Jau dabar akivaizdu, kad ta teritorija, kurioje yra elingas ir slipas, yra traukos centras, čia mėgsta rinktis ir naktinis jaunimas. Pasak KLR atstovų, įmonė suvokia šio objekto svarbą Klaipėdos miestui, tad nori tartis su visuomene.
"Mes norime vystyti savo teritoriją eidami kartu su miestu", - sakė KLR direktorius Alvydas Butkus.
Be didelių ribojimų
Elingą P. Lindenau laivų statykla, tuo metu buvusi moderniausia Baltijos jūros pakrantėje, statė 1942-1944 metais, bet nebaigė. Iki šiol nežinoma, ar jis turėjo būti uždengtas, ar ne. Viena aišku, kad archeologai jokių pretenzijų į jo teritoriją neturi, ji jiems nėra įdomi, nes elingas buvo pastatytas ant vandenyje suformuotos teritorijos.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys akcentavo, kad senos nenaudojamos uostų teritorijos šiuolaikiniams poreikiams pritaikomos įvairiuose Europos uostuose ir tampa visuomenės traukos objektais.
Kultūros paveldo departamento (KPD) direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis, dalyvavęs diskusijoje, pageidavo labai drąsių idėjų ir žadėjo, kad paveldosaugininkai tikrai nieko per daug nereikalaus, svarbu, kad būtų išlaikytas konstruktyvas. Jis agitavo planuoti šį objektą atsižvelgiant į tai, kad šalia jo yra piliavietės teritorija, ir viskas turi būti vystoma kompleksiškai. Pasak A. Degučio, elingo teritorija yra nė kiek ne mažiau svarbi nei piliavietė. Visgi, anot jo, čia turi būti mažiau saugojimo, o daugiau gyvenimiškų dalykų.
Beje, A. Degutis atkreipė dėmesį į tai, kad Klaipėdos senamiestyje nėra tokių dalykų, kurie akcentuotų, kad miestas yra jūrinis. Pasak jo, labai svarbu apsispręsti, ko norima, nes elinge galima daryti labai daug ką.
"Mums svarbu, kad elingas liktų žinomas, o pritaikytas jis gali būti labai daug kam", - kalėjo paveldosaugininkas.
Kokios idėjos?
KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vyr. specialistas Laisvūnas Kavaliauskas atkreipė dėmesį į tai, kad koncertų salių Klaipėdoje jau yra pakankamai, tad gal vertėtų pagalvoti ir apie garažo įrengimą ar kokį kitą miestui reikalingesnį objektą. Kultūros sektoriaus atstovai sutiko su tuo, kad koncertų salių jau lyg ir gana, bet mano, kad elingas galėtų puikiai tarnauti kitų rūšių menams, o svarbiausia, jis turėtų būti miesto bendruomenę telkianti vieta ir atitraukianti ją nuo pramogų centro "Akropolis" linksmybių.
Kraštotyrininkas, leidėjas Kęstutis Demereckas siūlė įrengti elinge laivo formos viešbutį.
Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Dainius Elertas priminė, kad toje teritorijoje laivų remonto įmonės buvo jau nuo XVIII a. Anot jo, gal galima prisiminti senas tradicijas statyti ir remontuoti senus laivus. Beje, daugelyje šalių sausuose uostuose žiūrovams tiesiog rodoma, kaip statomi ar remontuojami laivai.
Pasak istoriko, piliavietė laikui bėgant nyko, o ši pramoninė teritorija, kurioje stovi elingas, kaip tik vystėsi. Jis akcentavo būtent ažūrinę jo konstrukciją, nes ažūras yra ir Klaipėdos herbe. D. Elerto manymu, toje teritorijoje reikėtų išryškinti istorinius dalykus, pavyzdžiui, labai įdomu būtų žmonėms žinoti, kur buvo povandeninių laivų krantinė.
