Jūreivystė - ne darbas, o gyvenimo būdas

Jubiliejus

Šią savaitę Lietuvos jūreivystės kolegija švenčia 60 metų jubiliejų. Per tuos metus kolegija paruošė ir į pasaulį išleido 11 161 specialistą. Šiemet nuo gruodžio 1 d. Lietuvos jūreivystės kolegija keičia pavadinimą ir tampa Lietuvos aukštąja jūreivystės mokykla.

Užtruko 5 metus

Anot Lietuvos jūreivystės kolegijos (LJK) direktoriaus Viktoro Senčilos, pagrindinė priežastis, kodėl buvo nuspręsta keisti mokymo įstaigos pavadinimą - iškilusios identifikavimo problemos tarptautinėje plotmėje.

"Pasaulyje yra 119 jūrinių koledžų ir iš jų tik penki, tarp jų ir mes, suteikdavo bazinį išsilavinimą, reikalingą jūriniam ir kariniam laipsniui gauti. O visi kiti rengia tik kursus arba nesuteikia akademinio laipsnio. Dažniausiai tai yra profesinės vidurinės mokyklos", - aiškino direktorius. Pasak jo, svarstymas dėl vardo keitimo užtruko bemaž penkerius metus.

Merginų nedaug

Per 60 metų ši valstybinė aukštoji neuniversitetinė mokymo įstaiga rengė aukštos kvalifikacijos jūrininkus įvairioms specialybėms. Dabar Lietuvos jūreivystės kolegijoje studentai gali mokytis jūrų laivavedybos, laivų energetinių įrenginių eksploatavimo, uosto ir laivybos valdymo bei uosto ir laivybos įmonių finansų.

Per visus tuos metus merginų, baigusių šią kolegiją, nebuvo daug, tačiau taip, anot V. Senčilos, yra visame pasaulyje. Merginoms studijuoti jūrines specialybes yra sunku. "Moteris mes įsivaizduojam kaip šeimos globėjas, o kad moteris būtų šturmanė ar mechanikė - įsivaizduoti labai sunku", - sakė p. Senčila. Tačiau direktorius juokaudamas patvirtino, jog antifeminizmo kolegijoje tikrai nėra - čia vyrauja lygios teisės.

"Mus visus, tokius skirtingus, vienija jūra ir pasirinktas kelias", - vakar absolventų dienos renginyje sakė kolegijos direktorius V. Senčila

"Dabar pasikeitė pats darbas laivyne. Anksčiau laivynas buvo galimybė žmogui "prasimušti". Žmonės negalėjo išvažiuoti į užsienį, į Vakarų Europą patekti buvo labai sunku, o jūrininkai tokią galimybę turėjo. Buvo gana ilgai stovima uostuose. Ir taip buvo visame pasaulyje. O dabar laivo įgula sumažėjo, darbas tapo intensyvesnis, stovėjimai uostuose sutrumpėjo. Dabar galimybės keliauti padidėjo, nes nereikia vizų, išskyrus kai kurias šalis, kainos visiems prieinamos, ir pats laivybos verslas pasidarė labiau industrinis - jame liko mažiau romantikos", - sakė LJK direktorius.

Kartų profesija

Pasak pokalbininko, Lietuvos jūreivystės kolegijoje galima sutikti nemažai studentų, kurie čia mokosi tęsdami tradicijas. Ne vieno senelis ar tėvas yra jūrininkas. Ši profesija pereina iš kartos į kartą.

"Juk sakoma, kad jūrininko darbas - tai ne darbas, o gyvenimo būdas. Tačiau vienas žmogus nėra įpareigojamas visą gyvenimą dirbti vieną darbą. Pavyzdžiui, aš plaukiojau jūroje tik ketverius metus, bet vis tiek esu jūrininkas. Netgi teigiama, jog plaukiojimas jūroje - geriausia kranto karjeros pradžia", - sakė V. Senčila.

