Diskutuota aktuliais nacionalinės laivybos klausimais

Konferencijose

Sausio mėnesį Klaipėdoje vykusi konferencija "Šiuolaikinės nacionalinės laivybos aktualijos" sulaukė teigiamų jūrininkų atsiliepimų.

Šioje konferencijoje skaitytas profesoriaus Vytauto Smailio pranešimas "Nacionalinio laivyno raida" ir AB "LISCO Baltic Service" (LBS) generalinio direktoriaus Artūro Gedgaudo pranešimas "Lietuvos saugios laivybos administracijos statusas, funkcijos, pozicija laivybos kompanijų požiūriu" sukėlė daugiausia diskusijų.

Ignoruojamas sovietmečio laikotarpis?

Profesorius V. Smailys apgailestavo, jog Lietuvai nepavyko išsaugoti turėto didžiausio žvejybos komplekso Rytų Europoje. Jo manymu, kaltę dėl to turėtų prisiimti tuometiniai Lietuvos politikai.

Pasak profesoriaus, transporto ir prekybos laivyno situacija buvo kitokia jų vadovų, Susisiekimo ministerijos dėka. Kadangi jie nesistengė kuo greičiau išparduoti turto, šis laivynas išliko. V. Smailio manymu, todėl, kad Klaipėda pasinaudojo lobizmu, Lietuvos jūrinis kompleksas buvo geriausiai išsaugotas, palyginti su kitomis buvusios Sovietų sąjungos valstybėmis.

Profesoriaus nuomone, dabar turimas laivynas mūsų šaliai yra pakankamas ir yra sąlygų jį išlaikyti. Beje, jau atsirado ir naujos laivybos kompanijos tokios, kaip UAB "Baltlanta", UAB "Limarko". Pasak V. Smailio, valstybė neužtikrins sąlygų laivynui toliau vystytis, tai turės padaryti laivų savininkai.

Seimo narys Valentinas Greičiūnas, dalyvavęs konferencijoje, pasipiktino tuo, jog profesorius, apžvelgdamas Lietuvos laivyno raidą, praleido sovietinį laikotarpį. V. Smailys atsakė taip pasielgęs ir dėl laiko stokos, ir todėl, kad sovietmečiu buvo sukurta reali nacionalinio laivyno bazė, tačiau tuo laikotarpiu nebuvo kuriamas Lietuvos nacionalinis laivynas.

Profesorius Vytautas Paulauskas nenorėjo sutikti su V. Smailio teiginiu, jog 1990-1993 metais buvęs visiškas chaosas, kad žvejybos laivai buvo parduodami be leidimų. Kitas dalykas, pasak V. Paulausko, kad laivai išplaukė ir nebegrįžo į Klaipėdos uostą.

Reikia nuolaidų operatoriams

Lietuvos laivų savininkų asociacijos viceprezidento Arijaus Ramono teigimu, Lietuvos laivynas, kurį išgelbėjo užsitęsęs privatizavimas, dabar vaidina ženklų vaidmenį Lietuvos ekonomikoje.

A. Ramonas atkreipė dėmesį į tai, kad latviai jau anksčiau užsisakė panašią laivybos sektoriaus plėtros studiją, kurią dabar Lietuvai atlieka Flandrijos konsultacinė bendrovė "Policy and Research Corporation". Pasak A. Ramono, latviai iš to nepadarė jokių išvadų, tad šiandien, galima sakyti, jie nebeturi nacionalinio laivyno. Jo nebeturi ir Lenkija.

A. Ramonas pabrėžė, kad ženkliai Lietuvoje auga ro-ro ir konteineriniai pervežimai. Jis apgailestavo, kad iš tų 21 milijonų tonų krovinių, kurios pernai buvo perkrautos Klaipėdos uoste, laivams, plaukiojantiems su Lietuvos vėliava, teko tik 10 procentų.

Viceprezidento manymu, reikėtų didesnių nuolaidų laivybos linijų operatoriams, o ne konkretiems laivams, plaukiojantiems ta linija. Pavyzdžiui, jeigu krovinys netelpa į vieną laivą, linijos operatorius galėtų siųsti kitą laivą, tačiau kadangi jis neturi nuolaidos, tai daryti neapsimoka.

Ministras atsakė į klausimus

A. Gedgaudas savo pranešime iškėlė nemažai klausimų. Į kai kuriuos jų tuojau pat atsakė susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis.

LBS vadovas replikavo, jog Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA) darbas panašėja į policininkų darbą. Pasak jo, jeigu Lietuvos laivų registre nebūtų nė vieno laivo, tai nė vienas jų nebūtų sulaikomas užsienyje. A. Gedgaudo manymu, tai, kad laivo savininkas turi sumokėti už LSLA inspektoriaus vykimą į užsienį, kur stovi sulaikytas laivas, yra neteisinga. Susisiekimo ministras teigia, jog būtent pats laivo savininkas turi būti suinteresuotas šalinti trūkumus sulaikytame laive.

Pasak A. Gedgaudo, Uosto plėtros taryba apsiriboja tik ūkinių klausimų sprendimu, tad reikėtų keisti jos nuostatus. Z. Bačytis paprašė pateikti tarybai laivybos kompanijoms aktualius klausimus, kuriuos ji turėtų apsvarstyti.

LBS vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad didžiąją uosto rinkliavų dalį sudaro laivų rinkliavos, tačiau laivų gaunamos paslaugos nesančios pakankamos. Jo manymu, trūksta dėmesio reguliariai laivybai, nebendraujama su linijų operatoriais. Ministro manymu, laivų savininkai, norėdami daugiau pervežti krovinių, visų pirma turėtų mažinti savo įkainius.

Vidmantas MAŽIOKAS