenka.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas sako, jog dėl Baltarusijos krovinių Klaipėdos uoste dar anksti ką nors teigti, kol kas jokių požymių dar nėra. Pernai metų gruodis krovos požiūriu Lietuvos uostui buvo geresnis nei 2011-ųjų. "Iš tirščių nespėliosiu. Taip greitai nesurasi, kur tą krovinį išvežti. Turi būti ne tik palankūs tarifai, bet ir parengtos technologijos krovinius priimti, sandėliuoti, krauti. Kol kas savo uoste nieko nematome negatyvaus ir nemanome, kad pamatysime. Baltarusija gąsdina nuolatos. Būdamas baltarusis, tą patį ir aš daryčiau. Mano interesas būtų vežti krovinius kuo pigiau, kokybiškiau, greičiau, tad nuolatos stengčiausi palaikyti įtampą", - kalbėjo A. Drungilas.

UAB Birių krovinių terminalo (BKT) generalinis direktorius Vidmantas Dambrauskas situacijos nekomentavo. Šis terminalas, daugiausia kraunantis baltarusiškas trąšas, gerokai didina savo pajėgumą, tačiau bendrovės vadovas yra ne kartą pabrėžęs, kad terminalo plėtra skirta ne kaimyninės šalies trąšų gamybos giganto "Belaruskalij" trąšoms.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas, jūrų krovinių kompanijos "Bega" generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis mano, kad jeigu Baltarusijos kroviniams bus sudarytos geros sąlygos, bus užtikrinama puiki krovos kokybė Klaipėdos uoste, tai galima tikėtis, kad šios šalies kroviniai niekur neiškeliaus. Pasak jo, šiuo požiūriu svarbus ne vien tik krovinių vežimo klausimas, bet ir krovos technologijų, krovinių sandėliavimo, apdorojimo kokybės, AB "Lietuvos geležinkeliai" taikomų tarifų klausimai. Nuo jų visų priklauso Klaipėdos uosto konkurencingumas.

Reikia bendradarbiauti

Pasak AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) generalinio direktoriaus Audriaus Paužos, 1 tona krovinio, pervežta per Klaipėdos uostą, pagal įvairius skaičiavimus ir atsižvelgiant į krovinių rūšis, duoda 45, 50 ar net 75 litus. Pernai Klaipėdos uostas perkrovė per 35 mln. t krovinių, vadinasi, Lietuvos transporto sistema uždirbo milijardus litų, t. y. ir AB "Lietuvos geležinkeliai", ir Uosto direkcija, ir krovos kompanijos.

A. Paužos teigimu, labai svarbus momentas visoje Lietuvos transporto politikoje tebėra santykiai su Baltarusija. Ši šalis turi gerai išvystytą pramonę ir eksportuoja didelį kiekį produkcijos, kuri gabenama per Klaipėdos uostą. Pasak KLASCO vadovo, reikia labai gerai suvokti, kad per Baltarusiją į Lietuvos uostą ateina kroviniai ir iš Kazachstano, ir iš Rusijos, ir iš Uzbekistano.

"Nenormali situacija pasienyje su Baltarusija, kai susidaro didžiulės autotransporto eilės, iš vienos pusės nusidriekusios 15 km, iš kitos - 10 km, ir visa tai trunka daugiau kaip du mėnesius. Vadinasi, šioms šalims labai reikia turėti ekonominius tarpusavio santykius. Todėl būtina sudaryti sąlygas jiems plėtoti: arba vietoj dviejų eismo juostų įrengti keturias, arba įrengti papildomus postus. Pastačius terminalus, įmonės gali uždirbti pinigų. Kuo mes daugiau teiksime paslaugų baltarusiams, tuo labiau jie bus suinteresuoti vežti krovinius per Lietuvą. Man keista, kodėl to nedaroma. Ką reiškia didesnis automobilių srautas per Lietuvą? Tai, kad mūsų kompanijos, autovežėjai turės daugiau galimybių uždirbti. Tikiu, kad kartu su Baltarusija sprendimas bus rastas ir šiuo klausimu", - sakė A. Pauža.

Kroviniams reikia infrastruktūros

A. Pauža tikina, kad krovinių srauto išėjimas į kitą uostą nėra toks paprastas dalykas - tam turi būti įrengta atitinkama infrastruktūra."Dėl krovinio išėjimo iškyla ne tik piniginis, bet ir techninis klausimas. Kitaip sakant, Rusijos uostų infrastruktūros klausimas. Taip pat ne visai aišku, kaip tie 6 mln. tonų baltarusiškų trąšų, kurios kraunamos Klaipėdos uoste, lengvu rankos mostelėjimu galėtų pasukti į kitą uostą. Maždaug pusę to kiekio krauna KLASCO. Tokiems kroviniams turi būti atskiras terminalas, gerai išvystyta geležinkelio infrastruktūra. Patys rusai pripažįsta, kad Rusijos šiaurėje geležinkelio tinklas yra blogai išvystytas. Todėl taip greitai niekas nevyks, kad ir kaip visi to norėtų", - savo nuomonę išdėstė KLASCO komercijos direktorius Vytautas Kaunas.

A. Pauža įsitikinęs, kad krovinių gabenimas per Klaipėdos uostą Baltarusijai yra ekonomiškas, tačiau neatmeta galimybės, jog gali būti priimtas politinis sprendimas. "Netikiu, kad Baltarusijoje žmonės negalvoja. Jie viską labai gerai skaičiuoja, tad bus priimti teisingi sprendimai, t. y. pagrįsti ekonomiškai", - mano A. Pauža.

KLASCO vadovas sako, jog tam, kad Baltarusijos kroviniai neišeitų iš Klaipėdos uosto, kad jai būtų naudinga jame krauti, dirbti turi ne tik uosto bendrovės, juos kraunančios, bet ir AB "Lietuvos geležinkeliai", ir ministerijos. "Tai interesai, galintys duoti naudos mums visiems - miestui, valstybei, uosto bendrovėms", - sakė KLASCO vadovas.

Svarbu pardavimo sutartys

Pernai metų pradžioje baltarusiškų trąšų krova Klaipėdos uoste buvo gerokai sumažėjusi. Tačiau 2012-aisiais KLASCO pavyko išsaugoti Baltarusijos ir Rusijos tranzitinių krovinių srautus. Dėl rinkos svyravimų mažiau buvo krauta trąšų, tačiau iš dalies tai kompensavo lietuviškų grūdų derliaus eksportas.

V. Kauno teigimu, baltarusiškų krovinių srautai priklauso nuo to, kokias sutartis trąšų gamintoja "Belkalij" sudaro - ar su indais, ar su kinais. Jis patikino, kad kokių nors priežasčių Klaipėdos uoste, dėl kurių sumažėtų šių krovinių, nėra.

Pasak V. Kauno, ir šiuo metu, kaip ir praėjusių metų pabaigoje, baltarusiai truputį sumažino savo krovinių siuntimą todėl, kad stringa jų pardavimo sutartys. Vyksta derybos, kurios tęsiasi ne vieną dieną, ir kai tik sutartys pasirašomos, tada kroviniai ir juda. Anot A. Paužos, trąšos nėra tuo požiūriu kokia nors išskirtinė krovinių rūšis, lygiai tokios pačios derybos vyksta dėl visų krovinių.

KLASCO plečia pajėgumą

Šiemet kokios nors trąšų krovos mažėjimo tendencijos KLASCO dar nepastebėta, dirbama įprastu režimu kol kas orientuojantis į preliminarias apimtis. "Baltarusiai yra labai geri mūsų partneriai. Mes puikiai žinome, kad atliksime darbus ir su mumis bus atsiskaityta. Jie turi savo planų, mes savo. Pasitikėdami vieni kitais mes galime planuoti savo veiklą į priekį. Mes sudarome sutartis ir dirbame. Iš šiemet turime sutartį", - sakė A. Pauža.

Kiek bus šiemet kraunama baltarusiškų trąšų, KLASCO vadovai negalėjo pasakyti, mano, kad bus panašus kiekis kaip ir pernai. Pasak V. Kauno,kiek baltarusiai sudarys pardavimo sutarčių, tiek ir veš per Klaipėdos uostą.

KLASCO dirba ne vien tik su baltarusiais, bet ir su kitais rinkos dalyviais. Taip pat, kaip ir BKT, ieško būdų, kaip pritraukti papildomus krovinių srautus. Pasak A. Paužos, norint padidinti krovinių srautus Klaipėdos uoste, reikia sudaryti galimybę partneriams kuo daugiau vežti krovinių per Lietuvos uostą. Norėdama tenkinti augančius klientų poreikius KLASCO stato naują birių trąšų sandėlį. Bendra vienkartinio sandėliavimo talpa, pastačius naują sandėlį, bus 220 tūkst. t, t. y. ji bus beveik padvigubinta.