Uosto direkcijoje
Prasidedant naujiems metams kalbėjomės su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generaliniu direktoriumi Sigitu Dobilinsku apie tai, ką ketinama uoste padaryti šiemet, ko nespėta pernai.
Šiemet Uosto direkcija planuoja Klaipėdos miesto savivaldybei skirti apie 5 mln. Lt šiauriniam išvažiavimui iš uosto sutvarkyti.
Beje, per uraganą "Ervinas" buvo nudraskytos laivų atmušos prie krantinių, smėliu užneštas laivybos kanalas iš jūros pusės. Šiuo metu su draudimo kompanija vedamos derybos, kad ji padengtų uragano metu Uosto direkcijos patirtus nuostolius, vertinamus daugiau kaip 1 mln. Lt.
Pernai Klaipėdos uote atlikta įvairių statybos darbų, kurių vertė apie 61 mln. Lt. Jiems Uosto direkcijos sąmatoje buvo numatyta skirti 94 mln. Lt., taigi investiciniai planai įgyvendinti maždaug 70 proc. Pavyzdžiui, pirmam laivybos kanalo gilinimo etapui planuota skirti 17 mln. Lt, o panaudota apie 12 mln. Lt. Taip atsitiko todėl, kad gilinimo darbus atliekanti AB "Hidrotechnika" įsipareigojo akmenis iš kanalo iškelti už tą pačią bendro projekto kainą. Ji dirbo tris mėnesius, tačiau Uosto direkcijai nebuvo pateikta darbų, kuriuos reikia apmokėti, atlikimo aktų. Pasak S. Dobilinsko, tokių pavyzdžių yra ir daugiau.
Tai, kas nepadaryta pernai, perkelta į šiuos metus. 2005-aisiais Uosto direkcija numato investuoti 181 mln. Lt, įskaitant pernai nepanaudotas lėšas uosto infrastruktūrai. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos sąmatą 2005-iesiems susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis patvirtino dar pernai spalio mėnesį. Joje, be tų 181 mln. Lt, skirtų investicijoms, dar numatyta apie 57 mln. Lt uostui palaikyti ir kitoms Uosto direkcijos išlaidoms, 9,4 mln. Lt pervesti Lietuvos saugios laivybos administracijai, 10 mln. Lt skirti paskoloms grąžinti.
Beje, vykdomas Uosto plėtojimo tarybos nutarimas šiemet parengti Klaipėdos uosto investicijų 2006-2010 metams programą, kuri bus teikiama tvirtinti Vyriausybei. Šis darbas jau pradėtas.
Krantinės ir geležinkeliai
Krantinių Smiltynėje, prie kurių švartuojami AB "Smiltynės perkėla" naujosios perkėlos keltai, rekonstrukciją ketinta atlikti dar pernai vasarą. Tačiau pradėjus dirbti naujam keltui "Neringa", nutarta šiek tiek lukterėti.
Pasak S. Dobilinsko, smegduobės tose krantinėse anksčiau ar vėliau būtų atsivėrusios, todėl ir buvo ruošiamasi jas remontuoti, atlikta ekspertizė. Tačiau naujasis keltas šiek tiek paspartino procesą. Šio objekto remontas Uosto direkcijai kainuos daugiau nei 1,5 mln. Lt. Generalinio direktoriaus teigimu, šios krantinės bus remontuojamos greičiausiai ir jau renkamas rangovas.
Beje, konkursai dėl statybos darbų atlikimo Klaipėdos uoste buvo rengiami pernai. Šiemet iki rudens planuojama baigti 82-89 krantinių rekonstrukciją, pirmą 105-106 krantinių rekonstrukcijos etapą. Ketinama gerokai pasistūmėti į priekį rekonstruojant 142 krantinę, pradėti antrą laivybos kanalo gilinimo darbų etapą ir artėti prie pabaigos. Be to, turės būti rekonstruojamos dvi AB "Laivitė" nuomojamos krantinės.
Numatyta didelė geležinkelio plėtros programa, kuriai skiriama iš viso 50 mln. Lt. Tiesa, apie 41,6 mln. Lt šiai programai įgyvendinti tikimasi gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Beje, ne visus ES pinigus reikės išleisti šiemet. Jie turėtų būti panaudoti per 2005-2006 metus.
Laivai, pastatai
Uosto direkcija ketina šiemet įsigyti dar vieną locmanų katerį. Paklaustas, ar jis bus toks pat, kaip neseniai pirktas kateris "Dangė", S. Dobilinskas atsakė, jog geresnis. Planuojama, kad jis bus pastatytas per pusę metų. Laivą norima įsigyti lizingo būdu. Į sąmatą įtraukta tik pradinė įmoka.
Neatsisakyta sumanymo įsigyti ir hidrografinį laivą, narų botą, tačiau antras locmanų kateris, anot S. Dobilinsko, labiau reikalingas, nes vis dar nuomojamas vienas locmanų kateris iš AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO).
Tebeplanuojamas Kopgalyje statyti laivų eismo tarnybos bokštas, projektuojamas Uosto direkcijos administracinis pastatas. Tikimasi, jog šiemet projektas bus baigtas. Galimas daiktas, jog rudenį bus renkamas rangovas, o kitais metais pradėtas statyti administracinis pastatas. Už šiuos darbus ketinama atsiskaityti lizingo būdu, kad nereikėtų šiam tikslui imti uosto plėtrai reikalingų lėšų.
Giliavandenis uostas
Vyriausybės strateginio planavimo komitetas pritarė "japoniškajam" giliavandenio uosto Klaipėdoje statybos variantui. S. Dobilinsko teigimu, tai pagrindas įtraukti giliavandenį uostą į Klaipėdos miesto bendrąjį planą, kurį miesto Taryba turi patvirtinti iki šių metų pabaigos.
Kitas žingsnis - turės būti atliktas tiek pačio giliavandenio uosto, tiek jo prieigų poveikio aplinkai vertinimas, kurį, ko gero, užsakys Uosto direkcija. Pasak jos generalinio direktoriaus, vertinime turėtų atsispindėti ir neigiamo poveikio mažinimo būdai. Tokios apimties darbams atlikti, ko gero, prireiks ne mažiau kaip pusantrų metų.
Rengiant projektą, pasak S. Dobilinsko, vargu ar galės būti pasirinkta kita uosto vieta. Japonai numatė, kad tokį uostą galima pastatyti per 6 metus. Jeigu uostas būtų pradėtas statyti 2009-aisiais, tai 2015-aisiais galėtų būti baigtas pirmas jo etapas.
Jeigu šiemet bus pasiekta 22,5 mln. tonų krova, ir jeigu kasmet krova didės apie 10 proc., tai apie 2009-uosius Klaipėdos uoste būtų perkraunama apie 30 mln. tonų krovinių.
Sprendimo nekvestionuoja
Aukščiausiasis Teismas pripažino UAB Birių krovinių terminalo (BKT) teisę sudaryti su Uosto direkcija sutartį dėl žemės, ant kurios stovi terminalas uoste, nuomos ne konkurso tvarka.
S. Dobilinsko teigimu, Uosto direkcija tokio teismo sprendimo nekvestionuoja ir pasirengusi jį vykdyti.
Jeigu LKAB "Klaipėdos Smeltė", kuri iš Uosto direkcijos išsinuomotą žemę subnuomojo BKT, atsisakytų nuomos sutarties dėl tos teritorijos, Uosto direkcija negalėtų jos išnuomoti niekam kitam kitaip, kaip tik konkurso tvarka. Kitokio varianto nenumato uosto įstatymas. Tačiau dabar tai padaryti ją įpareigojo teismo sprendimas.
Juo "Klaipėdos Smeltė" yra įpareigota atsisakyti tos dalies teritorijos žemės nuomos sutarties BKT naudai, o Uosto direkcija turi tai patvirtinti. Ji jau kreipėsi į "Smeltę" prašydama nutraukti nuomos sutartį. Ši kol kas nesutiko to padaryti. O kol "Smeltė" nenutraukė nuomos sutarties, Uosto direkcija negali teritotrijos išnuomoti BKT.
Prognozuojamas augimas
Pagal Klaipėdos uosto krovos kompanijų pateiktas prognozes šiemet uoste planuojama perkrauti 23,4 mln. tonų krovinių. Vadinasi, būtų perkrauta 13,5 proc. daugiau nei pernai. Kiekviena perkrauta tona didina ir Uosto direkcijos pajamas. Tačiau ji šiemet planuoja gauti apie 5 proc. daugiau pajamų nei pernai.
2004 metais Klaipėdos uoste perkrauta 20,3 mln. tonų krovinių, t. y. 4 proc. mažiau nei 2003-iaisiais. S. Dobilinsko teigimu, tai lėmė ir objektyvios, ir subjektyvios priežastys. Pernai mažiau krauta naftos produktų ir grūdų, kurių derlius buvo prastas. Rusijos Primorsko uosto krova auga labai sparčiais tempais. Čia pernai perkrauta 44,5 mln. tonų krovinių, t. y. 52 proc. daugiau nei pernai. Tad, S. Dobilinsko teigimu, konkurencija naftos produktų krovos srityje yra labai didelė ir dar aštrės.
Užtat konteinerių krova Klaipėdos uoste ir toliau auga. Palyginti su užpernai metais, 2004-aisiais konteinerių perkrauta 47 proc. daugiau, t. y. 174 tūkst. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių). Klaipėdos uostas tebėra lyderis šioje srityje tarp Baltijos šalių uostų.
Su Rusijos uostais Primorsku, Kaliningradu, Sankt Peterburgu nėra ko lygintis, nes jie ir toliau naudojasi preferencijomis. O kituose Baltijos uostuose krova didėjo akmens anglies sąskaita. Pavyzdžiui, Rygos uostas neteko kai kurių krovinių, tačiau anglies krovos dėka jo rezultatai - pliusiniai. Beje, anglis sudaro 40 proc. visos Rygos uosto krovos. Pernai, palyginti su užpernai, jos krova čia išaugo 80 proc. Rygoje ir toliau planuojama skirti gana daug dėmesio akmens anglies krovai. Prie Daugavos upės netgi ketinama užpilti įlankėlę, idant būtų galima statyti anglies krovos terminalus.
Vidmantas MAŽIOKAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą