Brangs kai kurie jūriniai dokumentai

Pernai už jūrinius dokumentus į biudžetą surinkta beveik pusė milijono litų. Planuojama šiemet nuo liepos 1 d. pradėti išduoti naujo pavyzdžio jūrinius dokumentus, kurie kainuos brangiau. Padaugėjo jūrininkų, norinčių atnaujinti dokumentus.

Pernai Lietuvos saugios laivybos administracija (LSLA) išdavė 5898 jūrinius dokumentus. Už jų išdavimą į Respublikos biudžetą surinkta 464,9 tūkst. Lt. Po trejų metų tikimasi išduotų jūrinių dokumentų skaičiaus padidėjimo. Mat jų galiojimo laikas - 5 metai.

Jūrinių dokumentų išdavimo pikas buvo pasiektas 2001-aisiais, kai dėl tarptautinės konvencijos pakeitimų nuo 2002 m. vasario 1 d. pradėjo galioti naujo pavyzdžio dokumentai. Paskui 2006-aisiais vėl gerokai padaugėjo išduotų jūrinių dokumentų skaičius.

Vėl į jūrą

LSLA direktoriaus Evaldo Zacharevičiaus teigimu, pastaruoju metu daugiausia išduodama jūrininko knygelių ir asmeninio gelbėjimosi vadinamųjų SOLAS liudijimų.

Jūriniai diplomai atnaujinami dažnai nebūdavo. LSLA direktoriaus teigimu, darbas jūroje, palyginti su krantu, tapo ne toks patrauklus.

Tačiau prasidėjus ekonominei krizei vėl juntamas jūrininkų, netekusių darbo krante, antplūdis į LSLA. Jie prašo atnaujinti turėtus jūrinius dokumentus, mat susiranda darbą laivuose.

Nauji dokumentai

Naujų jūrinių dokumentų išdavimui LSLA ruošiasi jau ne vienerius metus. Tų dokumentų pavyzdžiai jau yra atspausdinti, šiuo metu derinami jų išrašymo, spausdinimo darbai. Tačiau, pasak E. Zacharevičiaus, jie nebus susiję su masiniu jūrininkų dokumentų keitimu kaip 2002-aisiais. Kam reikės to dokumento, tas jau gaus naujo pavyzdžio.

Lietuvos Vyriausybei jau yra pateiktas projektas dėl naujų rinkliavų. Kadangi tų dokumentų savikaina šiek tiek padidėjo, didės ir valstybės rinkliavos už išduodamus dokumentus. Pasak E. Zacharevičiaus, jeigu Vyriausybė pritars LSLA projektui, tai naujos rinkliavos pradėtų galioti nuo šių metų liepos 1 d. Nuo tos dienos būtų pradėti išduoti ir naujo pavyzdžio jūriniai dokumentai.

E. Zacharevičiaus teigimu, jūrininkų knygelės, kurios dabar kainuoja 190 Lt, nebrangs. Jos nebus keičiamos, nes pradėtos išduoti prieš 3 metus. Keičiami bus jūrinio laipsnio diplomai, kvalifikacijos liudijimai. Jie galėtų pabrangti apie 30-40 Lt, pavyzdžiui, diplomas gali kainuoti apie 170 Lt.

Pagrindiniai sertifikatai dabar kainuoja 45 Lt, jie brangs iki 70 Lt. Pasak LSLA direktoriaus, taip yra todėl, kad padidėjo vieno dokumento spausdinimo, išrašymo kaštai.

Kam reikia 5 metų?

Paklaustas, kodėl iš jūrininkų reikalaujama savo kvalifikaciją patvirtinti kas penkerius metus, keisti dokumentus, E. Zacharevičius atsakė: "Tokia tarptautinės konvencijos dėl jūrininkų rengimo ir diplomavimo (STCW konvencijos) nuostata. Jūrinio laipsnio diplomai, kvalifikacijos liudijimai galioja ne ilgiau kaip 5 metus. Atsiranda žmonių, pasakojančių, kad Anglijoje dokumentai paštu atsiunčiami, kad kitose šalyse jų galiojimas dirbantiems jūrininkams automatiškai pratęsiamas. Suprantu, jie nori visus dokumentus gauti būdami laive ir nesirodyti administracijoje. Tačiau taip nėra. Tegu nors vienas pasako, koka jūrinė administracija taip daro.

Kiekvienas jūrininkas, ketinantis tęsti darbą po 5 metų, turi tris galimybes pratęsti savo dokumentų galiojimą: arba pateikti plaukiojimo cenzą, įrodantį, kad per pastaruosius 5 metus jis nebuvo krante daugiau nei metus, arba išlaikyti atestacijos egzaminą, arba lankyti kvalifikacijos kėlimo kursus ir išlaikyti egzaminus. Yra tik tie trys keliai, ir jokių automatiškų dalykų čia negali būti."

Ar ne per griežtai?

Paklaustas, ar LSLA reikalavimai Lietuvos jūrininkams nėra griežtesni nei STCW konvencijos, E. Zacharevičius atsakė, jog ne. Pasak jo, tokius pačius reikalavimus kelia ne tik minėta konvencija, bet dar ir Europos Sąjungos (ES) direktyva dėl minimalių jūrininkų rengimo standartų. LSLA parengtose jūrininkų diplomavimo taisyklėse atsispindi tiek konvencijos, tiek direktyvos nuostatos.

Pasak LSLA vadovo, per 5 metus daug kas pasikeičia. Atsiranda naujų dokumentų, konvencijų reikalavimų, kuriuos privalu žinoti. Sakykime, atsirado naujų pataisų SOLAS konvencijoje, kapitonas turi ir žinoti, ir vykdyti. E. Zacharevičius sutinka su tuo, kad jūrininkai neretai būna geri specialistai, bet mano, jog jiems būtina savo žinias atnaujinti, nes dėl nežinojimo sulaikomi laivai užsienio uostuose, įvyksta avarijos.

Beje, Lietuva nuo 2001 metų yra įtraukta į Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) vadinamąjį baltąjį sąrašą, į kurį patenka šalys, vykdančios tarptautinių konvencijų reikalavimus.

Vidmantas MAŽIOKAS