Baltijos jūros uostuose didės krovinių srautai ir stiprės konkurencija

Svetur

Dvejus pastaruosius metus aktyvumas Europos valstybių uostuose didėjo gana lėtai, o krovinių apyvarta Rusijai ir Baltijos šalims priklausančiuose Baltijos jūros uostuose išaugo kur kas labiau, teigia "Morskaja birža".

2002 metais krova visuose Rusijos uostuose išaugo 28 proc., o Baltijos jūros uostuose - beveik 43 proc. Prieaugį daugiausia užtikrino naftos eksportas. Primorsko uosto debiutas garantavo 12 mln. tonų prieaugį. Planuojama gerokai padidinti naftos produktų srautą per Sankt Peterburgo naftos terminalą (iki 15 mln. tonų 2005 metais) ir "Lukoil" terminalą Vysocke (pirmoji eilė 2003 metų pabaigoje - daugiau kaip 3 mln. tonų, projektinis pajėgumas - daugiau kaip 10 mln. tonų).

Talinas turėjo naudos iš Ventspilio problemų, susijusių su nafta, ir padidino naftos tranzitą iš Rusijos. Šis uostas iškopė į pirmąją vietą tarp Baltijos naftos uostų, o jo trys pagrindiniai terminalai, kontroliuojami Danijos, Olandijos ir JAV kapitalo, 2002 metais perpumpavo 24,4 mln. tonų skystojo kuro. 2003 metais dar stos į rikiuotę ir terminalas Paldiskyje.

Bendroji Talino uosto krovinių apyvarta 2002 metais išaugo 5,6 mln. tonų, iš jų piltiniai kroviniai sudarė 3,3 mln. tonų, sausieji - 2,2 mln. tonų. Daugiau pervežta grūdų iš Rusijos ir Kazachstano. Krovinių prieaugį Talino uoste 90 proc. nulėmė Rusijos tranzitas. Estijos uosto krovinių apyvartos struktūroje 2002 metais tranzitas sudarė 65 proc. visos apimties. Talino uosto administracija planuoja dideles investicijas ir ketina per artimiausius penkerius metus atsidurti tarp lyderių Baltijos jūroje - pasiekti 55 mln. tonų metinę krovinių apyvartą.

Baltijos šalių geležinkeliai daugiausia atlieka tranzito krovinių atvežimo į uostus funkcijas. 2002 metais tranzitas užtikrino Estijos geležinkeliams 84,3 proc. visų krovinių, Latvijos geležinkeliams - 83,9 proc., Lietuvos geležinkeliams - 56,7 proc. visų krovinių. Todėl Baltijos šalių uostai kartu su nacionaliniais geležinkeliais labai suinteresuoti bendradarbiauti su RF susisiekimo ministerija ir aštriai reaguoja į visus Rusijos geležinkelių tarifų politikos pasikeitimus. Dedamos viltys į Rusijos geležinkelių privatizavimą, tikintis, kad privačios kompanijos nebus suinteresuotos rūpintis savo uostų apkrovimu.

Artimiausiais metais konkurencinė kova tarp Rusijos ir kaimyninių šalių uostų dėl Rusijos tranzito pasidarys dar įnirtingesnė. Tai nulems daugelis veiksnių: intensyvi uostų statyba visoje rytinėje Baltijos pakrantėje, būsimas Rusijos įstojimas į Pasaulio prekybos organizaciją, o Baltijos šalių - į Europos Sąjungą, Rusijos susisiekimo ministerijos reforma, tradicinių krovinių srautų persiskirstymas ir naftos krovinių, anglių, grūdų, trąšų, konteinerinių krovinių naujų apimčių atsiradimas Rusijos transporto rinkoje.

Pavyzdžiui, dabar vienu metu Ust Lugoje, Ventspilyje ir Mugoje statomi nauji akmens anglies terminalai, bet Latvijos bei Estijos uostuose didelius pajėgumus (po 5 mln. tonų per metus kiekviename) planuojama atiduoti naudoti jau po dvejų metų.

Uostai įnirtingai konkuruos dėl didėjančių konteinerinių krovinių srautų. Čia Rusijos paklausą konteinerių pervežimams papildo tarptautinių transporto koridorių, einančių per Rusiją, poreikiai. 2001-2002 metais bendroji konteinerių apyvarta Rusijos ir Baltijos šalių Baltijos jūros uostuose padidėjo nuo 733 tūkst. konteinerių TEU iki 894 tūkst. konteinerių TEU. Rusijai teko 68 proc. šios apimties. Baltijos šalių uostuose jau pastatyti arba statomi nauji konteinerių perkrovimo pajėgumai.

Pavyzdžiui, Mugos terminale, kur jau yra 150 tūkst. konteinerių TEU pralaidumo prieplauka, statomas naujas baseinas su dar dviem prieplaukomis. Tai padidins konteinerių perkrovimo pajėgumus iki 350 tūkst. konteinerių TEU. Neseniai Rusijoje įkurta Nacionalinė konteinerių kompanija 2003 metų gegužės mėnesį paskelbė ketinanti padidinti 1-ojo konteinerių terminalo Sankt Peterburge pralaidumą iki 1350 tūkst. konteinerių TEU 2008 metais. Iki to laiko ji taip pat planuoja kartu su Vokietijos kompanija "Eurogate" paleisti naują terminalą Ust Lugoje, kurio pralaidumas sudarys iki 500 tūkst. konteinerių TEU.

ELTOS inf.