Vakar Neringos savivaldybėje (kadangi minėtame ruože žvejoja nemažai neringiškių) vyko pirmas rimtas pasitarimas dėl Baltijos jūroje prie Kuršių nerijos krantų žiemojančių vandens paukščių apsaugos. Jame dalyvavo daug mokslininkų, aplinkosaugininkų, muziejininkų, tačiau žvejų, kurie itin buvo kviečiami, pasak Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojo Vaclovo Petkaus, tebuvo vienas kitas. Tad galima sakyti, specialistai kol kas be jų daugumos tarėsi, ką reikia daryti.
Susitikimo metu kalbėta apie tai, kad žiemoti atskrenda apie 10 rūšių paukščių, tarp kurių - ir ledinės antys, ir globaliai nykstantys nuodėguliai, ir t. t. Jie maitinasi įvairiais moliuskais, esančiais jūros dugne, neria gana giliai, iki 135 metrų, ir būriuojasi tik tose vietose, kuriose yra moliuskų. Pakildami arba leisdamiesi paukščiai ir papuola į priekrantėje statomus žvejų tinklus.
Paprastai paukščiai atskrenda žiemoti lapkričio pradžioje ir būna iki balandžio. Rudenį oro sąlygos būna prastos. Per štormus nei žvejai žvejoja, nei paukščiai ieškosi maisto, o kai vėjas nurimsta, žvejoja tiek vieni, tiek kiti.
Priekrantėje nuo Nidos iki Klaipėdos uosto vartų iš jūros pusės žvejoja apie 20 įmonių, kurios per metus sugauna 52 tonas įvairių žuvų. Paukščiai pakliūva ne į visus tinklus, o tik į tuos, kurių kraštinės akys yra 50 mm ir didesnės. Tokie tinklai skirti gaudyti menkes ir plekšnes. Jais žvejai sugauna 6 tonas menkių ir per 800 kilogramų plekšnių. Šios žuvys sudaro tik 29 proc. viso neringiškių sugautų žuvų kiekio.
Kol kas tik nustatytas problemos mastas. Tiek mokslininkų, tiek žvejų nuomonės iš esmės nesiskiria - būtina gamtą saugoti. Tačiau norima surasti tokių priemonių, kad nenukentėtų ir žvejai, negaudami pajamų.
Neatmetama galimybė, kad dalis žvejų, kuriems verslas prasčiau sekasi, pasinaudos 2014-2020 metų Europos Sąjungos finansinio laikotarpio kompensacijomis ir pasitrauks iš šio verslo.
Likusiems žadama rekomenduoti daugiau žvejoti menkes ir plekšnes tinklais pavasarį, kai minėti paukščiai jau išskrenda. V. Petkus nemano, kad dėl to jie patirtų itin didelių nuostolių.
Bet kuriuo atveju dar bus organizuojami susitikimai su žvejais ir bus bandoma su jais pasikalbėti apie tai, kaip jie įsivaizduoja šios problemos sprendimą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą