Europa tebesiginčija dėl laivų modernizavimo

Žvejyba

Į žvejams rūpimus klausimus atsako Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos direktorius Aidas Adomaitis.

Ar tiesa, kad Europos Sąjungos (ES) šalių žvejai sugauna vis mažiau žuvų, o lietuviai pradėjo žvejoti daugiau? Su kuo tai yra susiję?

Dalis tiesos yra. Iš principo žuvų sugaunama mažiau. Vis mažinamos menkių kvotos Baltijos jūroje, saugomi ištekliai, atitinkamai mažėja ir sugautų menkių kiekiai. Tačiau Lietuva turi pakankamai didelę brėtlingių kvotą, kurių lietuviai sugauna maždaug pusę leistino kiekio. Tačiau kadangi menkių kvotos mažėja, jie pradėjo labiau orientuotis į brėtlingius ir ima daugiau jų sugauti. Todėl imant statistiką apskritai Baltijos jūroje lietuviai žuvies pagauna daugiau, bet gaudo kitos rūšies žuvis, kurios nėra tokios vertingos.

Žvejybos Atlanto vandenyne kvotos taip pat mažinamos. Lietuvos žvejų sugaunami žuvų kiekiai nuo 2000 metų ir čia pradėjo šiek tiek didėti. Taip yra todėl, kad dalis laivų, kurie anksčiau plaukiojo ne su Lietuvos vėliava, pakeitė vėliavas į Lietuvos.

Kai žlugo Lietuvos valstybinė žvejybos laivyno įmonė "Jūra", iš jos nupirkti laivai išsiblaškė vos ne po visą pasaulį. Kai kurie jų plaukiojo su Kipro, kitų šalių vėliavomis, nes okeaniniams žvejams buvo sunku išgyventi.

Nuo 2000 metų laivai buvo pradėti vėl registruoti Lietuvoje, tad ėmė didėti ir Atlanto vandenyne sugaunamų žuvų kiekiai.

Tačiau teigti, kad Lietuvos žvejai pradėjo daugiau žvejoti, negalima. Mes gaudom taip, kaip gaudėm, tik Lietuvai šiuo metu priskiriami didesni bendros statistikos skaičiai.

Ar Lietuva, palyginti su kitomis ES šalimis, yra viena iš daugiausiai sugaunančiųjų žuvų?

Visos ES atžvilgiu pagal sugavimus mes esame penktoje šeštoje vietoje. Tikrai sugauname žuvų daugiau nei latviai ar estai. Latvijoje ir Estijoje sovietmečiu okeaninė žvejyba buvo šiek tiek mažiau išvystyta, palyginti su Lietuva, ir tų šalių okeaninės žvejybos laivynai žlugo labiau nei Lietuvoje. Lietuva turi apie 15 žvejybos laivų, kurie gaudo žuvis Atlanto vandenyne.

Kodėl kai kurie žvejybos laivai susigrąžino Lietuvos vėliavą?

Lietuvos perspektyva buvo aiški - anksčiau ar vėliau įstos į ES. Jos laivynas savo kvotas atsineš į ES. Kuo daugiau kvotų jis turės, tuo Lietuva galės tikėtis didesnių kvotų iš ES. Dabar mes tų laivų nebegalėtume priimti. Stojant į ES buvo fiksuotas kiekvienos šalies turimų laivų tonažas ir variklių galingumas, kurių vėliau didinti nebuvo galima. Užtat Žuvininkystės departamentas ragino žvejybos laivus sugrįžti prie Lietuvos vėliavos dar prieš įstojant į ES.

Kas šiuo metu svarbiausia Atlanto vandenyne žvejojantiems Lietuvos laivams?

Šiuo metu svarbiausia - ES ir Mauritanijos sutarties pasirašymas dėl žvejybos pastarosios šalies zonoje. Derybos vyksta labai sunkiai, nerandama bendrų vardiklių. Sutarties nepasirašymas Mauritanijos zonoje žvejojantiems žvejams gali lemti didesnes išlaidas. Jiems gali tekti pirkti licencijas privačiai ir mokėti Mauritanijai beveik dvigubai brangiau. Ši problema iškyla visos ES, ne tik Lietuvos žvejams.

Dėl ko nepavyksta susitarti su Mauritanija?

ES sutartis su Mauritanija baigiasi šiais metais ir turėtų būti pratęsta kitiems metams. Šiemet nuo liepos 1 d. turėtų pradėti galioti iš naujo pasirašyta sutartis. Tad nuo liepos 1 d. Atlanto vandenyno žvejams gali atsirasti tam tikrų sunkumų.

Mauritanija kelia griežtas finansines sąlygas, kurios Europai nėra priimtinos. Kai ES ir Mauritanija pasirašo sutartį, licencijas žvejoti išperka pati ES. Dalindama šalims narėms licencijas ji dengia maždaug pusę ar net didesnę jų kainos dalį, tad konkrečiai žvejybos įmonei tenka susimokėti mažiau. Derybos vyksta dėl to, kiek pinigų už licencijas turi sumokėti ES. Už bendras kvotas ir licencijas Mauritanijai mokama milijonais litų. Pasirašius sutartį žvejybos įmonės bemoka tūkstančiais litų. Derybos vyks iki liepos 1 d., kol kas perspektyva neaiški.

Ar Baltijos jūros žvejai šiuo metu nekelia jokių problemų?

Baltijos jūroje kol kas ramu. Menkių kvotos išdalintos. Dabar ieškome galimybių keistis kvotomis su kitomis šalimis, t. y. atiduoti brėtlingių kvotas mainais už menkių kvotas ir sudaryti geresnes sąlygas savo žvejams. Vasarą mūsų žvejams, galima sakyti, atostogos. Strimelių ir brėtlingių žvejojama mažai, nes jos nėra geros kondicijos, o menkėms žvejoti galioja draudimo laikotarpis. Intensyviai žvejojama rudenį ir pavasarį, o vasarą dažniausiai laivai remontuojami. Dėl kvotų Baltijos jūroje kitiems metams derybos prasidės šiemet rugsėjo mėnesį.

Ar Lietuvos žvejai turės galimybę dar supjaustyti žvejybos laivų ir gauti už tai ES kompensaciją?

Taip, dar yra likę šiek tiek pinigų. Šaukimas vyks birželio, liepos mėnesiais, o dabar dar diskutuojama, kiek laivų turėtų būti pjaustoma, kiek tam skiriama lėšų. Suprantama, laivai nebus pjaustomi būtent šiemet. Galimybė tai padaryti bus 2007-2013 metų laikotarpiu. Lietuvos žvejai dar norėtų atiduoti į metalo laužą apie 15 laivų. Baltijos jūroje žvejoti liktų apie 30 laivų. Jiems menkių kvotos gerokai padidėtų, tad pagerėtų jų ekonominė padėtis.

Mes agituojame ir kitų žuvininkystės šakų, t. y. žuvies perdirbimo, akvakultūros atstovus teikti paraiškas ir panaudoti savo verslui plėtoti ES lėšas. Jų dar yra pakankamai.

Kodėl Lietuvos žvejai neskuba modernizuoti laivų?

Pirmiausia todėl, kad norint modernizuoti laivus reikia panaudoti 60 proc. savo lėšų. Tai tikrai labai daug. Kita didelė problema - kol kas leidžiama atlikti tik labai ribotą modernizavimą, t. y. pagerinti sanitarines, higienos sąlygas žvejams, bet neskiriama lėšų laivų varikliams, korpusams modernizuoti. Tai labai skaudi žvejybos laivyno problema. Lietuvai ji ypač aktuali, nes mes paveldėjome laivus dar iš buvusios Sovietų Sąjungos, jie jau seni, neekonomiški, naudojantys daug kuro.

Svarstant 2007-2013 metų fondo lėšų paskirstymo klausimą, modernizavimas yra vienintelis likęs dar neišspręstas klausimas. Šiuo metu labai aštriai diskutuojama dėl laivų modernizavimo galimybių išplėtimo, kad būtų galima keisti ir variklius, ir modernizuoti korpusus. ES šalys yra susiskirsčiusios į du blokus. Vienos kategoriškai pasisako prieš, pavyzdžiui, Vokietija, o kitos, kurioms priklauso ir naujos narės, - už laivų modernizavimą. Šiuo metu ieškoma kompromiso norint sudaryti galimybes modernizuoti variklius.

Dėl šios problemos žuvininkystės fondas yra likęs paskutinis Briuselyje nepatvirtintas fondas. Jo patvirtinimo klausimą numatyta svarstyti ES Ministrų taryboje gegužės 22-23 d.

Manau, kad gegužės mėnesį pagaliau šis klausimas bus išspręstas. Kol fondas nepatvirtintas, mūsų galimybės rengti strateginius dokumentus ribotos - negalime baigti parengtų projektų.

Kiek Lietuvos laivų reikėtų modernizuoti?

Jeigu būtų galimybė, teiktume paraiškas kad ir visiems laivams modernizuoti, kad tik patiems žvejams tiktų nurodytos sąlygos.

Kalbino Dalia BIKAUSKAITĖ