Danai Klaipėdos uoste instaliuos modernią įrangą

Laivybos saugumas

Antroje rugpjūčio mėnesio pusėje Klaipėdos uoste planuojama pradėti brangios įrangos, gerokai pagerinančios laivybos saugumą, instaliavimo darbus, kurie turėtų būti baigti iki rudens. Locmanai bus aprūpinti nešiojama navigacine aparatūra, tad rizikos laipsnis, susijęs su žmogiškuoju faktoriumi, uoste gerokai sumažės.

Šių metų balandžio 1 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė sutartį su Danijos hidraulikos institutu dėl bangų ir srovių matavimo stočių bei laivų vedimo ir švartavimo sistemos instaliavimo Klaipėdos uoste.

Visų šitų sistemų įsigijimas ir instaliavimas, locmanų aprūpinimas laivų vedimo ir švartavimo monitoriais kainuos 3,5 mln. Lt. Tai 100 proc. (išskyrus pridėtinės vertės mokestį) bus finansuojama iš Pasaulio banko (PB) paskolos.

Beje, pagal pasirašytą sutartį Uosto direkcijos techniniai darbuotojai ir locmanai bus mokomi dirbti šia įranga, atlikti techninį jos aptarnavimą.

Pasiūlymą priėmė danai

Pasiūlymus instaliuoti tokią įrangą Klaipėdos uoste Uosto direkcija buvo išsiuntusi 14 užsienio kompanijų. Atsiliepė tik dvi kompanijos, kurios susivienijo ir kartu įgyvendins šį projektą. Taigi su Danijos hidraulikos institutu kaip subrangovė dirbs Danijos kompanija "Marimatech", gaminanti tokią įrangą.

Balandžio pradžioje Klaipėdos uoste jau lankėsi 5 asmenų delegacija iš Danijos. Danų manymu, tokioms sistemoms įrengti sąlygos mūsų uoste yra tinkamos. Šiuo metu jau pradedama gaminti įranga.

Bangų ir srovių matavimo stotys, kompiuteriai Laivų eismo tarnybai bus gaminami Jungtinėse Amerikos Valstijose, meteorologinė stotis - Norvegijoje, siųstuvai ir imtuvai, diferencinė stotis, lazeriai, locmanų monitoriai - Danijoje. Danai surinks visą įrangą, ją atveš, instaliuos, parengs naudojimosi instrukciją.

Uosto direkcijos Uosto įplaukos tobulinimo projekto įgyvendinimo grupės vadovas Vytautas Kaunas sako, jog danų patirtis abejonių nekelia, nes jie tokias sistemas jau yra įrengę 150 naftos terminalų pasaulyje.

Duodamas garantinis laikotarpis - vieneri metai. Taigi metus įranga bus aprūpinta akumuliatoriais ir nemokamai atliekama techninė jos priežiūra.

Viena stotis bus jūroje

Instaliavus bangų ir srovių matavimo stotį srovės Klaipėdos uoste bus matuojamos trimis lygiais, nes srovės, esančios prie dugno ir vandens paviršiuje, skiriasi.

Atsižvelgiant į tai, kad sąlygos uoste ir už jo vartų yra skirtingos, bus instaliuota ne viena, kaip planuota iš pradžių, bet netgi trys bangų ir srovių matavimo stotys. Viena jų bus prie 1 krantinės, kad locmanai žinotų, kokios ten srovės. Antra stotis bus instaliuota prie naujųjų molų. Tad dar neišplaukęs pro vartus locmanas žinos, kokios yra šoninės srovės, koks bangavimas. O trečia stotis bus jūroje. Beje, stotis jūroje dar turės instaliuotą meteorologinę stotį, kuri teiks informacija apie vėjo greitį, matomumą ir netgi apie radiaciją.

Stoties vadinamasis doplerio gaviklis bus statomas po vandeniu ant dugno. Prie jo bus pritvirtinta buja, turinti siųstuvą, kuris informaciją perduos Laivų eismo tarnybai. Čia bus specialus kompiuteris meteorologinėms sąlygoms.

Pavojingiausioje vietoje - lazeriai

Be bangų ir srovių matavimo stočių, dar bus instaliuota ir laivų vedimo bei švartavimo sistema AB "Klaipėdos nafta" eksploatuojamose 1 ir 2 krantinėse. Jos duomenys taip pat bus perduodami į Laivų eismo tarnyboje specialiai laivams vesti ir švartuoti skirtą kompiuterį.

