Prieš trejus metus pradėta svarstyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos laivų, naftos surinkimo ir kitos įrangos bazės vienoje vietoje įkūrimo idėja pagaliau pradedama realiai įgyvendinti. Netrukus Uosto direkcijos Uosto priežiūros ir gelbėjimo tarnyba pradės kurtis buvusioje AB "Senoji Baltija" teritorijoje Nemuno 40, kurią bendrovė nuomojo iš Uosto direkcijos ir naudojosi čia esančiomis 107-115 krantinėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir LR Vyriausybės nutarimu, priimtu š. m. birželio 9 d., "Senosios Baltijos" pastatus ir teritoriją turi perimti Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir perduoti juos Uosto direkcijai.
Uosto direkcijoje nuotaikos linksmesnės, nei "Senojoje Baltijoje", kuri turi atlaisvinti visas patalpas centrinėje teritorijoje iki spalio 1 d. Visas šis bazės perdavimas buvo numatytas AB "Senoji Baltija" restruktūrizavimo plane. Už tai bendrovei bus nurašyta daugiau kaip 3 mln. Lt skola.
Bujos išmėtytos po visą uostą
Uosto direkcijos laivai iki šiol neturėjo vietos uoste, kur galėtų prisiglausti. Brangi naftos surinkimo įranga buvo laikoma iš AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) nuomojamame ir tam nepritaikytame sandėlyje. Vėliau šiam tikslui buvo išnuomotas sandėlis ir AB "Klaipėdos laivų remontas". Taigi būdama šeimininkė uosto direkcija neturėjo savo bazės, visas jos turtas buvo išmėtytas po uostą.
Prie anksčiau "Senosios Baltijos" naudojamų krantinių dabar stovės Uosto direkcijos ir pagalbiniai, ir gelbėjimo laivai. Šioje teritorijoje bus pastatytas sandėlis ir naftos surinkimo, ir gelbėjimo darbų įrangai laikyti. Čia įsikurs ir uosto kanalo priežiūros skyrius. Čia bus laikomos ir žiemą nuimamos bujos, reikalingos uosto akvatorijai, uosto prieigoms žymėti, ir jų inkarų grandinės, ir kt.
Anksčiau Uosto direkcija turėjo kampelį Tarptautinėje jūrų perkėloje, kuriame laikė bujas. Jos buvo buvo laikomos ir AB "Klaipėdos laivų remontas". Kitaip sakant, jos buvo išmėtytos po visą uostą - ten, kur rasdavo vietos, ten ir pasidėdavo. Beje, viena buja sveria tris tonas. Uosto direkcijos bujos yra šviečiančios ir gana brangios. Jas reikia ir nuvalyti, ir paremontuoti. Anksčiau, jei reikėdavo ką nors paremontuoti, būdavo problema. Dabar, jas, esančias vienoje vietoje, bus galima geriau prižiūrėti. Uosto priežiūros ir gelbėjimo tarnybos viršininkas Arvydas Narmontas sako, jog "Senosios Baltijos" bazėje per porą trejetą metų bus įrengta Uosto direkcijos bazė, atitinkanti visus ir Europos Sąjungos, ir HELCOM'o, ir kitus keliamus reikalavimus. Be abejo, tam reikės nemažai lėšų.
Gelbėjimo operacijų operatyvumas nenukentės
Paklaustas, ar tai, kad gelbėjimo laivai bus gana toli nuo uosto vartų, pietinėje uosto dalyje, nepadarys neigiamos įtakos, A. Narmontas atsakė: "Nepasakyčiau, kad tai pats geriausias sprendimas. Tačiau gelbėjimo laivams stovėti skirti Klaipėdos uosto giliavandenes krantines taip pat būtų ne itin protinga. Tai, kad mūsų bazė įsikurs buvusioje "Senosios Baltijos" teritorijoje, didelių problemų gelbėjimo operacijoms nekels. Mes turime greitaeigius laivus "Žaibas", "Viesulas", katerius "Zundas", kurių greitis - iki 30 mazgų. Tad kelios jūrmylės plaukiant uosto akvatorija iki vartų nepridarys tiek problemų, kiek jų kildavo tada, kai visos mūsų priemonės buvo išmėtytos. Mes neturėjome apskritai galimybės kurti gerą tarnybą. Tam, kad būtų gali greitai reaguoti į pagalbos šauksmą, būtina kad ir priemonės, ir žmonės - kad viskas būtų sutelkta vienoje vietoje".
Kai žmonės ir laivai yra netoli vieni kitų, tiek "Žaibo", tiek "Audros", tiek "Zundų" įgulų pasiruošimui išplaukti reikia 5-10 minučių. Suprantama, atliekant gelbėjimo operaciją kartais lemiama gali būti ir pusė minutės.
A. Narmonto manymu, jeigu gelbėjimo laivai plauks nuo buvusių "Senosios Baltijos" krantinių, tai žymiai daugiau laiko nebus gaištama. Kateriai plaukia greičiu iki 30 mazgų. Pagal laivybos taisykles uosto akvatorija neleidžiama plaukti didesniu nei 6 mazgų greičiu. Tačiau ekstra atveju galima gauti Laivų eismo tarnybos leidimą plaukti greičiau, nes kateriai nėra dideli laivai, tad jie nepakenks prie krantinių stovintiems laivams.
Slipo teritorija - ne blogiausias variantas
AB "Senoji Baltija", kuri šiemet švęs 55 metų jubiliejų, lieka teritorija Nemuno 40 B, vadinamoji slipo teritorija, kuri ribojasi su naujai pastatytomis žvejų uostelio prieplaukomis. Ji bendrovei yra išnuomota 25 metams.
Čia stovės visi 9 bendrovės laivai. Pati bendrovė dirba su dviem laivais, o 7 yra išnuomojusi. "Senojoje Baltijoje" šiuo metu dirba 68 darbuotojai. Iš jų laivuose - 26 žvejai.
Kadangi jau žvejų uostelio prieplaukos pastatytos, ir niekas nebetrukto, bendrovė planuoja susitvarkyti ir visą čia esančią savo teritoriją.
AB "Senoji Baltija" direktorius Mindaugas Rimeikis, paklaustas, kur išsikrausto bendrovės administracija atsakė: "Svarstome tris variantus. Mūsų administracijai reikalingas biuras, kokie trys kabinetukai. Planuojame nenutolti toli nuo savo centrinės teritorijos. Miesto centre mes patalpų tikrai nenuomosime".
Kraustymasis iš teritorijos, direktoriaus teigimu, gamybinei veiklai nesutrukdys, nes kraustymasis iš centrinio administracinio pastato truks gal kokią dieną. Svarbiausia užduotis - atlaisvinti laivų remonto dirbtuves ir sandėlius. Kaip ten bebūtų, turtas kauptas 55 metus.
M. Rimeikio manymu, šis variantas, turėti savo salelę šalia žvejų uostelio, nėra blogas.
Restruktūrizuojama AB "Senoji Baltija" šiemet baigia pirmuosius restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metus. M. Rimeikio teigimu, šiandien planas jau įvykdytas apie 90 proc. Tad bendrovės reikalai ne tokie jau prasti, tačiau, žinoma, sunku skirtis su tuo, prie ko per daugybę metų buvo taip įprasta.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą