Girulių miško kirsti neskubama

Miestas ir uostas

Pauosčio geležinkelio stoties plėtros projektas - kol kas tik popieriuje

Melnragės ir Girulių gyventojai baiminasi, kad įgyvendinant Pauosčio geležinkelio plėtros projektą bus iškirsta per 30 hektarų Girulių miško.

Protestuojant prieš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" planus plėsti minėtą geležinkelio stotį, buvo surinkti parašai ir išsiųsti kreipimaisi Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui, Klaipėdos apskrities administracijai ir Klaipėdos miesto merui.

Tačiau Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos atstovai ramina gyventojus, nes kol kas dar nėra parengtas Pauosčio geležinkelio stoties plėtros projektas - vyksta tik svarstymai.

"Artimiausiomis dienomis tikrai niekas nesiruošia eiti kirsti miško. Šiuo metu svarstomos įvairios geležinkelio mazgo plėtros galimybės ir atliekamos studijos. Ir tik po to paaiškės, kada, kiek ir ar išvis bus kertama dalis miško prie Pauosčio geležinkelio stoties", - sakė KVJU direkcijos direktorius infrastruktūrai Algirdas Kamarauskas.

Paruošta programa

Apie 75 proc. Klaipėdos uoste perkraunamų krovinių atgabenama geležinkeliu.

Anot A. Kamarausko, uostas sparčiai vystosi, o perkraunamų krovinių kiekiai vis didėja. Tad būtina jau dabar susimąstyti, kaip bus užtikrintas saugus bei greitas krovinių pristatymas į uostą minėta transporto rūšimi.

LR susisiekimo ministras patvirtino Klaipėdos uosto geležinkelio mazgo plėtros iki 2015 metų programą, numatančią geležinkelio vystymąsi ir būdus, leisiančius sumažinti per Klaipėdą pravažiuojančių traukinių srautus.

Nepatogumai gyventojams

A. Kamarausko teigimu, beveik visi geležinkeliu atvežami kroviniai Klaipėdą pasiekia per Kretingą.

Dėl ribotų galimybių Pauosčio geležinkelio stotis aptarnauja tik AB "Klaipėdos nafta". Likę kroviniai vežami į Klaipėdos geležinkelio stotį. Ir tik iš čia vagonai vežami arba į pietinę uosto dalį, arba grįžta atgal - į KLASCO šiaurinę dalį.

"Tad kroviniai, prieš patekdami į šiaurinę uosto dalį, geležinkelio atkarpa tarp Klaipėdos geležinkelio stoties ir viaduko per P. Lideikio gatvę pravažiuoja du kartus. Dėl keliamo triukšmo ir taršos nepatogumų nuolat patiria šiaurinės miesto dalies gyventojai. Beje, KLASCO sausakrūvis uostas itin sparčiai vystosi, tad krovinių kiekiai, gabenami minėta geležinkelio atkarpa, tik didės", - sakė direktorius infrastruktūrai.

Statys aplinkkelį

Bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" užsakymu jau ruošiama Klaipėdos miestą aplenkiančios geležinkelio trasos statybos studija. Aplinkkelio dėka į pietinę uosto dalį gabenami kroviniai Rimkų ir "Draugystės" stotis pasiektų neužsukdami į Klaipėdos geležinkelio stotį.

A. Kamarausko teigimu, tiek ekspertai, tiek KVJU direkcijos ir "Lietuvos geležinkelių" specialistai sutaria, jog siekiant pagerinti susisiekimą geležinkeliu su šiaurine uosto dalimi idealiausia plėsti geležinkelio pajėgumus prieigose prie miesto.

Numatyti du variantai - išplėsti Pauosčio geležinkelio stotį arba pastatyti naują Kopūstų kaimo stotį.

Pasirinkus pastarąjį variantą, reikėtų nutiesti dar vieną papildomą geležinkelio atšaką nuo Kopūstų kaimo iki Pauosčio stoties. Tad nors ir kitoje vietoje, bet dalį miško vis tiek tektų kirsti.

Nusprendus plėsti Pauosčio stotį, tektų iškirsti apie 30 ha miško. Optimistiniais paskaičiavimais rekonstrukcijos darbai anksčiausiai prasidėtų 2006 metais.

Stoties plėtra vyktų etapais - pirmiausiai nutiesiant naują magistralinį kelią ir tik po to į rytų pusę pagal poreikius statant papildomas geležinkelio atšakas. Tad miškas būtų kertamas neiškart.

Anot A. Kamarausko, manoma, jog idealiausias variantas - Pauosčio stoties plėtra. Visgi, siekiant pagrįsti vieno ar kito varianto pranašumą, KVJU direkcijos užsakymu atliekama palyginamoji studija.

Planų neslepia

Jei atlikta studija patvirtintų, jog geriau plėsti esamą stotį nei statyti naują, pasak A. Kamarausko, pirmiausiai būtų atliekamas teritorijos detalusis planavimas, įvertintas poveikis aplinkai ir, vadovaujantis galiojančiais įstatymais, su paruoštu detaliuoju planu supažindinama visuomenė.

"Direkcija nenori ir neketina slaptai ruoštis galimai Pauosčio stoties plėtrai. Su geležinkelio mazgo vystymo programa supažindinti miesto Savivaldybės atstovai. Pakankamai laiko viešai pateikti savo nuomonę bei pasiūlymus turės ir gyventojai", - teigė KVJU direkcijos atstovas.

Numatytos kompensacijos

Pasak A. Kamarausko, KVJU direkcija yra numačiusi kompensacijas už iškirsto miško dalį.

"Norime ne tik viešai diskutuoti apie ketinamus realizuoti naujus projektus. Siekiame įrodyti miestiečiams, jog galime ne tik kirsti mišką, bet ir pasodinti medžius", - sakė jis.

Jau paprašyta miesto Savivaldybės parengti miesto apželdinimo koncepciją, numatančią galimų parkų kūrimo ar pavienių medžių sodinimo vietas.

A. Kamarausko teigimu, sodinti medžius itin norisi ten, kur labiausiai juntama uosto veikla. Beje, apželdintas galėtų būti ir ne vienas tuščias plotas pačioje Melnragėje.

Be to, KVJU direkcija teigia numačiusi finansuoti ir užterštumo bei triukšmo tyrimo studiją šiaurinėje miesto dalyje. Šiuos tyrimus turėtų atlikti Visuomenės sveikatos centras.

Albertas BARAUSKAS