Didieji laivai turi būti saugiai įvesti ir išvesti iš uosto

Laivyba

Džiaugdamiesi, kad krova Klaipėdos uoste vis didėja, deramai vertindami krovos kompanijų investicijas ir darbą, neturėtumėme pamiršti ir kitų dalykų, kurių dėka pasiekiama tokių rezultatų.

Pernai Klaipėdos uostas pasiekė rekordą - perkrauta daugiau kaip 21 mln. t krovinių. Šiemet krovos augimas nemažėja. Sausio mėnesį, be naftos produktų, perkauta 1 mln. 167 tūkst. tonų krovinių, tai 9 proc. daugiau nei pernai sausį. Iš viso Klaipėdos uoste šiemet sausį perkrauta 1 mln. 940 tūkst. t krovinių, tai 23 proc. daugiau nei pernai sausį. AB "Klaipėdos nafta" krovos augimas šiemet sausį, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo net 51 proc.

Tokie rezultatai, be "Klaipėdos naftos" darbuotojų nuopelnų, yra ir įtempto Klaipėdos uosto locmanų darbo užtikrinant saugią laivybą vaisius.

Didieji laivai vedami, kai šviesu

Reikėtų prisiminti ir tai, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija dėjo nemažai pastangų, kad uosto įplaukos kanalas būtų paplatintas iki 150 m, išgilintas iki 14,5 m.

Tai, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono Viktoro Lukoševičiaus teigimu, atitinka ir Vakarų Europoje, ir Rusijoje keliamus reikalavimus laivybos jūriniams kanalams ir uosto vidaus akvatorijoms.

To dėka dabar Klaipėdos uostas gali be ypatingų apribojimų priimti laivus, kurių grimzlė - iki 12,5 m, t. y. "Panamax" tipo tanklaivius ir sausakrūvius laivus.

Uosto kapitono nustatytas maksimalus laivo, kurį gali priimti Klaipėdos uostas, dydis: ilgis - 250 m, plotis - 32 m, grimzlė - 12,5 m.

Tam tikri apribojimai yra ir Klaipėdos uoste, tačiau jie susiję su hidrometeorologinėmis sąlygomis: t. y. vėjo greitis neturi viršyti 12 m/s, bangos aukštis - 3 m. Didieji laivai gali būti įvedami ir išvedami iš uosto tik šviesiu paros metu ir matomumas turi būti ne blogesnis kaip 2 jūrmylės.

Beje, Ventspilio uoste įplaukos kanalas yra platesnis - 165 m, ir gilesnis - 18 m. Leistina laivų grimzlė - 14,5 m, o vėjo greitis neturi viršyti 8 m/s. Didžiausias laivas, įvestas į Ventspilio uostą, buvo 280 m ilgio, o į Klaipėdos uostą - beveik 270 m ilgio. Pasak V. Lukoševičiaus, ilgesnio laivo tiesiog nebūtų galima apsukti uosto akvatorijoje.

Krovos netrukdo 20 m/s vėjas

Atsiradus tokioms sąlygoms Klaipėdos uoste kur kas pagerėjo AB "Klaipėdos nafta" galimybės spartinti darbus. Pernai šioje bendrovėje buvo kraunami 22 didieji tanklaiviai.

Po to, kai buvo pastatytas šiaurinis bangolaužis, uosto kapitono teigimu, pernai artėjant audrai nė karto nereikėjo perdislokuoti Klaipėdos uoste nė vieno laivo. T. y. nereikėjo tolyn į uosto gilumą nuplukdyti laivų nuo 1-3 krantinių, kurios anksčiau buvo laikomos pavojingomis, ir laivai dėl didelės bangos, patenkančios į uostą, dėl traukūno negalėdavo saugiai stovėti prie krantinių.

Be to, pernai tanklaiviai buvo nuolatos kraunami net pučiant vėjui, kurio greitis 20 m/s. Anksčiau tai buvo neįmanomas dalykas.

Laive būna 2 locmanai

"Didžiųjų laivų įvedimas į uostą ir išvedimas locmanams jau tapo įprastu darbu. Dabar daugiau dėmesio skiriama perkrautoms tonoms ir kur kas mažiau tiems, kurie tuos laivus įveda. Laivas ir krovinys dar ne viskas, dar labai svarbu yra ir locmanų darbas. Reikia tuos dičkius saugiai įvesti ir išvesti",- sako V. Lukoševičius.

Uosto kapitono nurodymu didžiuosius laivus į uostą veda du locmanai: pamainos viršininkas vyriausiasis locmanas ir dar vienas vyriausiasis locmanas. V. Lukoševičius sako, kad per tuos metus vyriausieji locmanai jau įgavo pakankamai šio sudėtingo darbo patirties ir drąsiai galėtų po vieną vesti tuos laivus.

Tačiau galvojant apie tai, kad būtina ruošti vyr. locmanams pamainą, stengiamasi kartu su vyr. locmanu siųsti ir pirmos klasės locmaną, kad jis mokytųsi ir keltų savo kvalifikaciją.

