Jūrinis paveldas
Lietuvos marinistikos žurnalistų klubas "Marinus", bendradarbiaudamas su Ievos Simonaitytės viešąja biblioteka, praėjusią savaitę jos patalpose atvėrė lankytojams duris į aistringo buriuotojo keturvėjininko poeto Salio Šemerio-Šmerausko skaityklą su marinistiniu fondu.
Iškilmingo atidarymo metu perduoti pirmieji eksponatai, aptartos jūrinės skaityklos perspektyvos.
Klubo "Marinus" viceprezidentas Gediminas Pilaitis pasakoja, kad tokios skaityklos kūrimo būtinybę padiktavo pats gyvenimas. "Klubo nariai bendrauja ne tik su dabartiniais, bet ir senesnės kartos jūrininkais, jų artimaisiais. Tad neretai paaiškėja, jog jie turį nemažai vertingų dokumentų, rankraščių, knygų, kiti netgi paveldi bibliotekėles su vertingais pokario leidiniais ir panašiai, su kuriais nežino ką daryti, kur nunešti. Vertingų archyvų aptinkama privatizavus jūrines įmones, kurie naujiems savininkams tiesiog neįdomūs. O tai yra svarbus jūrinis paveldas, kuris gali dingti be pėdsakų ir kurį būtina išsaugoti. Taip ir kilo idėja visa tai eksponuoti vienoje vietoje", - jūrinės skaityklos idėjos atsiradimą aiškina G. Pilaitis.
Pasak jo, tuomet "Marinus" pateikė tokį pasiūlymą I. Simonaitytės viešajai bibliotekai, kurios svajonėse, pasirodo, jau seniai buvo marinistinės skaityklos kūrimo idėja. Ja galėtų naudotis visi susidomėjusieji jūriniu paveldu, skaitykla praverstų jūrinių specialybių studentams.
Salio Šemerio-Šmerausko vardo šiai skaityklai pasirinkimas niekam nekėlęs abejonių - tarpukario intelektualas, buriuotojas, turėjęs savo jachtą, ir apskritai jūros žmogus, taip pat poetas keturvėjininkas, kurio vardas visiškai tinka pavadinti jūrinei skaityklai.
"Marinus" viceprezidento teigimu, visi pažįstami jūriniai žmonės buvo paraginti atnešti parodyti ar padovanoti skaityklai savo turimų vertingų eksponatų - ir iš tikrųjų sulaukta tikrai unikalių dokumentų.
"Pavyzdžiui, į skaityklos atidarymą atvykęs Bostone gyvenantis buriuotojas Jonas Limantas atvežė labai įdomios medžiagos apie jachtos "Hermes II" kapitoną lietuvį Bronių Rožinską, kuris su keturių lenkų įgula gūdžiu sovietmečiu, 1962 metais, perplaukė Atlantą. Niekas per daug apie šią istoriją nežinojo, - pasakojo G. Pilaitis.
- Taip pat skaityklai perduota Amerikoje gyvenančio lietuvio Vytauto Zelenio archyvinė medžiaga apie trijų lietuviškų jachtų kelionę per Atlantą 1989 m. maršrutu Klaipėda-Niujorkas. Čia nemažai duomenų, kaip Amerikos lietuvių bendruomenė rūpinosi šiuo žygiu.
Be to, klaipėdietė Jūratė Ingaunytė-Kalvaitienė bibliotekai perdavė unikalų dokumentų rinkinį, liudijantį apie pirmojo pokario Klaipėdos jachtklubo direktoriaus, jos tėvo, Edvardo Ingaunio veiklą. Jame yra 1945-1955 m. duomenų apie po karo iš griuvėsių pakilusį jachtklubą, buriavimo sąjūdį."
Įdomų eksponatą skaitykla gavo ir iš "Lietuvos" jachtos kapitono Stepono Kudzevičiaus. Tai - 1992-1993 metais jachta plaukiant aplink pasaulį aplankytų šalių spaudais pažymėtas vokas.
Pasak G. Pilaičio, visi susirinkusieji į atidarymo iškilmes atnešė bent po simbolinę dovanėlę - įvairių jūrinių knygų, leidinių, rankraščių, vaizdajuosčių, dokumentų DVD ar CD formatu.
"Biblioteka priima visus vertingus jūrinius eksponatus, jei jų nebus galima tinkamai saugoti - perduosime Lietuvos jūrų muziejui. Nesirengiame su juo konkuruoti, papildysime vienas kitą. Tiesiog ši skaitykla bus dar vienas žaidėjas marinistinio paveldo saugojimo srityje", - sako G. Pilaitis.
Lina NARBUTAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą