ES laivybos politikos tikslai

Laivyba lieka vienas iš pagrindinių Europos ekonomikos variklių. Apie 80 proc. pasaulinės prekybos bei apie 40 proc. prekybos tarp Europos ekonominės erdvės šalių vyksta naudojant jūrinį transportą.

Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdantysis direktorius Gintautas Kutka praneša, jog šių metų sausį Europos Komisija paskelbė komunikatą dėl Europos Sąjungos (ES) laivybos politikos tikslų 2009-2018 metams. Tikslas - identifikuoti pagrindinius strateginius Europos jūrinio transporto tikslus bei numatyti pagrindines ES veiksmų sritis.

Kadangi iki 2018 m. laivų skaičius turėtų siekti 100 tūkstančių, o bendras laivų tonažas - 2,1 mln. tonų, didesnis dėmesys bus skiriamas laivų saugumui, avarijų prevencijai, gamtosaugos klausimams.

Europos laivybos kompanijos valdo apie 41 proc. pasaulinio laivų tonažo. Pastaraisiais metais dėl globalizacijos procesų konkurencija laivyboje ir "spaudimas" nacionalinėms vėliavoms didėjo. Dėl to iškilo reali grėsmė, kad laivai bus registruojami ne ES valstybių narių registruose. Ši tendencija turėtų įtakos dirbančių ES jūrininkų skaičiaus mažėjimui, jūrinio intelektualinio "know-how" potencialo praradimui, mažėtų viso jūrinio sektoriaus įtaka. Siekdama išvengti neigiamų pasekmių, Europos Komisija siūlo imtis tam tikrų priemonių.

ES siekiai

ES sieks užtikrinti palankias verslo sąlygas, išlaikydama Europos Komisijos patvirtintas valstybės pagalbos gaires jūriniam sektoriui, bei skatins valstybes nares taikyti valstybės pagalbą laivybai siekiant didinti ES jūrininkų įdarbinimą bei laivų su ES valstybių vėliava skaičių.

Vengs protekcionistinių priemonių. Laivai į ES valstybių narių registrus gali būti pritraukti tik esant palankioms registrų sąlygoms.

Rems tarptautinių taisyklių vystymą, konvencijų ratifikavimą ir vengs regioninių taisyklių nustatymo.

Imsis priemonių, kad jūrininkų profesija būtų patraukli, kad būtų sudarytos sąlygos jūrininkų darbo karjerai. Tam bus siekiama, kad įsigaliotų Tarptautinės darbo organizacijos 2006 m. konvencija dėl darbo jūrų laivyboje, bus peržiūrėta tarptautinė konvencija dėl jūrininkų parengimo, jų diplomavimo ir budėjimo laive (STCW), bus pristatyta studentų mainų tarp jūrinių mokslo institutų programa, dabar veikianti "Erasmus" programos principu.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog reikia mažinti biurokratinius trukdžius laivų kapitonams ir įguloms laivams esant uostuose.

Skatins valstybės pagalbą

"Europos Komisijos tikslai yra ambicingi. Vienas jų - visi Europos valstybių narių laivų registrai iki 2012 m. turi būti įtraukti į Paryžiaus tarpusavio supratimo memorandumo (Paris MOU) baltąjį sąrašą. Vadinasi, reikės ženkliai sumažinti ES valstybių narių laivų, neatitinkančių tarptautinių saugos reikalavimų, skaičių. O tam reiks visų - saugios laivybos administracijų, laivų savininkų, jūrininkų, valstybės pastangų", - sako Lietuvos laivų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Lygnugaris.

Jis atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Komisija ir toliau skatins valstybes nares taikyti valstybės pagalbą laivybai, siekiant didinti ES jūrininkų įdarbinimą bei laivų su ES valstybių vėliava skaičių. Kokį nacionalinį laivyną matysime 2009-2018 metų perspektyvoje, priklausys nuo Lietuvos vykdomos transporto politikos.

"Vakarų ekspreso" inf.