Baltijos uostai vienija jėgas kruizų fronte

Turizmas

Po Majamyje (JAV) kovo 14-17 d. įvyksiančios kruizų parodos, Klaipėdos uoste tikimasi sulaukti dar daugiau kruizinių laivų.

Vasario mėnesį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija išleis kruizams skirtą leidinį, kuris kartu su kvietimu Majamio parodoje aplankyti Klaipėdos uosto stendą bus išsiųstas visiems kruizinių laivų linijų operatoriams.

Turizmo strategija

Kol kas šiemet registruotas 51 kruizinių laivų reisas į Klaipėdą, t. y. trimis daugiau nei pernai per sezoną. Tačiau šiemet laivai bus didesni ir atplukdys daugiau turistų. Reikšmingiausias šio kruizinio sezono įvykis - beveik 300 metrų ilgio kruizinio laivo "Constellation" iš JAV atplaukimas. Vien tik jo įgula - 1000 žmonių. Jis vienas per 3 reisus atplukdys daugiau kaip 7 tūkstančius turistų.

Tad Klaipėdos miestas turi pasirengti tokiam turistų antplūdžiui. Reikia organizuoti įdomius renginius, muges įvairiose miesto vietose. Tai ne tik turizmo kompanijų, priimsiančių turistus, bet ir miesto reikalas. Deja, iki šiol Klaipėdos miestas neturi veiksmingos turizmo strategijos, kuri būtų įgyvendinama. Turizmo skatinimo plano, kuriam skiriama apie 20 tūkst. Lt, nepakanka.

Siekiant, kad Klaipėda taptų ne tik krovos, bet ir kruizinių laivų uostu, dalyvaujama įvairiuose tarptautiniuose projektuose. Vienas jų - "Baltijos kruizai".

Prašosi nauji nariai

Bendrą projektą "Baltijos kruizai", kuriuo siekiama plėtoti kruizinį verslą šiose šalyse, įgyvendina 12 uostų - Gdynė, Ryga, Talinas, Sankt Peterburgas, Helsinkis, Stokholmas, Oslas, Kopenhaga, Turku, Rostokas, Kalmaras ir Klaipėda. Jį finansuoja Europos Sąjungos (ES) programa INTERREG III B ir skyrė 1 mln. 231 tūkst. eurų. Jau yra sukurtas dvylikos Baltijos uostų logotipas "Cruise Baltic" ("Apkeliauk Baltiją).

Pastaruoju metu šiame projekte dalyvauti panoro dar keli uostai - Gdanskas, Liepoja, Helsingborgas, Malmė, Visbis. Iškrisdami iš bendro konteksto, jie pasijuto atsidūrę už borto.

Jeigu INTRREG III B skirs papildomą finansavimą, nauji nariai bus priimti. Nors, pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Rinkodaros skyriaus viršininkės Linos Gylienės, Gdynės uosto atstovai prieštaravo dėl Gdansko, savo konkurento, dalyvavimo projekte. "Mes neprieštaravome dėl Liepojos. Ji kol kas neturi nė vieno kruizinio laivo",- sakė L. Gylienė.

Projekto "Baltijos kruizai" darbo grupės narių susitikimai kaskart vyksta vis kitame uoste. Šiemet sausio mėnesį susitikta Lenkijos Gdynės uoste. Tai trečias susitikimas. Ketvirtas kovo pradžioje vyks Osle, penktas - gegužės pabaigoje Klaipėdoje.

Bus pristatyti Majamyje

Apie visus 12 uostų bus sukurtas filmas, išleisti specialūs leidiniai, parengta kita atributika. Jie bus pristatyti Majamio parodoje, kuri laikoma pagrindine pasauline kruizų paroda. Ten bus surengtas seminaras, skirtas Baltijos uostams, konferencijoje skaitomas pranešimas apie juos.

Susitikimo Lenkijoje metu sudarytas komunikacijų planas, norint pristatyti bendrą visų uostų rinkodarą, aptartas darbas viešųjų ryšių srityje. Apie projekto dalyvių sprendimus bus informuojamas visas kruizų sektorius ir tarptautinė žiniasklaida. Per metus į darbą bus įtraukti 5 žurnalistai, rašantys kruizų temomis, informuosiantys, ką turistams gali pasiūlyti šio projekto uostai. 2006 metų vasarą į Klaipėdą turėtų atvykti užsienio žurnalistas, parašysiantis straipsnį, dedikuotą Klaipėdai.

Projektas turės savo svetainę internete (www.cruisebaltic.com), kurioje bus skelbiami darbo grupės nutarimai, protokolai, uostų, regionų aprašymai ir t. t. Tad tiek kruizinių laivų linijų operatoriai, tiek kruizų turistai, dar būdami laive, galės gauti visą jiems reikalingą informaciją.

Uostamiesčių standartai

Uostamiesčiai, projekto partneriai, privalo turėti bendrus standartus, bylojančius apie gerą turistų aptarnavimą juose. Klaipėdos mieste dar daug ko trūksta, uoste - tik kai ko. Beje, kategoriškai neleidžiama rinkti pinigų pasitinkant kruizinius laivus su orkestru. Pasak L. Gylienės, jeigu bus faktų, kad iš kruizinio laivo keleivių Klaipėdoje buvo rinkti pinigai, kils problemų.

Išlipusiems iš laivo turistams būtina informacija, koks tai uostas. Kiekvienas kruizinių laivų terminalas turi turėti sveikinimą turistams. Pageidaujama, kad krantinėje būtų nedidelė parduotuvėlė su telefono, interneto, pašto skyriais, kad turistai galėtų nusipirkti ir išsiųsti atvirukus.

Turėtų būti VIP vieta įžymiems žmonėms, sakykime, uosto kapitonui, kruizų direktoriui pailsėti, stovėti didelis miesto planas, kuriame būtų nurodytos visos jo įžymios vietos. Naujas toks planas Klaipėdos kruizinių laivų krantinėje atsiras vasario mėnesį. Be to, turi būti kelio ženklai, kad žmonės galėtų išvažiuoti iš terminalo, galimybė pasirinkti ir išsikviesti bet kokį taksi.

Pačiame uoste turėtų būti mobilus turizmo informacinis centras, teikiantis informaciją apie ekskursijas, individualius gidus, duodantis miesto planus. Pasak L. Gylienės, Turizmo informacijos centras šiemet planuoja pasiūlyti gražų vežimą su stogeliu ir žmogų, aptarnausiantį uosto turistus.

Be to, turistams turi būti duodamos saugumo informacinės kortelės, kuriose nurodyta, kur reikia skambinti įvykus nelaimei, kokio laivo keleivis yra tas žmogus, kad jam pasiklydus būtų galima jį nuvežti į laivą. Beje, kruizų turistai kartais pasiklysta, o laivai jų laukti negali.

Taip pat turi būti teikiamos būtinos paslaugos laivo įgulos nariams: jiems reikia telefono pasiskambinti išlipus iš laivo, bankomato, interneto, informacijos, kur galima susitaisyti dantis, ir t. t.

Kruizų turistams, nenorintiems vykti į ekskursijas, terminale turi būti poilsio vietos, pavyzdžiui, suoliukai, žinoma, tualetai, "tax free" biuras, kad nusipirkę mieste kokių nors prekių galėtų susigrąžinti mokesčius. Terminalas turi būti pritaikytas ir neįgaliesiems. Jiems reikia specialių tualetų, privažiavimo kelių nuo terminalo iki pat tų įžymių vietų, kurias rekomenduojama aplankyti mieste. Tai jau miesto problema. Beje, neįgalieji sudaro nemažą procentą tarp kruizinių laivų turistų.