Pagrindiniai švartavimo sistemos komponentai yra lazeriai, kurie matuos ne tik viso laivo, bet netgi atskirai priekio ir laivagalio atstumą iki krantinės kelių centimetrų tikslumu. Bus fiksuojama ir kokiu greičiu laivas artėja prie krantinės. Jeigu locmanas matys, kad laivapriekis ar laivagalis prie krantinės artėja per greitai, jis galės duoti vilkikams komandą, kad prilaikytų laivą.

Tikimasi, kad tokios sistemos dėka prie šių krantinių švartuojant didžiuosius laivus, pavyzdžiui, tokius, kurių ilgis - daugiau kaip 270 m, locmanas teisingai įvertins padėtį, tad sumažės galimybė pažeisti krantines, jų apmušas, padaryti žalą pačiam laivui.

Pasak V. Kauno, lazerinių švartavimo sistemų montavimas visose Klaipėdos uosto krantinėse kainuotų labai brangiai. Ir pasaulio uostuose tokios sistemos diegiamos tik pačiose pavojingiausiose vietose. Klaipėdos uoste pavojingiausia vieta - 1-2 krantinės, kuriose kraunami naftos produktai. Be to, jos yra visai šalia uosto vartų.

Locmanų monitoriai

Šiandien locmanams apie laivo buvimo vietą praneša Laivų eismo tarnybos operatorius. Netrukus jie bus aprūpinti laivų vedimo ir švartavimo monitoriais, paprasčiau pasakius, nešiojamais kompiuteriais. Monitoriuose jie galės stebėti, kaip laivas plaukia pro vartus, matys savo laivo kontūrus, jo buvimo vietą, netgi tai, kur jis bus po tam tikro laiko atsižvelgiant į oro sąlygas, be to, navigacinius ženklus, gylį ir t. t. Kai laivas plauks prie 1 ir 2 krantinių, locmanai dar žinos ir laivų švartavimo sistemos teikiamus duomenis.

Taigi netrukus kiekvienas locmanas būdamas ant laivo tiltelio pats matys vedamo laivo buvimo vietą ir galės operatyviau priimti sprendimą. Jis galės naudotis visais bangų ir srovių matavimo stočių, laivų vedimo ir švartavimo sistemos duomenimis. Ryšio su Laivų eismo tarnyba dėka visą jam būtina informaciją jis matys savo monitoriuje.

Padės orientuotis esant rūkui

"Nauja įranga mums padės geriau orientuotis ir saugiai švartuoti laivus",- sako Klaipėdos uosto locmanas Gediminas Umbrasas. Pasak jo, vadinamieji locmanų lagaminėliai yra naudojami daugelyje pasaulio šalių, pavyzdžiui, Švedijoje, Norvegijoje. Jie padeda locmanui geriau orientuotis esant įvairioms meteorologinėms sąlygoms, nustatyti laivo dreifą, greitį. Ypač jie pravers esant dideliam rūkui ar štormui, kai reikia nustatyti tikslią laivo buvimo, jo judėjimo kryptį uosto laivybos kanalo atžvilgiu.

Paklaustas, o kaip locmanai dirbo iki šiol, G. Umbrasas atsakė: "Pasikliaudavome intuicija, turima darbo patirtimi. Žinoma, mes turime lokatorius, kitus prietaisus, tačiau jų teikiama informacija nėra tokia tiksli".

Uosto kapitono Viktoro Lukoševičiaus teigimu, rudenį visas laivo vedimo proceso saugumas - nuo locmano įlipimo į laivą išoriniame Klaipėdos uosto reide iki jo prišvartavimo prie krantinės - bus garantuojamas šiuolaikinių prietaisų pagalba. Naujos aparatūros dėka bus sumažintas rizikos laipsnis, atsirandantis dėl žmogiškojo faktoriaus. Beje, statistika rodo, jog apie 70 proc. laivų avarijų įvyksta dėl žmogiškojo faktoriaus, t. y. žmogaus nuovargio, netinkamo pasiruošimo darbti ir t. t.

Vidmantas MAŽIOKAS