Jūroje mamos nėra

Lietuvos jūreivystės kolegijos direktorius pasakojo, kad iš kompanijų, kuriose studentai atlieka praktiką, atsiliepimai dažniausiai geri. Tačiau būna tokių atvejų, kai studentai išplaukdami į jūrą pamiršta, kad ten nebus mamos. Jie nepagalvoja, jog reikia pasiimti atsarginių kojinių ar porą įdomių knygų. Išplaukdami ilgesniam laikui studentai pamiršta, jog smulkiais buitiškais dalykais jūroje mama nepasirūpins.

Kartais pasitaiko ir kitokių problemų. "Yra buvę, kuomet studentai papuolė į italų laivą, kur iškilo bendravimo problemų, mat ten niekas nemokėjo angliškai", - prisiminė direktorius.

Praktikantas reklamuoja geriausiai

LJK vadovas pasakojo, jog vietinės firmos, priimančios studentus į praktiką, dažnai prašydavo atsiųsti pačius geriausius. Daug kas pasikeitė atranką pradėjus daryti užsienio kompanijoms. Jos, anot V. Senčilos, dažnai pačių geriausių ir neimdavo. O paklausus, kodėl taip elgiasi atsakydavo, jog jei žmogus yra geriausias ir elgiasi kaip geriausias, tai vėliau jis nebededa jokių pastangų, kad taptų dar geresnis, neberanda kur tobulėti.

Viktoro Senčilos teigimu, pagrindinis praktikos tikslas - kompanijoms ir studentams pažinti vieniems kitus. Pokalbininkas pasakojo, jog studentai, grįžę iš jūros, dalinasi įspūdžiais, tad kompanijos turėtų būti atsargios, jei nepavyko sutarti ir su vienu studentu. "Tai jau ne vienas - tai šimtas studentų, kurie bus informuoti", - sakė p. Senčila. Teigiami atsiliepimai apie kompaniją, kurioje atlikta praktika - geriausia reklama.

Svarbiausios savybės

"Jaunam žmogui yra suteikiama labai didelė atsakomybė. Jeigu jis yra budintis kapitono padėjėjas ar mechanikas - jis vienas valdo labai sudėtingą ir labai brangų techninį įrenginį, kurio kaina siekia dešimtis milijonų eurų. Tai pakankamai didelė atsakomybė, todėl ir jūrininkų rengimo reikalavimai labai dideli.

Tačiau jūrininkas visgi turi būti truputį romantikas, nes kitaip jis jūroje neišgyvens. Labai dažnai jūroje žmogus yra vienas, nepaisant to, kad jis yra laive, kad ten yra įgula. Romantika išlieka, nes vis tiek žmogus bendrauja su jūra. Yra laivas, yra žmogus laive, o aplinkui yra stichija. Todėl, jeigu žmogus yra tuščias, jeigu negali savęs užpildyti - jam bus labai sunku", - mano V. Senčila.

Direktorius pasidžiaugė, jog vis dar tebėra gausus jaunuolių būrys, kurie domisi jūra, kurie stoja mokytis, ir kad mūsų jūrininkai yra konkurencingi pasaulyje. "Tai žmonės, žinantys savo kainą, gerbiantys save ir kuriantys tą pagrindą, kurį mes vadiname jūrine valstybe", - sakė Lietuvos jūreivystės kolegijos vadovas.

Absolventai

Minint LJK 60-metį vakar diena buvo skirta absolventams, buvusiems dėstytojams ir darbuotojams. Beje, baigusieji šią mokymo įstaigą vienąkart vieni, kitąkart kiti, bet kasmet aplanko, t. y. susirenka ir ne švenčių proga. Jau įkurtas ir absolventų klubas.

Vakar kolegijos aktų salėje skambėjo Stasio Šimkaus konservatorijos auklėtinių atliekama muzika bei sveikinimo kalbos.

Eglė RUŠKUTĖ