Tarptautiniai projektai
Tiek Rusijoje, tiek Lietuvoje neprarandama vilties, kad vis dėlto bus atidarytas pasienio kontrolės punktas Kaliningrado srityje, Rybačij (Rasytė) gyvenvietėje. Pasienio kontrolės punkto Rusijai priklausančioje Kuršių marių dalyje reikia, kad prasidėtų laivyba Kuršių mariose. Lietuva analogišką pasienio kontrolės punktą jau yra numačiusi įrengti Nidos uoste.
Praėjusį savaitgalį dalyvaudami tarptautinio projekto dalyvių surengtoje ekspedicijoje pietinėje Kuršių marių dalyje sutikome tik vieną kitą praplaukiantį Rusijos žvejų laivelį, žvejus mėgėjus su guminėmis valtimis, o, sakykime, jachtų, pramoginių laivų, nors buvo puikus oras, nematėme nė vieno. Marios šioje dalyje visiškai tuščios ir stebina savo platybėmis. Kai ekspedicijos jachta "Katerina" švartavosi Poleske, žmonės stabtelėdavo ant tilto į ją pasižiūrėti.
Sutarties pasirašymas atidėtas
Praėjusią savaitę, rugsėjo 21-23 dienomis, Palangoje Lietuvos susisiekimo ministerija ir Rusijos transporto ministerija turėjo pasirašyti vyriausybinį susitarimą, kurio dėka Lietuvos jachtoms ir kateriams būtų leidžiama plaukioti pietinėje Kuršių marių dalyje, o Rusijos - šiaurinėje Kuršių marių dalyje. Tai būtų buvęs svarbus istorinis momentas, garantavęs abiejų šalių buriuotojams plaukiojimą visose Kuršių mariose.
Tačiau susidarius gana įtemptai situacijai dėl Lietuvos teritorijoje nukritusio Rusijos naikintuvo, sutarties pasirašymas atidėtas vėlesniam laikui.
Sezoninis punktas
Su šio susitarimo pasirašymu yra susijęs ir pasienio kontrolės punkto Rybačij atidarymas. Tikimasi, jog jau kitą sezoną tas legendinis punktas, apie kurį kalbama jau daug metų, pradės veikti. Kaliningrado merijos Tarptautinių ryšių valdybos atstovo Vladislavo Andrejevo teigimu, kol kas Rybačij gyvenvietėje dar nieko nepadaryta. Tačiau jau baigti forminti dokumentai dėl teritorijos tokio punkto infrastruktūrai skyrimo.
Pasienio kontrolė bus atliekama prie šios gyvenvietės esančioje įlankėlėje. Sezono metu, nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio, ten bus pastatytas debarkaderis, kuris šiuo metu stovi Polesko uostelyje.
Įsivaizduojama, jog kontrolė bus atliekama taip: tarkime, jachtą Lietuvos pasieniečiai patikrina Nidoje ir apie tai praneša kolegoms Rusijoje. Pastarieji atvažiuoja į Rybačij ir laukia jos ten. Kitaip sakant, nuolatinio pasienio kontrolės punkto Rasytėje nebus. Žiemą ten lindėti pasieniečiams nebūtų jokios prasmės. Be to, pasak V. Andrejevo, lietuviai nėra pratę plaukioti pietine Kuršių marių dalimi. Ilgus metus jiems tai buvo griežtas tabu. Iki kitų metų pavasario daugelis jų dar nebus girdėję, kad jau galima tai daryti, tad bent iš pradžių darbo rusų pasieniečiams šiame punkte tikrai daug nebus. Jeigu vėliau atplauks daug jachtų, tada ir bus galvojama, kaip spręsti tą problemą.
Finansuoja TACIS
Su minėtos sutarties pasirašymu ir pasienio kontrolės punkto atidarymu yra susijęs ir šiemet liepos mėnesį pradėtas įgyvendinti tarptautinis projektas "Vandens turizmo infrastruktūros plėtra Kuršių mariose", kurio trukmė - pusantrų metų. Jį įgyvendina struktūros, suinteresuotos vandens turizmo plėtra šiame regione: iš Rusijos pusės - Kaliningrado merija, Kaliningrado srities ir Zelenogradsko rajono administracijos, iš Lietuvos pusės - Neringos ir Klaipėdos savivaldybės.
