Per metus uosto tarnybos sukaupė pakankamai patirties prie pirso švartuoti įvairaus dydžio laivus, tarp jų ir didelio tonažo ("Panamax" tipo), įvertino jo eksploatavimo galimybes bei įsitikino navigaciniu saugumu.
Tiesa, kompanijos vadovai skaičiuoja, kad krovinių srautas naujosiose krantinėse ir Universaliame žemės ūkio produktų eksporto-importo terminale galėjo būti dukart didesnis, jei, pastačius pirsą, iškart būtų buvę įgyvendinti visi projektiniai sprendiniai dėl šių krantinių ir akvatorijos prie jų infrastruktūros parametrų.
Ieško, kur giliau
2012 m. baigus statyti naujas krantines - pirsą, tuomet nebuvo tinkamai įvertinta reali šio naujojo infrastruktūros objekto svarba ir galimybės, todėl dugno tvarkymo ir akvatorijos gilinimo darbai buvo išskirti į atskirą projektą ir nukelti vėlesniam laikotarpiui. Vaizdžiai kalbant, tai būtų tas pats, kas pastatyti ir įrengti namą, o kelią iki jo tiesti kada nors po metų kitų.
Dėl laiku neatliktų baigiamųjų darbų Klaipėdos uostas ir kompanija "Bega" per 2013 metus prarado apie 1,5 mln. t planuotų krovinių.
"Mes vertiname tai, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija šiuo metu jau atlieka baigiamuosius darbus prie pirso, kurie užtikrins 13,2 metro laivų grimzlę. Pakankama leistina laivų grimzlė prie krantinių yra būtina sąlyga siekiant išlaikyti bei pritraukti naujus krovinių srautus. Tokių krovinių transportavimo maršrutų parinkimui lemiamą reikšmę turi galimybė prie krantinių krauti didelio tonažo laivus, kurie krovinio siuntėjui leidžia optimizuoti transportavimo kaštus. Labai svarbu, kad šie darbai būtų atlikti numatytais terminais ir kokybiškai, nes kiekvienas uždelstas mėnuo - tai iki 100 tūkst. tonų prarastų krovinių, kurie galėtų būti perkrauti šiose krantinėse", - sakė kompanijos "Bega" generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis.
Anot jo, panaši situacija yra ir prie kitų kompanijos "Bega" naudojamų krantinių, prie kurių iš laivų iškraunamos mineralinės medžiagos, naudojamos trąšų gamyboje. Siekdami optimizuoti savo išlaidas, krovinių savininkai orientuojasi į transportavimą pilnai pakrautais didelio tonažo laivais, kuriems reikalinga daugiau nei 13 m grimzlė. Juolab kad uosto kanalas tam jau yra pritaikytas daugiau nei metai laiko.
Atsiperkančios investicijos
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) pripažįsta, kad kompanijos "Bega" Universalus žemės ūkio produktų eksporto-importo terminalas yra išskirtinis veiklos efektyvumo ir investicijų atsipirkimo atžvilgiu.
Technologiškai jis pritaikytas tiek eksportui, tiek ir importui, t. y. vienu metu galima vykdyti krovą abiem kryptimis. Kita vertus, jis gali atlikti birių krovinių paskirstymo centro funkcijas, kai prie vienos jo krantinės švartuojamas "Panamax" tipo laivas, o prie kitos - mažesni laivai, kurie išplukdo didžiuoju laivu atgabentą krovinį.
"Jūrų krovinių kompanijos "Bega" terminalas unikalus. Kito tokio terminalo, turinčio tokias galimybes, man nepavyko rasti Baltijos jūros baseino uostuose. Toks terminalas finansiniu požiūriu Uosto direkcijai patrauklesnis, kadangi atplaukia daugiau laivų, jos pajamos dvigubėja", - spaudai yra sakęs KVJUD generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Šiuo metu pagal KVJUD sutartis su rangovais jau yra atliekami baigiamieji darbai prie pirso. Juos tikimasi baigti per porą mėnesių.
Ir gilins, ir rekonstruos
Šiemet prie "Begos" krantinių yra suplanuota ir daugiau darbų.
Pradedami akvatorijos gilinimo iki 14 metrų darbai prie 69 ir 70 krantinių. Kadangi šios krantinės prieš 11 metų buvo pastatytos jau tada numatant prie jų galimą 14 metrų gylį, pačių krantinių rekonstruoti nereikės, užteks tik nukasti gruntą ties jomis. Todėl maždaug per mėnesį ar pusantro prie šių krantinių tikimasi turėti leistiną 13,2 metro laivų grimzlę.
Didesni darbai laukia prie 67 ir 68 krantinių. Pastaroji daugiau nei prieš 14 metų jau buvo rekonstruota, tačiau nuo 2008 metų ji pripažinta avarine, apribotas jos naudojimas. Ekspertizių metu, atkasus ir ištyrus statybai panaudotą gruntą, suirusias konstrukcijas, suradus dumblo klodus ten, kur turėjo būti tvirti pagrindai, paaiškėjo, kad buvo netinkamai realizuotas krantinės rekonstrukcijos projektas, todėl dabar teks ištaisyti broką. O štai 67 krantinė šiuo metu apskritai nėra tinkama darbui, nes 100 metrų ilgio atkarpoje gylis prie jos yra vos 5-6 metrai. Abi minėtos krantinės bus rekonstruojamos pritaikant jas 14,5 metro gyliui. Po rekonstrukcijos jos bus tinkamos priimti iki 250 metrų ilgio ir 95 tūkst. DWT laivus. Darbus planuojama pradėti pirmąjį šių metų pusmetį ir baigti maždaug per 8 mėnesius.
Derina infrastruktūros ir suprastruktūros plėtrą
Kompanija "Bega" savo ruožtu tęsia investicijas į suprastruktūros objektus. Šiuo metu projektuojami sandėliai ir talpyklos, kurių projektai bus realizuojami pradėjus krantinių, kurių užnugaryje yra pastarieji, rekonstrukciją.
Atliekami birių medžiagų importo terminalo plėtros paruošiamieji darbai. Jie susiję su 67 ir 68 krantinių rekonstrukcija ir skirti maksimaliai efektyviai išnaudoti atsirasiančius naujus infrastruktūros parametrus. Pagal kompanijos "Bega" planus, įgyvendinus visus numatytus darbus, krovinių srautą vien šiose krantinėse bus galima padidinti apie 1-1,5 mln. tonų.
Pasak bendrovės "Bega" generalinio direktoriaus A. Kuzmarskio, nors praėjusiais metais krova, palyginti su 2012 m., didėjo beveik 19 proc., ne visos galimybės buvo išnaudotos dėl skirtingo investavimo į infrastruktūrą bei suprastruktūrą tempo. Tai atsiliepia šių metų rezultatams: nors tebėra išlaikomas nedidelis krovos apimčių augimas, jis nėra toks, koks buvo planuotas. Todėl tikimasi, kad pastaruoju metu stebimos teigiamos tendencijos uosto infrastruktūros parametrų gerinimo srityje išliks ir duos apčiuopiamų rezultatų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą