Baltarusiai vertina Klaipėdos uosto vystymo kokybę

Santykiai su kaimynais

Šiandien baltarusiai visus krovinius, skirtus Europai, kurie gabenami nedideliais laivais, iš esmės krauna Klaipėdos uoste. Norint krauti daugiau krovinių į didesnius laivus, Klaipėdos uoste reikėtų ypatingos infrastruktūros.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko teigimu, galimybę krauti didesnius laivus, t. y. didesnes kaip 30-35 tūkstančių tonų partijas, Klaipėdos uostas turės kitų metų balandžio ar gegužės mėnesiais. Beje, gruodžio 12-13 d. Vilniuje vykusiame Lietuvos ir Baltarusijos darbo grupės, kuriai vadovauja Lietuvos susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus ir Baltarusijos transporto viceministras Vladimiras Ulasenis, posėdyje pažymėta, kad nuo šių metų vasaros Klaipėdos uoste gerokai pagerėjo infrastruktūra ir suprastruktūra.

Ir vis dėlto, nors baltarsusiai vertina Klaipėdos uosto vystymo, krovos darbų kokybę, jie mano, kad Klaipėda yra gana brangus uostas krovos ir geležinkelio tarifų atžvilgiu, palyginti su Ventspiliu. Sigito Dobilinsko manymu, dėl krovos tarifų tiek Lietuvos, tiek Baltarusijos kompanijos turi susitarti tarpusavyje.

Minėtame darbo grupės pasitarime kalbėta apie tai, kad reikėtų ieškoti galimybių Klaipėdos uosto kryptimi paleisti traukinius, gabenančius 4 tūkstančių tonų sąstatus trąšų ar naftos produktų. Baltarusijos traukiniai talpina po 5-6 tūstančius tonų, o Lietuva neturi tokių stiprių vilkikų, galinčių atvilkti tokį sąstatą iki Klaipėdos.

Pasitarime pažymėta, kad kombinuotų vežimų traukinio "Vikingas" (Lietuva - Baltarusija - Ukraina) situacija yra sudėtinga. Tačiau šis projektas bus vykdomas ir toliau. Kitų metų pirmą ketvirtį Baltarusijoje bus palikti tokie patys tarifai treileriams, o konteineriams tarifas bus didinamas. Beje, baltarusiai žada bendradarbiauti įgyvendinant konteinerinio traukinio Kaliningradas - Klaipėda - Minskas - Maskva projektą, apsvarstyti tarifus.

Jau seniai kalbama, kad Klaipėdos uoste turi daugėti Baltarusijos krovinių, tačiau situacija ne itin keičiasi. Paprašytas tai pakomentuoti, S. Dobilinskas sakė: "2003-iaisiais baltarusiai pagamino trąšų maždaug tiek pat kaip ir pernai. Vadinasi, krovinių nepadaugėjo. Tačiau per Klaipėdos uostą gali būti gabenamos trąšos, kurios dabar keliauja per Ventspilio arba Nikolajevo uostus. Viskas priklausys nuo to, ar mes laimėsime konkurencinę kovą. Galima rinktis ir kur krauti naftos produktus - Klaipėdoje, Kaliningrade ar Ventspilyje. Vėlgi nežinia, ar mes laimėsime konkurencinę kovą. Beje, 2004 metų sausio 14-15 d. baltarusiai žada skelbti konkursą Klaipėdoje dėl jų trąšų krovos.

Noriu pasakyti, kad mes šiemet krovėme gerokai mažiau baltarusiškų naftos produktų, tačiau padaugėjo kitų krovinių. Šiemet, palyginti su pernai metais, baltarusiškų krovinių mes krovėme 5-6 procentais daugiau nei 2002-aisiais".

Beje, šiandien ir rytoj Minske vykta Lietuvos ir Baltarusijos tarpvyriausybinių grupių pasitarimas, kuriame bus aptarti ir kai kurie darbo grupėje svarstyti klausimai.

Interviu

Šiaurinis molas dar tarnaus ilgai

Šie metai Klaipėdos uostui buvo geri: pasiekti du rekordai

Baigiantis 2003-iesiems teiravomės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko, kokie uostui buvo šie metai.

