Gal žvejų susivienijimas paspartins problemų sprendimą

Žuvininkystė

Ledo generatorius Klaipėdos žvejų uostelyje, užuot pradėjęs gaminti ledą, laukia Klaipėdos apygardos teismo sprendimo. Beje, teismo posėdžio data dar nepaskirta.

Tabediskutuojama dėl žuvų aukciono, nuspręsta, kad žvejams reikia uostelyje ir kuro kolonėlės. Danai baigia parengti Lietuvos žvejų susivienijimo projektą, o pastarieji laukia lėšų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

Ledo generatorius būtų nuomojamas

Prieš Naujuosius metus Žuvininkystės ministerija kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą. Ji norėtų pakeisti ledo generatoriaus savininką, t. y. kad Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija perduotų ledo fabriką valstybei. Nors pernai jis buvo registruotas kaip konfederacijos nuosavybė, tačiau pastatytas už valstybės lėšas, tiksliau, už Europos Bendrijos skirtas lėšas Lietuvos žuvininkystei remti.

Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas, dirbantis Klaipėdoje, Vaclovas Petkus teigia, jog taip pasielgta todėl, kad kilus triukšmui dėl lėšų švaistymo, prasidėjus nesutarimams tarp žvejų, nuspręsta, jog šiuo atveju būtų geriau, jeigu jis priklausytų valstybei.

Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos pirmininkas Algirdas Aušra sako, jog ledo generatorius dabar dar priklauso konfederacijai. Jis situacijos nekomentuoja, sako laukiąs teismo sprendimo.

Jeigu teismo nutartimi ledo generatorius taptų valstybinis, vėliau jis būtų nuomojamas. Mat nei Žemės ūkio ministerija, nei Žuvininkystės departamentas neturi teisės užsiimti ūkine veikla. Jį galėtų vėl nuomoti kad ir ta pati konfederacija ar kokia kita žvejų ar žuvies produktų gamintojų asociacija.

Tebediskutuojama dėl žuvų aukciono

Ir praeitą savaitę žvejai tarėsi, ir vakar jie buvo susirinkę pateikti savo pasiūlymų dėl žuvų aukciono statybos Klaipėdos žvejų uostelyje. Tam, kad aukciono reikia, V. Petkaus teigimu, pritaria visi žvejai, tačiau dėl viso kito kyla nemažai diskusijų.

Visų pirma iškyla žemės klausimas. Žemė žvejų uostelyje, ant kurios turėtų būti statomas žuvų aukciono pastatas, yra išnuomota AB "Senoji Baltija". Todėl būtina rasti bendrą kalbą su šia bendrove.

Viena, būtų galima statyti aukcioną valstybės lėšomis, gautomis iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Antra, jį galėtų statyti privati bendrovė. Tokiu atveju parama iš valstybės sudarytų 60 proc., o 40 proc. reikalingų lėšų reikėtų turėti pačiai bendrovei.

Reikia ir kuro kolonėlės

Buvo planuota žvejų uostelyje statyti ir aprūpinimo kuru kolonėlę. Ir šiuo klausimu žvejai nebuvo vieningi: vieni teigė, jog jos reikia uostelyje, kiti - kad ne. Vis dėlto nuspręsta, kad reikia statyti ir ją.

Dabar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija turėtų skelbti konkursą dėl jos statybos. Manoma, kad jį laimės kokia nors kompanija, prekiaujanti naftos produktais.

Danai baigia projektą

Kovo 2 d. žvejai laukia atvykstančių danų. Pastarieji pernai pradėjo rengti gamintojų organizacijos projektą. Pernai Klaipėdoje danai lankėsi du kartus. Pastaruoju metu projekto rengimas jau eina į pabaigą.

Paprasčiau pasakius, pagal danų projektą būtų įkurtas tam tikras žvejų susivienijimas, kuris galbūt padėtų greičiau spręsti jiems savo problemas. Į jį stotų ne asociacijos, o atskiros įmonės ir firmos.

Žvejų susivienijimas galėtų gauti paramą, reguliuoti žuvų kainas, steigti aukcioną ir t. t.

Stebuklų nereikia tikėtis

Beje, Lietuvos žvejai laukia pinigėlių iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Iš viso Lietuvos žuvininkystei iš tų fondų yra skirta 10,6 mln. eurų trejiems metams - 2004-2006-iesiems. Tie pinigai skirti ir kompensacijoms už laivus, kuriais nebebus žvejojama, ir žvejams, netekusiems darbo, ir įvairioms rekonstrukcijoms.

V. Petkaus manymu, maždaug pusė tos sumos turėtų būti skiriama laivams. Beje, yra vienas gana svarbus momentas: jeigu pageidaujama gauti suma viršija turimą sumą, ji yra dalinama iš norinčiųjų ją gauti skaičiaus, kitaip sakant, tokiu atveju nebus galima gauti tą kompensacijos maksimumą, kuris yra skiriamas. Tad Žuvininkystės departamento direktoriaus pavaduotojo teigimu, stebuklų nereikia tikėtis.

V. Petkaus teigimu, šiuo metu yra pateiktos 23 paraiškos atsisakyti žvejybos verslo. Tačiau, pasak jo, tai dar nereiškia, kad visi tie 23 laivai ir nebežvejos. Šiuo metu tarp žvejojančių Baltijos jūroje laivų priskaičiuojami 66 laivai.

Vidmantas MAŽIOKAS