Architektai Romas Gailius ir Mindaugas Savickas pateikė daug idėjų, pavyzdžiui, kad elinge galėtų būti erdvė, kurioje vyktų vandens ir šviesų šou, lauko kinas, muzikos festivaliai ir t. t.
IDĖJOS. Viena iš idėjų, kaip architektai įsivaizduoja "Klaipėdos laivų remonto" elingo ir slipo panaudojimą. Eimanto Chachlovo nuotr.
Miesto vyriausiasis architektas Almantas Mureika atkreipė dėmesį į tai, kad neturėtų būti galvojama apie užstatymą elingo viduje, kad vienas iš svarbiausių dalykų jame yra unikali erdvė. Čia esą reikėtų pamąstyti apie su jūra susijusias pramogas, kad kruizinių laivų turistai norėtų išlipti iš laivo. Pasako jo, naujoji architektūra neturėtų būti paprasta.
"Nebijokite kultūrininkų. Įleiskite juos į teritoriją ir jie iškart ją apšildys, sugalvos tokių idėjų, kuriomis galbūt ateityje bus galima pasinaudoti rimtiems projektams", - siūlė Savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė.
Nuskambėjo ir siūlymas tiesiog apšviesti elingą - esą ir tai jau viliotų žmones.
"Tos teritorijos panaudojimo galimybės begalinės. Geriausias kelias išsaugoti istoriją yra jos įveiklinimas. Nereikėtų atmesti pačių keisčiausių pasiūlymų. Elingas turi tapti miesto vizitine kortele", - sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
KLR vadovybė teigė, jog yra pasirengusi išklausyti ir kitus pasiūlymus, kad galėtų pasirinkti geriausią variantą, tenkinantį miesto poreikį.
Istorija
Klaipėdos laivų statybos verslo suklestėjimas teritorijoje tarp pilies ir marių siejamas su inžinieriaus ir pramonininko Pauliaus Vilio Lindenau (Paul Willy Lindenau, 1882-1955) asmenybe. Jis pertvarkė bei išplėtė vienai Hamburgo kompanijai priklausiusias laivų statybos ir remonto dirbtuves ir 1919 m. pradėjo veikti statykla "Schiffswerft Memel-Lindenau &Cie, Eisen-und Holzschiffbau, Maschinenfabrik und Giesserei". Čia buvo statomi ne tik mediniai, bet ir moderniausi plieno laivai, veikė mašinų fabrikas ir liejykla.
Pirmasis P. Lindenau pasididžiavimą kėlęs laivas buvo dar 1922 m. Hamburgo laivininkystės užsakymu pastatytas per 1 400 bruto registro tonų (BRT) talpos, beveik 70 metrų ilgio garlaivis, tuo metu pavadintas "Cattaro" vardu. Jis pradėjo ilgą Klaipėdoje pastatytų transatlantinių laivų tradiciją, kurios viršūne tapo 1938 m. į vandenį nuleistas beveik 3 000 BRT "Helgoland", skirtas Atlanto bangas raižiusiai kompanijos HAPAG (Hamburg-Amerikanische Packetfahrt-Actien-Gesellschaft) flotilei ir galėjęs per vieną kartą plukdyti 2 tūkst. keleivių.
Šalia Dangės ir marių išsiplėtusioje įmonės teritorijoje buvo statomi keleiviniai garlaiviai, ledlaužiai, vilkikai, keltai ir baržos, net naftos cisternos. 1939 m. į Klaipėdą įsiveržus vokiečių kariuomenei, P. Lindenau įmonė buvo "perorientuota" masinei minų trailerių gamybai, čia užuovėją rasdavo ir vokiečių povandeniniai laivai. Ryšiai su Vokietijos karine vadovybe padėjo pasiekti, atrodo, neįmanomo - įmonė su visa įranga buvo evakuota į Piluvą Prūsijoje ir Gdanską, o vėliau - ir į Vokietiją, kur savo veiklą tęsė Kylio uoste.
Rašyti komentarą