Danai ir švedai sujungė du uostus į vieną

Užjūryje

Kopenhagos (Danija) ir Malmės (Švedija) uostai buvo sujungti Baltijos jūroje 2000 metais pastačius Oresundo tiltą, sujungusį į vieną du dviejų valstybių regionus. Jame gyvena apie 3,8 mln. žmonių.

Kopenhagos Malmės uostas sparčiai plėtojamas, jame daugėja krovinių, didėja jo pajamos. Jis yra antras pagal dydį uostas po Gioteborgo.

Bendrą uostą valdo 2001 metais savo veiklą pradėjusi danų ir švedų kompanija CMP. Danų pusės 100 proc. akcijų priklauso valstybei, o švedų - po pusę valstybei ir privačiam kapitalui. Bendrovė registruota Švedijoje, nes joje mažesni mokesčiai. CMP dar turi 25 antrines kompanijas.

Krova šiame uoste nuo 13,4 mln. tonų išaugo iki 15,3 mln. t. 2005 metais buvo perkrauta 155 tūkst. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių).

Uoste per metus aptarnaujama apie 1 mln. keleivių. Kruizinis sezonas trunka 5 mėnesius, kruiziniai laivai atplaukia 284 kartus. Būna, kad per dieną 9 laivai atgabena 50 tūkst. turistų. 2004 metais Kopenhaga tapo geriausiu Europos kruiziniu uostu. Malmėje yra 2 kruiziniai terminalai.

43 proc. kruizinių laivų turistų - amerikiečiai. Apskaičiuota, kad viena kruizinių laivų pora Kopenhagoje palieka 1300 Danijos kronų. Vien tik vienas seniausių pasaulyje atrakcionų parkas "Tivoli" per metus surenka iš turistų 370 mln. Danijos kronų, uostas gauna 205 mln. kronų.

Malmėje terminalas yra pastatytas iš vandens atkovojus teritoriją. Jame yra Japonijos automobilių gamybos koncerno "Toyota" automobilių krovos terminalas. Čia jie paskirstomi ir laivais, geležinkeliu ar autotreileriais gabenami į Kopenhagą, iš kurios išplukdomi pagal paskirtį Skandinavijos, Rusijos rinkoms.

Paskaičiuota, kad šiuo atveju sutaupoma apie 50 proc. automobilių transportavimo išlaidų, be to, automobiliai pristatomi 9 dienomis anksčiau. Šiame terminale vien tik vairuotojų dirba apie 60. Automobilių krova išaugo jau iki 400 tūkst. per metus, o 2010 metais tikimasi jų perkrauti 500 tūkst. Kadangi dar turima nemažai rezervinės teritorijos, dar bus statomi keli autoterminalai.

CMP tikslas - parduoti paslaugas ir plėtoti uostą. Ji tikisi per 5 metus pasiekti 50 proc. krovinių augimo. Uosto pajamos per penkerius metus išaugo nuo 9 mln. 2001-aisiais iki 80 mln. Švedijos kronų 2005-aisiais.

Naftos ir birių krovinių terminalas yra toli nuo Kopenhagos miesto centro dirbtinėje saloje. Pastatytos krantinės, rezervuarai, o terminalas išnuomotas. Jis turi net vietinę energetinę stotį. Terminale per metus perkraunama apie 9 mln. t naftos produktų, 3,2 mln. t įvairių birių produktų. Terminalas turi daug tranzitinio Rusijos naftos krovinio ir jo daugėja. Čia ketinama sandėliuoti cementą ir kitas statybines medžiagas.

Beje, Uostas turi du skystų trąšų terminalus, vienas - Kopenhagoje, esantis uosto valdžios dispozicijoje, kitas - Malmėje.

Kopenhagoje planuojama dar statyti 2 krantines, kad prie jų būtų galima aptarnauti "Panamax" tipo laivus. Viena iš naujai statomų krantinių bus 250 m ilgio. Tikimasi, kad po dvejų metų vaizdas terminale neatpažįstamai pasikeis.

Konfliktų su "Greenpeace" organizacija nekyla, nes laikomasi visų gamtosauginių reikalavimų. 20 metrų nuo krantinės yra apsauginė smėlio zona, kad teršalai nepatektų į vandenį. Aplinkosaugos tarnybos atstovai stebi, kaip čia vykdomi darbai. Be to, yra tikrinama ir atvežama medžiaga naujų krantinių statybai. Birių krovinių terminalai apsaugoti 20 m aukščio kalva.

Beje, šios teritorijos iki 1930 metų nebuvo naudojamos, buvo uždara zona. Nustebino tai, kad terminalo teritorijoje yra išlikęs senovinis gynybos fortas tarp vamzdynų. Švedai panašius objektus pritaiko visuomenės poreikiams, o danai paliko gamybos zonoje.

Netoli birių krovinių terminalo ketinama dar pastatyti didžiausią Kopenhagoje jachtų uostą, o dar tolėliau įrengti pliažą. Pliažu rūpinsis miesto Savivaldybė, o jachtų uostu - uosto vadovybė.

Vidmantas MAŽIOKAS