Uoste
Jūrų perkėlos terminale tebėra unikalus objektas - sovietmečiu įrengta slėptuvė. Ja būtų galima naudotis ir dabar, tačiau terminale ženkliai didėja krova, būtina plėsti gamybos plotus.
Slėptuvė Nr. 83 pastatyta kartu su Jūrų perkėlos terminalu (JPT) 1986 m., nes perkėla buvo karinis objektas. Ji buvo skirta įvykus atominiam sprogimui slėptis nuo užteršto oro perkėlos darbuotojams, dislokuotam pasieniečių būriui, karinių dalinių kariškiams, į terminalą atplaukusių laivų įguloms.
Slėptuvė, kurios bendras plotas 580 kv. m, yra 4 m gylyje po žeme. Virš jos - 2 m storio gelžbetonio siena ir 1,5 m storio grunto sluoksnis. Ji turi visišką autonomiją - savo dyzelį generatorių, gaminantį elektros energiją, kuria naudotis galėtų ir jūrų perkėla. Įrengti oro filtrai, pasirūpinta kokybiškais deguonies balionais, telefono komutatoriumi, suteikiančiu galimybę tiesiogiai susisiekti su Maskva. Viskas padaryta taip, kad slėptuvėje 700 žmonių galėtų išsilaikyti savaitę.
Nugriauti - brangu
Ir dabar JPT slėptuvė yra viena moderniausių Klaipėdoje. Joje tebėra daug kas išlikę, pavyzdžiui, ir gultų, ir degazacijos priemonių. Pasak grandies vadės KLASCO darbuotojos Žydrės Likšienės, prieš dvejus metus slėptuvę tikrinę Civilinės saugos departamento atstovai trūkumų nerado.
Suprantama, dabar apie atominius sprogimus niekas negalvoja, tačiau JPT kraunama daug pavojingų krovinių. Įvykus nelaimei, jeigu reikėtų žmones iš perkėlos evakuoti pavėjui, slėptuvė praverstų. Jos eksploatacinės išlaidos - 1,5 tūkst. Lt per metus.
Nors JPT labai trūksta ploto krovos darbams, tačiau slėptuvei, turinčiai 2 metrų gelžbetonines sienas, nugriauti reikėtų įdėti nemažai darbo ir lėšų. JPT direktorius Vaclovas Grigalauskas mano, jog ji dar kurį laiką nebus liečiama. Be to, AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO), kuriai priklauso JPT, ketina šį klausimą spręsti suderindama su valstybės poreikiais.
Paklaustas, ar perkėlos slėptuvė negalėtų tapti kruizinių laivų turistų lankomu objektu, V. Grigalauskas atsakė, kad KLASCO pramogų verslu neužsiima, tačiau, jeigu šis versliukas bent jau nebūtų nuostolingas, gal būtų galima apie tai pagalvoti.
Vertins specialistai
Pasak Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Laisvūno Kavaliausko, Klaipėdoje yra nemažai nuo Antrojo pasaulinio karo išlikusių dar vokiečių įrengtų slėptuvių. Neseniai pradėjus jas tyrinėti paaiškėjo, kad jų yra labai įdomių, pavyzdžiui, požeminių tunelių po gatvėmis.
Pasak L. Kavaliausko, šiandien slėptuvė Nr. 83 Lietuvoje nėra kultūros vertybė, tačiau tokie objektai populiarūs Europoje ir visame pasaulyje. Latviai slėptuves naudoja kaip turizmo traukos objektus. Pavyzdžiui, jie turi 2 tūkst. kv. m. slėptuvę, kuri prieš kelerius metus buvo atidaryta turistams.
"Perkėlos slėptuvė - įdomus objektas. Pirmiausia reikia jį įvertinti, kad galėtume teikti pasiūlymus Vertinimo tarybai prie Kultūros paveldo departamento. Ji turėtų spręsti, ar jis turi būti įrašytas į valstybinį ar vietinį registrą, ar ne", - "Vakarų ekspresui" sakė L. Kavaliauskas.
Valentinas UBAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą