Socialiniai klausimai
Nors Lietuvos jūrininkų sąjunga ne kartą kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją prašydama ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl socialinio ir buitinio jūrininkų aptarnavimo, Lietuvos valdžia neprisiruošia to padaryti.
Kiekvienam jūrininkui, atplaukusiam į savo ar svetimą uostą, norisi būti pamalonintam bent minimaliu dėmesiu ir rūpesčiu. Jūrininkams reikia ir profesionalios pagalbos, ir palaikymo, ir nors trumpos atgaivos kūnui bei sielai. Jiems turi būti sudarytos sąlygos naudotis tomis pačiomis galimybėmis, kurias turi didžioji visuomenės dalis krante. Galbūt daug kas pasikeistų, jeigu mes, būdami jūrų valstybės gyventojai, nors kartais sugebėtumėme pažvelgti į pasaulį jūrininkų akimis.
Jūrininkai nėra vien tik jų gimtosios šalies rūpestis. Tarptautinė darbo organizacija (TDO) aktyviai rūpinasi jų darbo bei gyvenimo sąlygų gerinimu tarptautiniu mastu. 1987 m. ji priėmė konvenciją dėl socialinio ir buitinio jūrininkų aptarnavimo. Jos esmė plačiau išaiškinta taip pat pavadintoje rekomendacijoje. Abu šie dokumentai išties reikšmingi, nes juose juodu ant balto išdėstytos jūrininkams teikiamos paslaugos, senosiose jūrų valstybėse ilgą laiką buvusios papročiais ar tradicijomis.
Deja, minėtoji konvencija Lietuvos nesaisto ir nėra joje tokia reikšminga. Lietuva jos dar neratifikavo. Galbūt tokio mūsų valdžios neveiklumo priežastis ta, kad priėmus tokią konvenciją valstybei iškart reikėtų įsipareigoti ne tik garantuoti tinkamą jūrininkų socialinį ir buitinį aptarnavimą jūroje, laivuose, uostuose, bet ir užtikrinti tokios veiklos finansavimą.
Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog minėtuose TDO dokumentuose smulkmeniškai vardijamos visiems žinomos tiesos, vis dėlto jie riboja galimybę valstybei savaip suprasti, kokios paslaugos, informacija ar pagalba turėtų būti teikiama jūrose dirbantiems žmonėms.
Pasaulyje siekiama, kad bet kuris ir bet kokį darbą nekariniame jūrų laive dirbantis asmuo galėtų tenkinti savo poreikius pagrindiniuose valstybių uostuose, kad tokią galimybę jis turėtų ir būdamas jūroje. Be normalių buities sąlygų, jis turi turėti galimybę sportuoti, atlikti sveikatos priežiūrą ir profilaktiką, tenkinti kultūros, pramogų, poilsio, laisvalaikio praleidimo, savišvietos, religinių apeigų poreikius, gauti konsultacijas ar juridinę pagalbą.
Neturėtų būti kliūčių jūrininkams telefonu ar paštu susisiekti su krantu. Laivui stovint uoste jie turėtų turėti galimybę susitikti su sutuoktiniais, giminėmis, artimaisiais ar draugais. Itin svarbu, kad jūrininkai galėtų iš bet kurios pasaulio vietos kuo paprasčiau, bet kaip įmanoma saugiau pervesti savo uždirbtus pinigus šeimai ar kitiems asmenims.
Jūrinės valstybės arba pačios tenkina svarbiausius jūrininkų poreikius, arba remia specialiai tuo tikslu įsteigtas įstaigas. Lietuva nėra naujokė šioje srityje - Klaipėdoje jau seniai veikia Jūrininkų klubas, o neseniai pastatytas Klaipėdos jūrininkų centras atitinka daugelį jūrininkų socialiniam ir buitiniam aptarnavimui keliamų sąlygų.
Teisininkas Julius PANKAUSKAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą