Daugėja konteinerių - didėja konteinervežiai

Bendrovėse

Šiemet sausį konteinerių krova Klaipėdos uoste, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, gerokai padidėjo. Priimti didesnį konteinerių srautą ruošiasi ir Klaipėdos uosto direkcija, ir konteinerių terminalų operatorės.

Pernai konteinerių krovos augimo procentas Klaipėdos uoste buvo gerokai sumažėjęs, palyginti su užpernai, ir siekė tik 8,5 proc. Šiemet sausį, palyginti su tuo pačiu 2006-ųjų laikotarpiu, kai UAB Klaipėdos terminalo grupės (KTG) konteinerių terminale buvo perkrauta 16 tūkst. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių), jis šoktelėjo net iki 28 proc. - perkrauta 21 tūkst. TEU.

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad šios savaitės pradžioje į KTG konteinerių terminalą iš Hamburgo atplaukė didžiausias kada nors Klaipėdos uoste buvęs konteinerinis laivas "Katharina", galintis gabenti 1700 TEU.

Bando įlįsti į rinką

KTG generalinis direktorius Vaidotas Šileika teigia, jog konteinerių krovos srityje Klaipėdoje juntama tiek vidinė, tiek išorinė konkurencija. Nors Lietuvos uostamiestis jau turi du konteinerių terminalus, tačiau LKAB "Klaipėdos Smeltė" konteinerių terminale šiemet per sausį perkrauti tik 94 TEU.

"Smeltės" konteinerių terminalas, dar nepritraukęs žadėtų naujų krovinių srautų, bando vilioti ir KTG klientus taikydamas žemesnius konteinerių krovos įkainius.

Kol kas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, investavusi į konteinerių krovos krantines "Smeltėje" 32 mln. Lt, naudos dar negauna. Nors šios krantinės pradėtos eksploatuoti pernai rudenį, tačiau realiai "Smeltės" terminalas tik šiemet pradeda konkuruoti rinkoje.

Tebėra lyderis

Klaipėdos uostas ir šiemet išlieka konteinerių krovos lyderis tarp rytinės Baltijos jūros šalių uostų, išskyrus Sankt Peterburgą.

Kadangi konteinerius krauti pradėjo ir kiti kaimyninių šalių uostai, kurie anksčiau tokia veikla neužsiimdavo, pavyzdžiui, Liepoja ir Ventspilis, sustiprėjo ir tarptautinė konkurencija. Tad išlaikyti lyderio pozicijas ir Klaipėdos uostui, ir KTG darosi vis sunkiau.

V. Šileika įvardino tokias šiemet sausį konteinerių krovos didėjimą Klaipėdos uoste lėmusias priežastis: šiemet kur kas šiltesnė žiema; padidėjo baltarusiškų krovinių eksportas per Klaipėdos uostą - konteinerinis traukinys "Vikingas" sausį atgabeno 3,7 tūkst. TEU; padidėjo importas į Lietuvą (iš Amerikos konteineriuose nemažai atgabenama naudotų automobilių); pernai UAB "Neo Group" ir Tailando bendrovės "Indorama" granulių gamyklos tik importuodavo žaliavą, o šiemet pradėjo konteineriuose gabenti gamyklose pagamintą produkciją; susigrąžintas krovinių srautas į Kaliningrado sritį. V. Šileika prognozuoja, jog konteinerių krova šiemet Klaipėdos uoste didės vidutiniškai 10 proc.

12 procentų laivų

Daugėja ir ro-ro krovinių. Pernai sausį per KTG generalinių ir ro-ro krovinių terminalą gabenti 1305 treileriai, šiemet sausį - 1570, t. y. 20 proc. daugiau. Generalinių krovinių kiekis šiemet išlieka pernai metų lygio. Šiemet sausį abiejuose KTG terminaluose (ir konteinerių, ir generalinių bei ro-ro krovinių) perkrauta 243 tūkst. t krovinių, t. y. 31 proc. daugiau nei pernai sausį.

Pernai abu KTG terminalai perkrovė 2,8 mln. t krovinių, t. y. 66 proc. daugiau nei užpernai. Terminalų apyvarta sudarė 48 mln. Lt. Juose aptarnauta 918 laivų (34 proc. daugiau nei 2005-aisiais), kurie sudarė 12 proc. visų į Klaipėdos uostą atplaukusių laivų. V. Šileikos manymu, generalinių ir ro-ro krovinių terminalas galėtų per metus krauti 1 mln. t krovinių, jo pajėgumas šiuo metu dar neišnaudojamas.

Direkcijos investicijos

Atsižvelgdama į tai, kad krova šiuose terminaluose didėja, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nusprendė pagerinti juose infrastruktūrą. "Vakarų eksprese" buvo rašyta, kad 450 metrų ilgio 143-ioji krantinė KTG konteinerių terminale per trumpa norint vienu metu prie jos švartuoti tris didesnius laivus, kad ją reikėtų pailginti 300 metrų.

Šiemet Uosto direkcija ketina pailginti krantinę 100 metrų ir investuoti į ją apie 10 mln. Lt. Paklaustas, kodėl krantinė ilginama tik 100 metrų, Uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas atsakė, kad šiuo metu teturimos tik tokios galimybės.

Gylis prie krantinės pernai vasarą buvo padidintas iki 9,2 m, KTG pageidauja 11 m projektinio gylio, tačiau artimiausiu metu konteinerių terminale gilinimo darbai nenumatomi.

Pradėjus plaukti didesniems laivams į Klaipėdą KTG generalinių ir ro-ro krovinių terminale iškilo problema švartuojant laivus prie 127-128 krantinių - laivų nosis gerokai išsikiša į akvatoriją. Uosto direkcija skyrė per 2 mln. Lt ir šiemet čia pirsas bus pailgintas pastatant švartavimo įrenginį su tilteliu. Netrukus turi prasidėti statybos darbai, kurie bus baigti per pusmetį. Tada prie pirso jau bus galima be problemų švartuoti ir 200 m ilgio laivus.

Operatorės investicijos

Didėjant krovinių srautui nebepakanka ir turimos technikos. Šiuo metu KTG jau veda derybas su keliomis užsienio kompanijomis dėl STS krano, skirto konteineriams pakrauti ir iškrauti iš laivų, įsigijimo. Preliminari tokio krano kaina - apie 4,9 mln. eurų. Kompanijos turimų dviejų STS kranų jau nebepakanka.

Prie konteinerių esančioje 9 ha rezervinėje teritorijoje ketinama įrengti konteinerių sandėliavimo aikšteles. Šių metų vidurį jau tikimasi turėti šios rezervinės teritorijos panaudojimo projektą.

Po kelių mėnesių į Klaipėdos uostą atkeliaus konteinerių krautuvas "Libhher", skirtas geležinkelio platformoms aptarnauti. Pasak V. Šileikos, tokio dar neturi nė vienas rytinės Baltijos jūros šalių uostas. Apie 1,5 mln. Lt. kainuosiantis krautuvas gali kelti konteinerius į 6 aukštą, jo banano formos strėlė sudaro galimybę sumažinti papildomus konteinerių perkrovimus, norint pakrauti reikalingą konteinerį. Be minėtų stambių pirkinių, dar ketinama įsigyti du uosto traktorius ir 5 mažesnius konteinerių krautuvus.

Šiemet vasarį KTG visiškai atsisakė senos ir pradėjo dirbti su nauja automatizuota konteinerių valdymo programa. Šį mėnesį jau pradėjo dirbti ir du RTG kranai, kurių vienas kainavo per 1 mln. eurų, pernai metams baigiantis atgabenti į terminalą.

Valentinas UBAS