Kuo šiandien galite pasigirti?

-Šiuo metu uoste jau perkrauta 19,3 milijono tonų krovinių, t. y. 9,6 procento daugiau nei pernai. Smagu, kad lapkričio mėnesį krovos atžvilgiu gerokai pasistūmėjo į priekį AB "Klaipėdos nafta". Nuo pernai metų lygio ji teatsilieka tik maždaug 2 procentais. Taigi yra tikimybė, kad šiemet krova Klaipėdos uoste padidės daugiau kaip 10 procentų, o tai sudarys apie 21 milijoną tonų. Taigi šiemet bus pasiektas krovos rekordas. Tiesa, konteinerių augimo tempai šiek tiek sumažėjo: buvo 80 proc., o dabar liko 69 proc. Tačiau šiandien jau yra perkrauta 108 tūkstančiai TEU. Tai irgi rekordas - pirmą kartą viršyta 100 tūkst. TEU riba.

Uosto direkcija beveik įvykdė savo numatytą infrastruktūros vystymo programą. Sutvarkėme ir atidavėme eksploatuoti labai daug krantinių: ir kruizinių laivų terminalą, ir žvejų uostelį, ir "Begos" krantines, baigiame rekonstruoti 5-6 krantines KLASCO teritorijoje. Manau, kad infrastruktūros, suprastruktūros vystymas, naujų technologijų diegimas, taigi bendras Uosto direkcijos ir uosto naudotojų darbas davė gerų vaisių. 2003-ieji uostui buvo geri metai. Daugėja krovinių, vadinasi, ir pinigų, kuriuos bus galima panaudoti uosto vystymui, kreditams grąžinti.

Ko šiemet nepavyko padaryti?

-Šiandien nėra pasiektas toks infrastruktūros vystymo darbų uoste tempas, kokio reikėtų. AB "Klaipėdos hidrotechnika" delsia pradėti kanalo gilinimo darbus. Spalio mėnesį sustojo pasiruošimo gilinti darbai ir nebuvo daromi iki gruodžio pradžios. Vėliau "Klaipėdos hidrotechnika" pateikė darbų grafiką, kuriame numatyta gilinimo darbus pradėti po Naujųjų metų. Mes pateikėme ultimatyvius raštus, kad šiemet būtų pradėtas gilinti kanalas. Su šia bendrove "žaidžiama" todėl, kad ji pasiūlė labai gerą kainą. Blogiausiu atveju tektų nutraukti kontraktą, tačiau manau, kad iki to nebus prieita.

Ar visos numatytos investicijos šiemet bus įgyvendintos?

-Planuojame, kad metams baigiantis mes būsime panaudoję investicijoms apie 100 mln. Lt. Tiesa, dėl gilinimo darbų uždelsimo, investicijos gali sumažėti keliais milijonais litų.

Beje, Susisiekimo ministerijos kolegija jau patvirtino 2004-ųjų sąmatą, kurioje numatyta apie 107 mln. Lt skirti investicijoms uoste, t. y. daugiau nei 2003-aisiais.

Kokie svarbiausi darbai numatomi 2004-aisiais?

-Pagrindinis objektas yra 82-89 krantinių, bendrovės "Klaipėdos Smeltė" teritorijoje, rekonstrukcija. Šiemet liko 5 milijonai litų nepanaudotų lėšų, nes konkursą dėl minėtų krantinių rekonstrukcijos apskundė AB "Klaipėdos hidrotechnika". Dabar vyksta teisminiai procesai.

Kitais metais mes pradėsime UAB "Lietuviškų durpių krova" krantinių rekonstrukciją. Vykdysime geležinkelių plėtros programą. Beje, 2004-ųjų pabaigoje jau galime tikėtis lėšų geležinkelio plėtrai ir iš Europos Sąjungos. Be to, kitąmet tikimės baigti gilinti laivybos kanalą iki pat AB "Klaipėdos Smeltė" teritorijos.

Ar reikės nugriauti šiaurinį molą, kurio statybai ir rekonstrukcijai buvo išleista nemažai pinigų?

Su teiginiais, kad tas molas buvo be reikalo pastatytas, aš kategoriškai nesutinku. Šiandien šio molo dėka AB "Klaipėdos nafta" gali krauti tanklaivius nepaisant didelio bangavimo ir audrų jūroje. Anksčiau dėl bangavimo uosto viduje, dėl traukūno reikėdavo tanklaivius išvesti iš uosto.

Giliavandenio uosto statyba planuojama apie 2017 metus. Tik tada bus galutinai nuspręsta, ar reikia ir kiek reikia nugriauti šiaurinio molo. Pirma turės būti pastatytas uostas, o paskui galbūt ateis laikas svarstyti molo klausimą. Dabar šiaurinis molas susiaurina įplauką, o kai bus pastatytas naujas uostas, kai bus kiti molai, galimas daiktas, jis nebebus tiek reikalingas kaip dabar ir taps kliūtimi. Tačiau, jeigu dabar šio molo nebūtų, mes kokius 10-15 metų neturėtume tokių sąlygų uoste, kokias turime dabar. Taigi šis molas dar puikiausiai tarnaus ilgą laiką. Be to, galbūt to molo nereikės griauti, galbūt jį bus galima perkelti kitur - jo medžiagos juk nesusidėvės. Manau, jog nemažas susisiekimo ministro Zigmanto Balčyčio nuopelnas yra tai, kad Japonijos Vyriausybė skyrė pinigų Klaipėdos uosto studijai atlikti.

Kas priims sprendimą, ar statyti japonų siūlomą giliavandenį uostą, ar ne?

Kol kas japonai pateikė tik tarpinę studiją. Jie dar turės pateikti galutinę studiją 2004 m. rugpjūčio mėnesį. Tačiau ji nebus pagrindas pradėti statybas, tai tik pagrindas apsispręsti. Jeigu bus nuspręsta rengti projektą, jis bus derinamas nustatyta tvarka. Kol projektas yra priimamas ir gaunamas leidimas statyti, privalu atlikti daugybę analizių, skaičiavimų ir derinimų. Tiesa, kaip pasikeis Lietuvos įstatymai, kai mes jau būsime Europos Sąjungoje, kol kas sunkus pasakyti.

Galiu pakartoti ministro žodžius, kad sprendimą dėl giliavandenio uosto turės priimti patys klaipėdiečiai. Manau, kad galutinį sprendimą statyti ar ne tokį objektą, turės priimti ir Vyriausybė. Beje, Lietuvos vystymo programoje yra numatytas giliavandenis uostas, bet su prierašu - jeigu pasiteisins ekonomiškai.

-Kaip Klaipėdos gyventojai galės dalyvauti priimant sprendimą dėl giliavandenio uosto statybos?

-Prieš pradedant rengti projektą dar daromas detalusis planas. Šio proceso metu gyventojai nuolatos supažindinami su tuo, kas ketinama daryti ir gali pareikšti savo pastabas.

Šiuo metu svarstomas Klaipėdos miesto raidos planas. Mes norėtume, kad giliavandenis uostas būtų pažymėtas kaip idėja, kuri dar bus visapusiškai svarstoma. Aš, ir kaip miesto Tarybos narys, ir kaip Uosto direkcijos vadovas, noriu pasakyti, kad mes kalbamės su gyventojais ir dar ne kartą kalbėsimės su jais dėl visų uosto vystymo projektų.

Su Savivaldybe pokalbį mes pradėjome nuo kompensacijų Klaipėdos, Melnragės gyventojams. Norime išlaikyti tą paplūdimį, rekreacijos zoną. Kai bus parengtas projektas, numatantis visus kompensavimo būdus, galbūt paaiškės, kad Melnragės gyventojai iš to tik laimės. Aš manau, kad miestiečiai uosto vystymui neturėtų labai priešintis, nes uostas duoda darbo.

Belgija turi tik 60 km kranto ir 4 uostus, Lietuva - 100 km kranto. Aš sutinku, kad kiekvienas kranto metras yra unikalus ir jį reikia saugoti, bet turime apsispręsti, kaip norime gyventi.

Kalbino Dalia BIKAUSKAITĖ