Locmanų Klaipėdos uoste nepadaugėjo, jų yra 20. Tačiau dar yra 5 stažuotojai. Jie po metus trukusios stažuotės sėkmingai išlaikę egzaminą gali tapti tik antros klasės locmanais. Kitaip sakant, dar turės praeiti nemažai laiko, kol jiems bus patikėta vesti didžiuosius laivus.

Locmanų amžius

Uosto kapitonas sako, kad locmanų Klaipėdos uoste šiuo metu pakanka. Yra sudarytas jų rezervo sąrašas, ruošiama pamaina locmanams pensininkams.

Pagal Lietuvos įstatymus locmanai gali dirbti tik iki 65 metų. Beje, pavyzdžiui, Prancūzijoje, locmanai gali dirbti tik iki 61 metų, ir tos nuostatos labai griežtai laikomasi.

Estijoje locmanams taip leidžiama dirbti tik iki 65 metų, tačiau sudaroma galimybė locmanui ir po to dirbti dar trejus metus, iki 68 metų. Tačiau kasmet skrupulingai tikrinama jo sveikata ir žinios.

V. Lukoševičiaus manymu, ir Lietuvoje būtų galima pasinaudoti šiuo estų pavyzdžiu. Jau yra parengtos Lietuvos saugios laivybos įstatymo, kuriame numatytas leistinas locmanų amžius, pataisos. Toks pasiūlymas yra pateiktas Susisiekimo ministerijai, tad, galimas daiktas, į tai bus atsižvelgta.

Uosto kapitonas sako, kad šiuo metu aukščiausią kvalifikaciją turinčių Klaipėdos locmanų amžius jau artėja prie 65 metų ribos, todėl jų pakeitimo ir pamainos jiems ruošimo klausimas tampa labai aktualus. Pasak V. Lukoševičiaus, daugelis vyresnio amžiaus locmanų dar yra pakankamai stiprūs vyrai, tad reikėtų suteikti jiems galimybę dirbti toliau.

Nebėra vietos šiame krante

Uosto kapitonas primena, jog jau laikas iškelti Laivų eismo tarnybos pastatą iš AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) nuomojamos teritorijos, nes pagrindiniam tarnybos radarui trukdo čia esantys kranai, sandėlių kupolai neleidžia gerai atlikti uosto akvatorijos apžvalgą.

Siekiant užtikrinti 24 valandas trunkantį Laivų eismo tarnybos darbą uoste ir saugų laivų įvedimą bei išvedimą bet kokiomis matomumo, hidrometeorologinėmis sąlygomis, t. y. pučiant stipriam vėjui, esant didelei srovei, būtina kuo greičiau pakeisti Laivų eismo tarnybos vietą.

Beje, AB "Klaipėdos nafta" jau pateikė savo verslo planą dėl nulinės krantinės. Visai realu, kad tokia krantinė Klaipėdos uoste atsiras. Turint omenyje ir šios krovos kompanijos plėtrą, Laivų eismo tarnybai vietos šiame krante tikrai nebėra.

Pati geriausia vieta jai, uosto kapitono manymu, yra Kopgalyje, prie pasieniečių bazės. Beje, Uosto direkcija savo iniciatyva užsakė ir sumokėjo už būsimo Laivų eismo tarnybos pastato poveikio kraštovaizdžiui įvertinimą. Toks įvertinimas atliekamas retai, tačiau naują pastatą ketinama statyti Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, todėl ir reikėjo tokios studijos.

Pasak V. Lukoševičiaus, pats pastatas iškils labai greitai, tačiau šiemet dar reikės sutvarkyti visus biurokratinius dalykus.

Modernizuojama švartavimo įranga

Pernai buvo parengtas AB "Klaipėdos nafta" 1-2 krantinių švartavimo įrangos modernizavimo projektas, šiemet Uosto direkcijos sąmatoje jau numatyta skirti lėšų jam įgyvendinti.

1-2 krantinės netgi po rekonstrukcijos tokiems dideliems laivams, kurie dabar atplaukia į Klaipėdos uostą, uosto kapitono teigimu, yra trumpokos.

Be to, didžiulius ir ilgus švartavimo lynus tampyti rankomis švartuotojams labai sunku. Tad ant minėtų krantinių bus pastatytos gervės, kurios palengvins šį darbą. Beje, dabar švartuojant laivą kartais tenka prašyti AB "Klaipėdos nafta" gaisrininkų pagalbos. Užtat laivo švartuotė kartais trunka net tris valandas.

Taigi stengiamasi padaryti viską, kad "Klaipėdos naftoje" būtų dirbama kuo greičiau ir geriau. Tačiau kartais tarsi deguto šaukštas būna tai, kad jau pakrauto tanklaivio dokumentai forminami 6 valandas.

Kai oro sąlygos būna nepalankios, tai labai aktualu locmanams: gali pakilti vėjas, baigtis šviesus paros metas, ir locmanas jau nebegalės išvesti tanklaivio iš uosto.

Vidmantas MAŽIOKAS