Reikalaujama, kad kruizinis terminalas būtų švarus, kad nevyktų krovos darbai, kad kabėtų "Cruise Baltic" logotipas. Beje, norima, kad visų uostamiesčių, projekto dalyvių, prekybininkai priimtų eurus arba dolerius. Tačiau apie tai Klaipėdoje, ko gero, bus galima kalbėti tik po 2007 metų.

Būtinas kruizų centras

Projekto dalyviai nutarė, jog kiekviename uoste būtina įkurti kruizų centrą. Jis turi būti institucija, vienijanti visas su kruizais susijusias grandis: turizmo agentūras, savivaldybes, uostų direkcijas, laivų agentus, autobusų nuomos, taksi kompanijų ir kt. atstovus.

Vasario 8 d. Klaipėdoje rengiamas visų kruizinių laivų verslu suinteresuotų institucijų atstovų susitikimas. Jame bus kalbama ir apie kruizų centro kūrimą. Jau yra parengti tokio centro nuostatų ir steigimo sutarties projektai, kurie bus svarstomi susitikimo metu. Dar neišsiaiškinta, kas galėtų būti jo steigėjai, koks turėtų būti nario mokestis ir kiti konkretūs uždaviniai.

L. Gylienės teigimu, centras reikalingas tam, kad būtų nustatytas bendras uostamiesčio kruizinis produktas, leidžiami leidiniai, organizuojama bendra rinkodara, kad Uosto direkcija, Savivaldybė ir turizmo agentūros negrotų skirtingais instrumentais. Šiuo metu veiksmai koordinuojami, tačiau kiekviena institucija vis dėlto dirba atstovaudama sau, o ne apskritai Klaipėdos uostamiesčiui.

Pasak L. Gylienės, tokio centro įkūrimas būtų garantas, kad Klaipėdos uoste jau viskas sustyguota. Uostai, neturintys tokio centro, yra laikomi dirbantys nepakankamai darniai kruizinio turizmo atžvilgiu.

Apklausa parodys trūkumus

Įgyvendinant projektą planuojama apklausti visos kruizų industrijos atstovus. Norima sužinoti, kokie yra kruizinių laivų turistų aptarnavimo privalumai ir trūkumai Baltijos šalyse. Klausimai visuose uostuose bus pateikiami tiek kruizų organizatoriams, tiek laivų įguloms. Bus teiraujamasi apskritai apie Baltijos regioną ir apie kiekvieną uostą atskirai. Bus domimasi, kaip sutinkamas laivas, ar gerai dirba muitinės, pasienio tarnybos, ar pakankamas servisas uoste, ar susikalbama angliškai ir t. t.

Tenkinami įvairūs poreikiai

Kiekvienas projekte dalyvaujantis uostas turi nuspręsti, kas yra jo turistinis produktas - ar rekreacija, ar istoriniai dalykai, ar architektūros paminklai, ar maistas, gėrimai ir t. t. Būtina nurodyti, kuo uostas išsiskiria iš kitų to šalies miestų, kokie jame vyksta kultūros renginiai, kokios pramogos, naktinis gyvenimas, šventės, festivaliai. Per kitą "Baltijos kruizų" darbo grupės susitikimą bus pristatoma tai, kuo gali didžiuotis Klaipėda.

Beje, kruizinių laivų turistai mėgsta važiuoti į senąjį Klaipėdos turgų. Jiems didelė atrakcija pirkti iš lietuvių močiutės medaus ar ko kito. Amerikiečių rinkai yra labai svarbu apsipirkimas. Jų turistams rūpi turgeliai, dizainerių, rankdarbių parduotuvėlės. Beje, kruizų turistams svarbu ir tai, kokį vyną kokiame uoste jie gali gerti.

Vakariečiams labai aktualūs gėjų klausimai. Beje, gėjai sudaro gana didelį kruizinių laivų keleivių procentą. Kopenhagos, Stokholmo uostai turi net savo kruizų internetinius puslapius, skirtus homoseksualiems žmonėms.

Dalia BIKAUSKAITĖ