Jūrai ir uostui paaukoti gyvenimai

Pagerbtieji

Tęsiame pasakojimą apie žmones, neseniai Susisiekimo ministerijoje apdovanotus Lietuvos Respublikos jūrų transporto darbuotojo garbės ženklu.

Krantinių statytojas

Juozas Kieža, AB "Klaipėdos hidrotechnika" Mechanizacijos departamento direktorius, šioje bendrovėje dirba jau 22 metus. Jo žinioje yra visi bendrovės mechanizmai, jo vadovaujamame mechanizacijos bare dirba apie 100 žmonių.

J. Kieža gimė 1957 metais Skaudvilėje. Baigė Lietuvos žemės ūkio akademijos Mechanizacijos fakultetą ir įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę. Metus išdirbus pagal paskyrimą teko važiuoti į Klaipėdą pas žmoną. Jis visą laiką dirba AB "Klaipėdos hidrotechnika". Pradėjo baro mechaniku, paskui vyr. mechaniku, Transporto ir laivyno skyriaus viršininku, dabar yra mechanizacijos direktorius.

Buvusi SV-425, dabartinė AB "Klaipėdos hidrotechnika", buvo pagrindinė krantinių statytoja ir remontuotoja Klaipėdos uoste. Šios bendrovės darbuotojai praktiškai yra pastatę visas krantines ir Klaipėdos uoste, ir Juodkrantėje, ir Nidoje. Sovietmečiu bendrovė būdama sąjunginio pavaldumo statė krantines ir Kaliningrade, ir Liepojoje, ir Rygoje - visame Pabaltijyje.

Labiausiai įsimintina buvo Tarptautinės jūrų perkėlos, sąjunginės reikšmės objekto, statyba. Tąkart iš esmės buvo pakeista visa sena technika nauja rusiška technika. Antras technikos keitimas vyksta pastaraisiais metais. Pasak J. Kiežos, jau beveik pusė bendrovės autotransporto ir laivyno yra atnaujinta. Nupirkta moderni polių kalimo technika, dvi galingos hidraulinės poliakalės, vibracinė poliakalė, 16 tonų keliamosios galios kranas, nes 100 tonų keliamosios galios krano neužtenka.

Vadovauja gamybos procesui

Piotras Oniščiukas buvusiame prekybos uoste, dabar AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje (KLASCO), dirba jau 26 metus.

Gimė Ukrainoje. Baigęs Odesos inžinerinį jūrų laivyno instituto Vandens transporto eksploatavimo fakultetą 1978 metais jo paties noru buvo paskirtas dirbti Klaipėdoje. Ji tuo metu buvo vienintelis uostas, kuriame specialistai buvo aprūpinami gyvenamuoju plotu.

P. Oniščiukas pradėjo uoste dirbti krovėju, paskui dispečeriu, vyr. dispečeriu, krovos komplekso viršininku, krovos rajono viršininko pavaduotoju, vyriausiuoju dispečeriu, nuo 1999 metų iki dabar eina vienos didžiausių krovos kompanijų Klaipėdos uoste gamybos direktoriaus pareigas, tad net sekmadieniais bei šeštadieniais tenka dirbti po kelias valandas.

P. Oniščiukas juokauja, kad jo vadovaujami žmonės uždirba pinigus, o visi kiti KLASCO darbuotojai juos leidžia. Jam įdomiausia dirbti buvo tada, kai bendrovė buvo privatizuota, kai pasirodė verslininkas Bronislovas Lubys su naujomis idėjomis.

"Tie 5 metai buvo labai įdomūs. B. Lubys mus, dirbusius pusiau socialistiniais metodais, mokė dirbti iš naujo rinkos sąlygomis. Dabar mes, klaskiečiai, esame vertinami, kaip baigę gerą mokyklą. Esame išmokyti taupyti, uždirbti. Iki privatizavimo dirbome paprasčiau, nebuvo tokios konkurencijos. Uoste buvo kraunama daug Rusijos metalo, ir mes per daug nemąstėme. O dabar esi privestas galvoti kiekvieną dieną, ką ir kaip turėsi daryti toliau",- sakė P. Oniščiukas.

