Grįžtant prie temos
Dar 2006-aisiais rudenį Klaipėdos uoste atsiradęs modernus žvejybos laivas "Leona", pritaikytas šprotams gaudyti, iki šiol taip ir neišplaukė į jūrą ir nesugavo nė vienos žuvies. Naujasis savininkas nedžiūgauja jį įsigijęs ir nemano, jog tapo šprotų žvejybos Lietuvoje monopolininku.
"Vakarų eksprese" ne kartą rašyta apie šio laivo, niekaip nerandančio kelio į jūrą, istoriją. UAB "Liekų ragas" iš danų nusipirko laivą "Lands End" ir pavadino jį "Leona". Kadangi tuo metu Lietuva neišnaudodavo šprotų kvotos, bendrovė tikėjosi neblogai uždirbti. Deja, "Leonai" nebuvo skirta šprotų kvota, nors ji ir buvo įregistruota Lietuvos žvejybos laivų rejestre. Laivo savininkai patirdami nemenkų nuostolių bandė tiesos ieškoti teismuose, bet nieko nepešė. Tad laivą buvo priversti parduoti.
Briliantinis laivas
"Leoną" įsigijo UAB "Banginis". Dabar jos pavadinimas -"Tovė", bet ir ji vis dar tebestovi žvejų uostelyje. Naujasis savininkas Algirdas Aušra prisipažino, jog kol kas esąs nusivylęs šiuo savo pirkiniu, nes jis žvejoti neplaukia ir dar neaišku, kada plauks. Pasak A. Aušros, iš laivo išnešti dokumentai, tad šiuo metu nemažai kainuoja jų tvarkymas.
Pasiteiravus, kada pagaliau "Tovė" išplauks į žvejybą, savininkas atsisakė prognozuoti. "Laivas be dokumentų, reikia visus juos atkurti. Jis neturėjo netgi klasės, buvo registruotas Danijos vidaus vandenų registre, t. y. panašiai kaip upiniame registre, Lietuvoje jis nepripažįstamas. Nekoks palikimas, man tas laivas jau tampa briliantiniu. Tik iš išorės jis atrodo esąs arklys, t. y. teoriškai, o praktiškai nepasikelia. Į jį dar reikia įdėti labai daug sąnaudų ir energijos. Laimei, žvejoja kiti bendrovės laivai. Deja, jų uždarbį tenka "sukišti" į "Tovę", - guodėsi pokalbininkas.
Kodėl "Tovei" galima?
Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos direktorius Aidas Adomaitis, paklaustas, kodėl laivui "Leona" pakeitus pavadinimą ir savininką jau galima žvejoti Baltijos jūroje, atsakė: "Visas mūsų žvejybos laivynas dabar suskirstytas į tris segmentus: priekrantės, atviros Baltijos jūros ir Atlanto vandenyno. Kad galėtum registruoti laivą, reikia turėti laisvą žvejybos pajėgumą tonažo ir kilovatų (laivo bruto tonų ir arklio jėgų. - Aut. past.) atžvilgiu. Pagal žvejybos limitų skirstymo nuostatus laivų pajėgumas Baltijos jūroje negali būti didinamas. Kitaip sakant, negali pradėti žvejoti didesnis laivas negu kad buvo anksčiau.
Kai atsirado naujas laivas "Leona", tada dar tokio skirstymo nebuvo, tad jis buvo įregistruotas. Tačiau kadangi pusė jo pajėgumo buvo kompensuota iš Baltijos jūros, o pusė - iš Atlanto vandenyno laivų, jam nebuvo galima skirti žvejybos kvotos ir duoti leidimo žvejoti. Šį laivą nupirkus "Banginiui" situacija pasikeitė tuo, kad bendrovė "Leonai" priskirtą Atlanto žvejybos laivų pajėgumą kompensavo Baltijos jūros žvejybos laivų pajėgumu. Ji nupirko ar laivą, ar pajėgumą iš kitos Baltijos jūroje žvejojančios įmonės, tad "Tovė" tapo Baltijos jūros laivu, o bendras joje žvejojančių laivų pajėgumas nepadidėjo."
To paties klausiamas A. Aušra atsakė: "Įsigijau papildomą pajėgumą iš Baltijos jūroje žvejojančių laivų. Tą patį galėjo daryti ir "Liekų ragas", bet užsispyrė ir to nedarė." Kaip įsigijo pajėgumą, A. Aušra nenorėjo laikraščiui išsamiau komentuoti. Pasak jo, įmonė, kuri turėjo pajėgumą ir jo nenaudojo, atsisakė ir perdavė jį bendrovei "Banginis". Dokumentai buvę pateikti Žemės ūkio ministerijai. Pastaroji, įsitikinusi, kad dabar pajėgumo jau užtenka, įregistravo laivą.
Tik du trečdaliai
Pasidomėjus, ar dabar "Banginis" tapo šprotų žvejybos monopolininku Lietuvoje, A. Adomaitis atsakė, jog taip jo vadinti gal ir negalima, tačiau neneigė, kad dabar bendrovė turi tris specializuotus šprotams ir strimelėms gaudyti pritaikytus laivus. Pasak direktoriaus, ko gero, tiems trims laivams atiteks du trečdaliai visos Lietuvai skirtos kvotos.
A. Adomaičio teigimu, ir menkiniai laivai gali gaudyti šprotus bei strimeles, bet kadangi jie tam nėra pritaikyti, jų sąnaudos būtų gerokai didesnės.
A. Aušra atkakliai neigia tai, kad perpirkęs laivą "Leona" tampa šprotų žvejybos monopolininku Lietuvoje. Jo teigimu, kadangi menkės kainos krito, šias žuvis žvejoti dabar neapsimoka, tad pastaruoju metu jau visi gaudo ir šprotus.
Dalia BIKAUSKAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą