Dolerio kritimas - naudingas Klaipėdos uostui

Dolerio kritimas - naudingas Klaipėdos uostui

Kitąmet Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija turės pradėti grąžinti Pasaulio bankui (PB) 35,36 milijono JAV dolerių paskolą ir tai padaryti per 12 metų. Penkerius metus nuo paskolos paėmimo Uosto direkcija PB turi mokėti tik palūkanas.

Šiuo metu Uosto direkcija jau yra panaudojusi 25 mln. dolerių iš PB paskolos, nepanaudota liko tik apie 10 mln. dolerių.

Uosto direkcijos Uosto įplaukos tobulinimo projekto įgyvendinimo grupės vadovo Vytauto Kauno teigimu, didžioji paskolos pinigų dalis buvo panaudota dar tada, kai JAV doleris buvo stiprus, kai jis kainavo 4 Lt. Dabar, gerokai nukritus dolerio kursui, Uosto direkcijai reikės mažiau pinigų grąžinti PB. V. Kaunas mano, kad iš PB imti paskolą buvo verta ir todėl, kad jo palūkanos labai mažos: fiksuota marža virš palūkanų yra 0,55 proc., o kas pusę metų kintantis dolerio liboras (LIBOR - palūkanų norma) irgi labai mažas.

Kadangi liboras kinta, tad kinta ir bendra palūkanų suma. Pastaruoju metu Uosto direkcijai kartais tenka mokėti daugiau kaip 2 proc. palūkanų, o kartais mažiau. Beje, buvo ir toks laikotarpis, kai teko mokėti net 7 proc. palūkanų.

Pagrindinis iš PB paskolos finansuojamo projekto, įgyvendinamo Klaipėdos uoste, tikslas - uosto vartų rekonstravimas ir uosto įplaukos kanalo gilinimas iki 14 metrų, jau pasiektas. Šiuo metu įgyvendinami kiti šio projekto darbai.

Antra pasaulyje švartavimo sistema

Jeigu rugsėjo mėnesį oras bus geras, specialistai iš Danijos hidraulikos instituto padedami partnerių klaipėdiečių iki spalio mėnesio Klaipėdos uoste instaliuos bangų srovių matavimo bei laivų vedimo ir švartavimo sistemas 1 ir 2 krantinėse.

Tokia laivų švartavimo sistema, kokią turės Klaipėdos uostas, kol kas pasaulyje tėra tik viena - Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ją užsisakė antra, o trečia - Roterdamo uosto administracija.

Kituose pasaulio uostuose yra naudojamos arba laivų vedimo (dirba palydovų pagalba), arba laivų švartavimo (dirba lazerių pagalba, kurių dėka pasiekiamas kelių centimetrų tikslumas švartuojant laivus) sistemos. Klaipėdos uostas turės kombinuotą sistemą naudojant abi minėtas sistemas. Pagal Uosto direkcijos ir Danijos hidraulikos instituto pasirašytą sutartį danai mokys Klaipėdos uosto locmanus dirbti pagal šią sistemą.

Iš pradžių manyta, kad meteorologinę stotį reikia instaliuoti ant bujos pačioje jūroje, tačiau šios stoties po pirmos žiemos gali ir nebelikti - sulaužys plaukiantys ledai. Todėl nutarta šią stotį instaliuoti ant šiaurinio molo seno navigacinio ženklo. Buvo pasirašytas priedas prie sutarties ir bus nupirktas papildomas siųstuvas.

Šis projektas kainuos 3 mln. litų. Jis 100 proc. yra finansuojamas iš Pasaulio banko paskolos, išskyrus pridėtinės vertės mokestį.

Gruntui - valčių prieplauka

Klaipėdos uoste yra apie 0,5 mln. kubinių metrų užteršto grunto. Jam išvežti reikėtų 50 tūkst. sunkvežimių, kurių kiekvieno talpa 10 kubinių metrų. Problema ta, kad jį draudžiama laidoti jūroje, sąvartyne, o Klaipėdos uoste aikštelės užterštam gruntui sandėliuoti vis dar nėra. Labai ilgai diskutuota dėl vietos tokiai aikštelei įrengti.

Po ilgų svarstymų ir diskusijų nutarta, kad geriausia vieta tam yra Klaipėdos miesto savivaldybei priklausanti nebaigta statyti valčių prieplauka, esanti į pietus nuo Tarptautinės jūrų perkėlos. Miesto Taryba priėmė sprendimą pritarti tam, kad toje vietoje būtų statoma užteršto grunto aikštelė su sąlyga, kad Uosto direkcija pastatys kitą valčių prieplauką, dar labiau į pietus nuo nebaigtos statyti valčių prieplaukos. Naujoji valčių prieplauka ribosis su miesto trečiosios vandenvietės apsaugos zona. Ten ji gali būti, o užteršto grunto aikštelė - ne.

Jau yra atliktas grunto aikštelės statinio statybos pagrindimas, jau padarytas ir poveikio aplinkai vertinimas. 2004 m. birželio 23 d. Klaipėdos miesto taryba priėmė sprendimą dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos į pietus nuo Senosios Smiltelės gatvės detaliojo plano, kuriuo pritarta parinktai aikštelės statybos vietai.

Šiuo metu rengiama konkurso medžiaga techniniam projektui atlikti, statybos darbų rangovui parinkti. Tikimasi, jog užteršto grunto aikštelė bus pastatyta ir pradės funkcionuoti 2006 metų pradžioje.

Apytikriais apskaičiavimais, aikštelė kainuos daugiau kaip 18 milijonų litų. 63 proc. aikštelės statybos vertės bus finansuojama iš Pasaulio banko paskolos, 37 proc. iš Uosto direkcijos lėšų.

"Vakarų ekspreso" inf.