Paklaustas, kokia jo, kaip gamybininko svajonė, P. Oniščiukas atsakė: "Reikia maksimaliai priartėti prie rinkos, priprasti prie griežtų jos reikalavimų."

Paklaustas, ar numatoma ką nors daryti Tarptautinėje jūrų perkėloje, kuri atrodo esanti apleista, gamybos direktorius sakė: "Perkėla nebuvo pritaikyta tam, kas dabar joje daroma. Geležinkelio vagonų šiuo metu praktiškai nėra, o treilerių vis daugėja, tad ten sunku dirbti. Norint ką nors keisti, reikia didžiulių investicijų. Po truputį gerindami darbo organizavimą per artimiausius dvejus trejus metus padarysime taip, kad perkėla nebeatrodytų apleista."

Jūroje įdomiau nei krante

Jonas Sūris gimė 1940 m. Joniškio rajone, baigė Kriukų miestelio mokyklą. Stojo į Baku karinę mokyklą, bet nepraėjo mandatinės komisijos. Tarnybą kariuomenėje atliko Murmanske, Severomorske. 1962 m. įstojo į Murmansko aukštąją jūreivystės mokyklą, 1968 m. baigė ir pagal paskyrimą atvyko dirbti į Klaipėdą.

Pusantrų metų padirbo tralinio laivyno bazės laivuose ir antrą kartą buvo paimtas į kariuomenę, nes tuo metu trūko karininkų. Po tarnybos vėl grįžo į tralinio laivyno bazę. Žvejybos laivuose išdirbo 25 metus iki 1993-ųjų. Tais metais grįžęs iš kalmarų ekspedicijos susirgo. Tuometinėje valstybinėje žvejybos laivyno įmonėje "Jūra" po truputį jau buvo pradėta parduoti laivus, laivynas iro, laukti, kas bus toliau, nesiryžo. Pradėjo ieškotis darbo krante.

Dirbo uosto kapitono tarnyboje uosto kapitono pavaduotoju. Kai nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atsiskyrė Saugios laivybos administracija, pradėjo dirbti joje, dabar yra Lietuvos saugios laivybos administracijos Laivybos kontrolės skyriaus vedėjas.

Nors žvejybos laivų reisai būdavo ilgi, trukdavo 8 mėnesius, nors nutikdavo nemalonių įvykių ir be štormų, tačiau plaukti į jūrą patiko labiau. Krante tenka dirbti biurokratinį darbą. Lietuvai įstojus į Tarptautinę jūrų organizaciją reikėjo daug ką pertvarkyti, ieškoti kadrų, mokančių anglų kalbą, ir t. t.

Jūrinių pretenzijų specialistas

Jūrinių pretenzijų specialistas Viktoras Zubrinas dirba AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" Draudimo ir pretenzijų skyriuje. Neseniai buvo paminėtas jo 70 metų jubiliejus.

"Mano darbas nėra lengvas. Kad ir kaip ten būtų, reikia kovoti su negatyviais dalykais. Kai pretenzijos kaina pusė milijono dolerių, tenka paplušėti kaip reikiant. Kai pavyksta atkovoti "Laivininkystei" nemažą sumą pinigų, jaučiuosi esąs reikalingas. Esu dėkingas, kad manimi visiškai pasitikima. Sunkiausia dirbti su JAV ir Kanados juristais, nes jie nėra sąžiningi",- sako V. Zubrinas.

V. Zubrinas gimė 1933 metais Saratovo apskrityje. Baigė tuometinės Leningrado aukštosios inžinerinės jūrų mokyklos Laivavedybos fakultetą. 1952 metais praktiką atliko barkentinoje "Sirijus", ir pirmas uostas, į kurį užsuko barkentina, buvo Klaipėda.

Klaipėdoje dirba nuo 1965 metų. 4 metus dėstė Jūreivystės mokykloje navigaciją. Beje, mokė ir buvusį Klaipėdos uosto kapitoną Nikolajų Severinčiką. Nuo 1969 m., kai buvo įkurta "Lietuvos jūrų laivininkystė", pradėjo dirbti joje komercijos skyriaus viršininku. Nuo to laiko ir tebedirba šioje bendrovėje. Tiesa, trejus metus dirbo Portugalijoje, Sovietų sąjungos jūrų laivyno atstovybėje.

Valentinas UBAS