Projektą finansuoja Europos Sąjungos programa TACIS, kuri orientuota į tarpregioninį bendradarbiavimą. Bendra projekto vertė - apie 210 tūkst. eurų. Pinigai skirti įvairiems objektams. Projekto koordinatorius Rusijoje - Kaliningrado merijos Tarptautinių ryšių valdybos atstovas Vladislavas Andrejevas, Lietuvoje - Kęstutis Oginskas.
Prieplaukos ir locija
Svarbiausias projekto objektas - plaukiojančios prieplaukos. Rusijoje vieną jų kitų metų vasarą planuojama pastatyti Kuršmarių įlankoje ties Rybačij gyvenviete, toje vietoje, kur bus atidarytas pasienio kontrolės punktas. Ji bus pastatyta prie minėto debarkaderio, kad kateriai ir jachtos galėtų būti patogiai švartuojami. "Pastatydami prieplauką norime prisidėti prie to, kad abiejų šalių valdžios atstovai greičiau spręstų leidimo plaukioti problemą",- sakė V. Andrejevas. Antrą prieplauką ketinama statyti būsimame Kaliningrado vandens turizmo centre.
Kitas svarbus projekto objektas - rusų ir lietuvių kalbomis išleista Kuršių marių locija ir vandens turizmo žemėlapis. Jame bus parodyti plaukiojimo rajonai, gylis, seklumos, aprašyta, kur krante galima išlipti, pailsėti, nusiprausti, pasinaudoti sauna, nusipirkti žuvies, iš kur galima autobusu nuvažiuoti ir aplankyti arčiausiai Kuršių marių esančius kultūrinius, istorinius, archeologinius paminklus ir kt. V. Andrejevas, kol dar nebaigtas projektas, negalėjo pasakyti, kiek konkrečiai bus nurodyta uostelių, į kuriuos rekomenduojama plaukti, tačiau mano, jog jų bus apie 10.
Pasak jo, daugiausia vilčių jau turimos šiokios tokios infrastruktūros atžvilgiu dedama į Polesko uostelį, nes jame esant žvejų kolūkiui šiek tiek aktyvesnis gyvenimas nei kituose. Antroje vietoje būtų Zelenogradskas. Dar šiokia tokia infrastruktūra yra Rybačij gyvenvietėje, kurioje irgi yra žvejų kolūkis.
Valdžios požiūris
Praėjusį savaitgalį projekto dalyvių atstovai surengė ekspediciją į pietinę Kuršių marių dalį norėdami surinkti kuo daugiau informacijos apie pakrantėje esančias gyvenvietes, įsitikinti, ar gali jachta įplaukti į kai kuriuos uostelius. Joje dalyvavo tiek Lietuvos, tiek Rusijos ekspertai.
Vienas iš ekspertų - Gvardeisko rajono vandens kelių ir laivybos valdybos, vieno iš Rusijos transporto ministerijos padalinių, viršininkas Nikolajus Judinas. Paprasčiau pasakius, tai federalinė struktūra, kuriai priklauso visi vidaus vandens keliai Kaliningrado srityje, taip pat ir Kuršių marios. Lietuvoje atitikmuo būtų Vidaus vandens kelių direkcija, esanti Kaune.
Jau 12 metų šioje srityje dirbantis N. Judinas sakė, jog Kaliningrado vidaus vandens kelių priežiūrai ir plėtrai pinigų iš federalinio biudžeto beveik neskiriama. Prašant skirti lėšų, Rusijos valdžia teiraujasi, koks krovinių ir keleivių srautas. Kadangi jo praktiškai nėra, vadinasi, nėra ir problemos. "Iš kur gali atsirasti vidaus vandens keliuose krovinių ir keleivių srautas, jeigu nėra sukurtos infrastruktūros? Todėl mes atsidūrėme užburtame rate",- sakė N. Judinas.
(Bus daugiau)
Dalia BIKAUSKAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą