Žvejyba
Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarnybos duomenimis, Baltijos jūroje sugaunama iki 40 proc. neapskaitytų žuvų. Todėl pastaruoju metu itin didelis dėmesys skiriamas žvejybos kontrolei stiprinti. Manoma, jog Lietuva, Latvija ir Estija galėtų bendradarbiauti šioje srityje ir taip kiekviena sumažinti šiam tikslui reikalingas išlaidas.
Praėjusį penktadienį po Klaipėdoje vykusio Baltijos asamblėjos Ekonomikos reikalų, komunikacijų ir informatikos komiteto posėdžio diskutuojant tema "Žuvų išteklių būklė Baltijos jūroje ir jų išsaugojimo problemos" aptartos Lietuvos, Latvijos, Estijos žvejybos problemos.
Pjaustyti dar 20 laivų
Lietuvos žuvininkystės ūkyje dirba apie 7 tūkst. žmonių. Žuvies perdirbimo srityje - apie 4,5 tūkst., žvejų priskaičiuojama 2,5 tūkst. Iš pastarųjų 1,8 tūkst. žvejų dirba Atlanto vandenyne, apie 600 žvejoja Baltijos jūroje ir užsiima priekrantės žvejyba. Vidutinis Lietuvos žvejybos laivų amžius - apie 30 metų.
Baltijos jūroje žvejojančių laivų liko 45. Pasak Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininko pavaduotojo Raimundo Palaičio, optimalus Baltijos jūroje žvejojančių laivų skaičius būtų 25, vadinasi, dar 20 laivų reikėtų supjaustyti.
Priekrantėje žvejoja apie 150 laivelių, tolimojo plaukiojimo laivų Lietuva turi 25.
Svarbiausia - menkės
Baltijos jūroje lietuviai daugiausia žvejoja menkes, brėtlingius ir strimeles. Labiausiai "gerbiamos" menkės, kurių kvotos beveik išgaudomos. Menkės sudaro 40 proc. visų Baltijos jūroje Lietuvos žvejų sugaunamų žuvų. Brėtlingių kvotos neišgaudomos.
Pasak žemės ūkio ministrės Kazimiros Prunskienės, Lietuva siekia sukurti modernų žuvininkystės ūkį vadovaudamasi principu, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika. Siekdama užtikrinti žuvų išteklių tausojimą ji didelį dėmesį skiria žvejybos kontrolei. Tikimasi, kad neregistruotų žuvų kiekiai mažės, kai Klaipėdoje galbūt net šių metų rudenį pradės veikti žuvų aukcionas.
Neturi laivo
Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus Aido Adomaičio teigimu, žvejybos kontrolę sustiprinti padėtų keitimasis tarp šalių inspektoriais, operatyvia informacija.
Viena iš problemų - Lietuvos žvejybos inspektoriai neturi deramo inspektavimo laivo. Jam įsigyti tikimasi gauti finansinę paramą iš Europos Sąjungos (ES). Dabar kontrolė atliekama inspektoriams plaukiant į jūrą ir su Karinių jūrų pajėgų laivais. Pasak R. Palaičio, lietuviai norėtų įsigyti Estijoje pastatytą inspekcinį laivą. Dar viena problema - nepakankamai išvystyta priekrantės žvejybos infrastruktūra.
R. Palaitis atkreipė dėmesį į tai, kad žvejybos kontrolė susilpnėjo, kol kontrolės funkcijomis dalijosi Lietuvos aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos. Pasak jo, iki šiol procesą kontroliuoja dar ir Aplinkos ministerijos žmonės, tačiau pagrindinę kontrolę jau perėmė Žemės ūkio ministerija.
Trūksta specialistų
Situaciją kaimyninėje Latvijoje apžvelgė Nacionalinės žuvininkystės tarybos direktorius Normunds Riekštins. Latviai turi 755 žvejybos laivus, iš jų 162 dideli, tolimuose vandenyse žvejoja 12 laivų.
Latvijoje žvejoja vyresnio amžiaus žmonės. Žvejybos laivų amžius - 20-27 metai. Jų išlaikymo išlaidos didesnės nei modernių laivų. Pasak N. Riekštins, nerimą kelia didėjantys žvejybos kaštai. Latviai į metalo laužą ketina atiduoti 50 žvejybos laivų, o gautas pajamas skirti likusiems modernizuoti.
Latviams labai svarbios yra ir strimelės bei brėtlingiai, naudojami konservams gaminti. Lašišas gaudo tik 15 proc. Latvijos laivų. Beje, norint jas gaudyti reikia turėti brangius prietaisus. Be to, Baltijos jūros lašišų poreikis rinkoje per pastaruosius metus labai sumažėjo. Latvijos laivai gaudo ir plekšnes, kurių žvejybos ES nereguliuoja.
Nelegalios žvejybos kontrolei stiprinti latviams trūksta specialistų ir finansų. Beje, jie jau nemažai investavo į kontrolės laivus. N. Riekštins manymu, jeigu Baltijos šalys bendradarbiautų šioje srityje, būtų mažiau patiriama išlaidų.
Turi sraigtasparnį
Pasak Estijos aplinkos ministerijos Žuvininkystės išteklių departamento generalinio direktoriaus Ain Soome, Estijos žvejų pajamos, palyginti su kitų pramonės šakų darbuotojais, yra mažiausios. Todėl šioje šakoje dirba daugiau senyvo amžiaus žmonės. Estijoje žuvininkystės pramonėje dirba labai daug žmonių, dukart daugiau nei Lietuvoje.
Iš 120 žvejybos laivų estai ketina nurašyti į metalo laužą 30 proc. Estų žvejybos laivyno pajėgumai yra per dideli, o ištekliai per maži. Jie taip pat neturi laivo žvejybos kontrolei atlikti, ją pakrantėse atlieka sraigtasparnis. Estijoje žuvininkyste pasidalijusios funkcijomis rūpinasi Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos.
Ištekliai - visų nuosavybė
Belgijos delegacijos Beniliukso tarpparlamentinės konsultacinės tarybos pirmininkas Jean-Marie Happartas, dalyvavęs minėtoje diskusijoje, atkreipė dėmesį į tai, kad žvejyba šiomis dienomis yra susijusi su daugybe apribojimų. Pastaruoju metu atsirado naujos temos žvejybos srityje. Žuvų ištekliai yra visų planetos gyventojų nuosavybė, o žvejams suteikiama teisė jais naudotis.
Pasak jo, reikia ieškoti naujų žvejybos būdų, kad žvejybos verslas išliktų ateities kartoms, keistis informacija su visu pasauliu. Jis atkreipė dėmesį brakonierių daromus nusikaltimus žmonijai. Jo manymu, reikia sustiprinti produkto kilmės kontrolę.
Būtina rūpintis jūrinės žvejybos ateities klausimais, reikia glaudžiai bendradarbiauti rengiant žvejus ir numatyti, ką jie galėtų veikti ateityje.
J. M. Happarto teigimu, Belgija laikosi bendrosios ES naujos žuvininkystės politikos. Jos tikslas - turėti nedidelį, bet modernų laivyną. Pasak jo, Belgijos laivynas atitinka ES standartus, kvotas jos žvejai išgaudo.
Valentinas UBAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą