ES įpareigoja laivus turėti "juodąsias dėžes"

Laivyba

Lietuvos saugios laivybos administracijos direktorius Evaldas Zacharevičius teigia, kad Lietuvai didelių problemų dėl Europos Sąjungos taisyklių, susijusių su laivų stebėjimo ir automatinio identifikavimo sistemų įdiegimu tiek krante, tiek laivuose, nekyla.

Šių metų vasario 3 d. Lietuvos susisiekimo ministro Zigmanto Balčyčio įsakymu patvirtintos Laivų eismo stebėsenos ir informacinės sistemos įdiegimo taisyklės. Jose, be kita ko, nurodyta, kokias sistemas kokie laivai ir nuo kada privalo turėti. Šios taisyklės pradės galioti nuo šių metų gegužės 1 d., kai Lietuva įstos į Europos Sąjungą (ES).

Siekiama didesnio saugumo

Vasario mėnesio pabaigoje ELTA pranešė, jog Europos Komisija (EK) paskelbė, kad ėmėsi teisinių veiksmų prieš 12 ES šalių, kurios nesugebėjo įgyvendinti ES taisyklių dėl laivų stebėjimo ir informacijos sistemų.

Taisyklėmis, kurios buvo priimtos 2002 m. po 1999 metais gruodžio mėnesį įvykusios naftos tanklaivio "Erika" katastrofos, siekiama padidinti jūrų transporto saugumą. Teisės aktas, be kita ko, numato įrengti saugumo saleles skęstantiems laivams ir įpareigoja laivuose naudoti "juodąsias dėžes", kurios fiksuotų laivų aparatūros duomenis.

Naujosios taisyklės turėtų pagerinti laivų identifikavimą ir stebėjimą ES vandenyse. Laikantis šių taisyklių būtų lengviau pastebėti plaukiojimui netinkamus ir vandenis teršiančius laivus.

ELTA praneša, jog kol kas taisykles, kurios turėjo būti priimtos iki vasario 5 dienos, įgyvendino tik Danija, Vokietija ir Ispanija. Tad visoms kitoms valstybėms narėms EK išsiuntė oficialius įspėjimus. Jei nacionalinės vyriausybės per du mėnesius nesiims veiksmų, Briuselis tęs teisinius veiksmus, kurie gali baigtis Europos teisingumo teisme.

"Juodoji dėžė" - RDR sistema

Minėtu Lietuvos susisiekimo ministro Z. Balčyčio įsakymu Lietuvos saugios laivybos administracija (LSLA), Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, AB "Mažeikių nafta" yra įpareigotos įgyvendinant minėtas ES taisykles įdiegti laivų stebėjimo sistemas krante iki 2008 metų gruodžio 31 d.

Savo ruožtu laivų savininkai turi aprūpinti laivus prietaisais, kurie galėtų kranto sistemoms perduoti duomenis. Paprasčiau pasakius, laivas turi turėti duomenų perdavimo daviklį, o krantas turi turėti kuo tuos duomenis priimti.

Lietuvos, kaip ir kitų šalių, laivai turi daug visokių prietaisų, teikiančių įvairią informaciją, pavyzdžiui, kursografus, kurie fiksuoja kiekvieną laivo posūkį. Bet tie prietaisai gali būti įjungti arba ne, yra prieinami įgulos nariams, o tokių prietaisų, kurie ištisai įrašinėtų viską, kas vyksta laivo tiltelyje, kaip lėktuvuose vadinamoji juodoji dėžė, Lietuvos laivuose nėra. Tai yra laivuose negarantuojamas nepertraukiamas duomenų teikimas.

LSLA direktorius teigia, jog niekas nereikalauja laivuose turėti lygiai tokias "juodąsias dėžes" kaip lėktuvuose ir jūrininkai tokio termino neturi. Čia kalbama apie automatinę identifikavimo sistemą (AIS). Ji visą parą elektroniniu būdu automatiškai perduoda duomenis apie laivą. Beje, kai kurie Lietuvos laivai ją jau turi. Ji reikalinga tam, kad atsakingos kranto tarnybos bet kuriuo momentu galėtų turėti visą informaciją apie konkretų laivą.

Su "juodąja dėže" laivuose, ko gero, būtų galima lyginti prietaisą, registruojantį reiso duomenis, kurį turėti įpareigoja minėtos ES taisyklės. Taigi laivai turės turėti reiso duomenų registravimo (RDR) sistemą.

AIS laivuose

Pagal ministro įsakymu patvirtintas taisykles automatinio identifikavimo sistemos įdiegimo laikas įvairiems laivams numatytas skirtingas. Keleiviniai laivai ją turi turėti ne vėliau kaip iki 2004 m. gegužės 1 d.; tanklaiviai - ne vėliau kaip atliekant pirmąją saugos įrangos apžiūrą po šių taisyklių įsigaliojimo; kiti laivai, kurių bendras tonažas 50000 ir daugiau tonų - ne vėliau kaip iki 2004 m. liepos 1 d.; kiti laivai, kurių bendras tonažas 10000 ir daugiau tonų, bet mažiau kaip 50000 - ne vėliau kaip 2005 m. liepos 1 d.; kiti laivai, kurių bendras tonažas 3000 ir daugiau, bet mažiau kaip 10000 tonų - ne vėliau kaip iki 2006 m. liepos 1 d.; kiti laivai, kurių bendras tonažas 300 ir daugiau tonų, bet mažiau kaip 3000 tonų - ne vėliau kaip iki 2007 m. liepos 1 d.

Jeigu šiems laivams Tarptautinė jūrų organizacija (TJO) nustatė ankstesnę datą, jie privalės įsigyti AIS anksčiau. Administracija gali atleisti nuo Laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemos įdiegimo taisyklėse nustatytų AIS įrengimo reikalavimų mažesnio kaip 300 t bendrojo tonažo keleivinius laivus, kurie veža keleivius vietiniais maršrutais jūra.

RDR laivuose

Reiso duomenų registravimo sistema turės būti įrengta: 2002 m. liepos 1 d. ir vėliau pastatytuose keleiviniuose laivuose, išskyrus ro-ro keleivinius laivus - ne vėliau kaip 2004 m. gegužės 1 d.; 2002 m. liepos 1 d. ir vėliau pastatytuose ro-ro keleiviniuose laivuose - ne vėliau kaip per pirmąją apžiūrą po 2004 m. sausio 1 d.; iki 2002 m. liepos 1 d. pastatytuose keleiviniuose laivuose ir ro-ro keleiviniuose laivuose - ne vėliau kaip 2004 m. gegužės 1 d.; 2002 m. liepos 1 d. ir vėliau pastatytuose ne mažesnio kaip 3000 bendrojo tonažo nekeleiviniuose laivuose - ne vėliau kaip 2004 m. gegužės 1 d.

Iki 2002 m. liepos 1 d. pastatyti laivai, plaukiantys į Lietuvos jūrų uostus ar plaukiojantys su Lietuvos valstybės vėliava, privalo turėti įrengtą RDR sistemą, kuri atitinka taikomus TJO rezoliucijos A.861(20) su pataisomis reikalavimus: laivai, kurių bendras tonažas 20000 ir daugiau - ne vėliau kaip nustatyta TJO, o jei tokia data nenustatyta, - ne vėliau kaip 2007 m. sausio 1 d.; laivai, kurių bendras tonažas 3000 ir daugiau, bet mažiau kaip 20000 - ne vėliau kaip nustatyta TJO, o jei tokia data nenustatyta, - ne vėliau kaip 2008 m. sausio 1 d. Administracija gali atleisti nuo RDR įrengimo reikalavimų keleivinius laivus, kurie veža keleivius vietiniais maršrutais jūra ir nepriskirti A laivų klasei.

Valentinas UBAS