AB "Baltijos" laivų statykla, pernai atšventusi savo penkiasdešimtmetį, po dviejų metų pertraukos šiemet vėl imsis seno amato - statys gatavus laivus. Sausio mėnesį baigtos derybos ir pasirašyta sutartis dėl šešių uosto vilkikų, turinčių priešgaisrinę sistemą, statybos. Be to, sutartis turi papildomą punktą, jog tokiomis pačiomis sąlygomis gali būti statomi dar 8 vilkikai. Taigi neatmetama galimybė, jog Klaipėdoje bus pastatyti 14 vilkikų. Pradėti juos statyti, t. y. imti pjauti metalą, planuojama š. m. birželio mėnesį. Pirmas pastatytas vilkikas išplaukti iš "Baltijos" turėtų kitų metų gegužės mėnesį, o kiti - kas du mėnesius.
Padėtis rinkoje nepagerėjo
"Baltijos" generalinis direktorius Viktoras Stulpinas mano, jog tai, kad kurį laiką gatavi laivai nebuvo statomi bendrovėje, nereiškia, jog danai skriaudė lietuvius, nepatikėdami jiems statyti laivų. Tai lėmė prasta situacija laivų statybos rinkoje. Generalinis direktorius teigia, jog ir šiuo metu rinka patiria gilią krizę ir išgyvena ne geriausius laikus. Europos laivų statyklos arba labai sunkiai verčiasi, arba joms jau yra iškilusi grėsmė būti uždarytoms. Jos neišlaiko konkurencijos, kurią sudaro Korėjos laivų statyklos, kuriose laivai statomi už maždaug 20% mažesnę kainą. Nors Korėjoje statytų laivų kokybė ir prastesnė, tačiau laivų savininkus vilioja mažesnė kaina.
Pasak V. Stulpino, tai, kad vilkikai vėl bus statomi "Baltijoje", sąlygojo ne pagerėjusi situacija rinkoje, o tai, kad viena iš A. P. Miulerio grupės kompanijų Danijos kompanija "Em. Z. Svitzer" 2000 m. nupirko Vais Miulerio laivų kompaniją ir gerokai išaugo. Kiekvienais metais laivai sensta, reikia atnaujinti jų parką, todėl ir atsirado poreikis statyti vilkikus. Beje, 1998-1999 m. "Baltija" pastatė "Svitzer" tris vilkikus. Naujieji vilkikai savo fiziniais parametrais bus panašūs į anuos: turės po du 1800 kilovatų galingumo variklius, tuos pačius fizinius dydžius, tik jie dar bus parūpinti gaisro gesinimo sistemomis - žodžiu, skirsis tik kai kuriais niuansais.
Pradėti projektavimo darbai
Jau pradedami projektavimo darbai. Juos atlieka UAB "Baltijos" inžinerinis centras. Anksčiau "Baltija" projektavimo darbų neatlikdavo, tik rengdavo technologinius dokumentus. Kai 1997 m. pavasarį "Baltijos" laivų statyklos akcijų įsigijo Danijos laivų statykla "Odense Lindo", t. y. pradėjus šeimininkauti danams, "Baltijoje" atsirado ir kurį laiką dirbo projektuotojų grupė. Prieš trejus metus grupė buvo atskirta įkuriant UAB "Baltijos" inžinerinį centrą. Nors tai yra atskira bendrovė, tačiau ji priklauso tai pačiai įmonių grupei ir atlieka darbinius "Baltijos" laivų statyklos ir kitų grupės įmonių gaminamų produktų projektus, iš dalies ir kai kuriuos darbus, susijusius su baziniu projektavimu. Šiame centre dirba buvę "Baltijos" darbuotojai - 40 inžinierių projektuotojų.
Tik 15%
Šiandien "Baltijos" užsakymų gaminti produkciją portfelyje jau yra apie 85% pasirašytų kontraktų. Likusią kontraktų dalį, kuri bus reikalinga antrą pusmetį, dar tikimasi pasirašyti. V. Stulpino teigimu, užsakymas statyti vilkikus, šių metų "Baltijos" užsakymų portfelyje tesudarys tik apie 15% visų užsakymų. Bendrovė ir toliau gamins tuos produktus, kuriuos gamino iki šiol, t. y. laivų blokus, antstatus. Jų gamybos apimtys yra kur kas didesnės nei vilkikų. Tik tiek, kad "Baltija" gamino du produktus, o dabar gamins tris. Metalas "Baltijos" produkcijai gaminti yra atgabenamas iš Suomijos, Danijos, Švedijos. Vilkikams reikės mažesnių gabaritų metalo lakštų, tad jų ieškoma Rusijos, Ukrainos rinkose. Kalbant apskritai apie "Baltijos" gamybos apimtis, šiemet jos bus artimos pernykštėms.
Stabilaus darbo metai
2001 m. "Baltijoje" buvo pagaminta 28,5 tūkst. tonos metalinių konstrukcijų, o pernai parduoti 33 tūkst. t metalo konstrukcijų. Buvo gaminami atskiri laivų korpusų blokai. Daugiausia jų pagaminta kompanijos "Odense Lindo" statomiems laivams, kai kurie - kitiems klientams. Dar buvo statomi visiškai įrengti laivų antstatai "Odense Lindo" statomiems laivams. Beje, pernai pradėti statyti tokie antstatai Danijos laivų statybos grupės "Odense Steel Ship Yard" (OSS) narei, Vokietijos Štralzundo mieste esančiai laivų statyklai "Volkswerft Stralzund". Pernai pastatyti 5 antstatai Danijos laivų statyklai, o į Vokietijos laivų statyklą pirmas antstatas išplukdytas š. m. vasario 8 d.
"Baltijos" generalinio direktoriaus teigimu, danų strategija - pamažu vis daugiau darbų iš Danijos laivų statyklos perkelti į Klaipėdą. Pasak V. Stulpino, kol kas "Baltijai" konkurencijos AB Vakarų laivų gamykla nesudaro.
Didelių pokyčių personalo fronte nebus
"Baltijos" laivų statykloje dirba 1400 darbuotojų. Vidutinis bendrovės darbuotojų uždarbis per mėnesį - 1850 Lt. Jau antri metai čia išlaikomas stabilus darbuotojų skaičius. Jų yra tiek, kiek reikalauja nuolatinės gamybos apimtys. Pernai pastatyta nauja valymo ir dažymo kamera. Joje yra šiuolaikinė įranga, naudojama moderni technologija, tad daug naujų darbo vietų neatsirado. Kameroje dirba 20-30 žmonių. V. Stulpinas mano, jog panašus darbuotojų skaičius išliks ir šiemet.
Per šešerius metus bendrovė išlaikė ir savo mokymo centrą, kuris, viena, rūpinasi įvairių specialybių darbuotojų kvalifikacijos kėlimu, antra, kai tenka į darbą priimti žmones, neturinčius pakankamos kvalifikacijos, mokymo centre jie įgyja tokį lygį, kuris reikalingas gamyklai.
Tokių didelių investicijų, kurių prireikė pernai valymo ir dažymo kamerai, šiemet neplanuojama. Tačiau seni įrengimai nusidėvi, tad kaip ir pastaraisiais metais, taip ir šiemet planuojamos įprastinės 5-6 milijonų litų investicijos. Žinoma, grįžimas prie gatavų laivų statybos irgi pareikalaus tam tikrų investicijų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą