Aktualijos
Šiomis dienomis Seimui priėmus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 ir 8 str. papildymo ir pakeitimo įstatymą, kuris sumažins prekybinio laivyno laivų savininkų mokesčius "Sodrai" už jūrininkus, kilo įvairiausių diskusijų bandant atsakyti į klausimą, kodėl jūrininkai yra tokie išskirtiniai.
Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos pirmininko Algirdo Aušros teigimu, sveikintinas dalykas, kad Lietuvos laivų savininkų asociacija išsikovojo lengvatas, kad Seimas patvirtino "Sodros" įstatymo pataisą, kurios dėka jiems už jūrininkus reikės mokėti mažiau, kad dalį to mokesčio kompensuos valstybė. Tačiau, jo manymu, negerai, kad Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija šiuo atžvilgiu užmiršo žvejus.
Priimta pataisa mokesčių "Sodrai" atžvilgiu taikoma Lietuvos ar Europos Sąjungos (ES) piliečiams ir nuolatiniams gyventojams, kurie yra laivo įgulos nariai ir dirba Lietuvos Respublikos laivų registre įregistruotuose laivuose, vežančiuose keleivius ir krovinius jūra tarptautiniais maršrutais. Pasak A. Aušros, paskutiniai žodžiai po kablelio apribojo jos taikymą žvejybos laivams.
"Žvejybos laivynas, turint omenyje mokesčius "Sodrai", ko gero, nesudarytų nė 1 proc. biudžeto lėšų. Ar vertėjo taip primityviai mus ignoruoti? Ne tiek Lietuvoje pinigų iššvaistoma vėjais. Apskritai tai šaunuoliai, kad "prastūmė" šitokį dalyką, tai labai geras įstatymas. Pagal jį 180 parų Lietuvos laive išbuvęs žmogus yra nuolatinis jos gyventojas. Galima samdyti jūrininkus iš kitų šalių. Bet keista, kad Seimo narys Vaclavas Stankevičius, deklaruojantis, kad myli žvejus, ir būdamas klaipėdietis, užmiršo, kad Lietuva dar turi ir žvejybos laivyną", - "Vakarų ekspresui" sakė konfederacijos pirmininkas.
Nesukomplektuoja įgulų
A. Aušros teigimu, ir žvejybos, kaip ir prekybos, laivynas turi rimtų problemų. Pavyzdžiui, gana aštriai yra iškilusi kadrų problema. Dabar dalis žvejybos laivų neplaukia žvejoti vien todėl, kad nepavyksta sukomplektuoti įgulų.
Konfederacijos pirmininko manymu, jeigu tokia pataisa galiotų ir žvejybos laivynui, šią problemą būtų galima spręsti - būtų galima didinti algas, prisitraukti daugiau kadrų, kviestis žmones iš Ukrainos ar Baltarusijos. Dabar tai padaryti žvejybos laivų savininkai neturi iš ko, nes kuro kaina kyla, o žuvies - ne. Jie nebeturi jokių rezervų. Dar yra likę senų žvejų, o nauji nebeina dirbti į žvejybos laivyną.
Be to, Lietuvos žvejybos laivai dirba ne tik Baltijos jūros priekrantėje ar atviroje jūroje, bet ir Atlanto vandenyne.
Pritrūko valstybinio požiūrio
Papriekaištavus, kodėl savo lengvatomis nesirūpina patys žvejai, A. Aušra atsakė, jog viešai šitas įstatymo pakeitimas nebuvo svarstomas. Žuvininkystės departamentas prie Žemės ūkio ministerijos iš Seimo komisijos nebuvo gavęs jokios informacijos.
"Mes bandysime dar imtis priemonių, kad bent jau laivynas Lietuvoje nebūtų dalinamas į sau artimą ir tolimą. Lietuvoje registruoti laivai turėtų būti vienodi. Manau, šioje vietoje pritrūko valstybinio požiūrio. Jeigu žvejys nėra jūrininkas, tai kas jis? Jis - dukart jūrininkas, nes ne tik sėdi kajutėje, bet dar ir dirba ant denio, žuvis gaudo."
Seimas nepamiršo
V. Stankevičiaus manymu, tolimojo plaukiojimo laivų, žvejojančių Atlanto vandenyne, žvejams ši pataisa bus taikoma, nes jie visada sugebės įrodyti, kad gabena krovinį tarptautiniu maršrutu. Ji netaikoma tik Baltijos jūroje, priekrantėje ar Kuršių mariose žvejojantiems laivams. Pasak V. Stankevičiaus, "Sodros" mokesčio atžvilgiu situacija tokia pati kaip ir dėl nulinio pajamų mokesčio tarifo taikymo tolimojo plaukiojimo jūrininkams. Pavyzdžiui, UAB "Baltlanta" žvejybos laivai, žvejojantys prie Afrikos krantų, irgi naudojasi nulinio tarifo lengvata.
Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininko Petro Bekėžos teigimu, Lietuvos saugios laivybos administracija įregistruodama laivą įrašo, ar tai žvejybos laivas, ar ne, nuo to priklauso, ar jam bus taikoma pataisa, ar ne.
"Nieko aš nepamiršau. Plaukimas į Palangą ar Šventąją jūra nėra tarptautinis maršrutas. Kuo daugiau darai, tuo blogesnis tampi", - piktinosi V. Stankevičius dėl jam adresuotų priekaištų.
Jo teigimu, ši pataisa yra viena iš ES gairių, numatančių paramą jūriniam verslui. Šiuo atveju apie priekrantės ar Baltijos jūros žvejus nekalbama. Žvejybos verslas finansuojamas iš kitų fondų, parama jam rūpinasi Žemės ūkio ministerija.
Neturi profsąjungos
LJS pirmininko P. Bekėžos teigimu, kai žlugo žvejybos laivyno įmonė "Jūra", nebeliko ir žvejų profesinės sąjungos, tad jų interesų profsąjunginiu lygiu niekas negina. Jo manymu, pritaikyti tą lengvatą žvejams vadovaujantis ES paramos gairėmis negalima.
"Jeigu yra kokia nors galimybė ir jiems taikyti minėtą pataisą, mes prisidėsime ir juos palaikysime. Dienpinigių turėtų atsisakyti ir jie. Mes kelsime šitą klausimą. Patys žvejai turėtų stoti į LJS. Jie turi būti mūsų nariai, kad galėtume padėti spręsti jų problemas. Be to, ir jų laivų savininkai turi pradėti judėti", - sako LJS pirmininkas.
Paklaustas, ar žvejys yra jūrininkas, ar ne, P. Bekėža atsakė, kad jis pirmiausia yra žvejys. Prekybinio laivyno teisės aktai yra kiti, didžioji dalis tarptautinių konvencijų, kurios galioja prekybos laivynui, negalioja žvejybos laivynui. Šiemet yra priimta nauja Tarptautinės darbo organizacijos konvencija, kuri taikoma priekrantės ir jūros žvejams. "Remiantis ES direktyvomis reikia žiūrėti, ką galima daryti dėl žvejų. Jeigu jie miegos ir lauks, kad už juos kas nors tai padarytų, nieko nebus", - mano LJS pirmininkas.
Vadovaujamasi ES gairėmis
Valstybės parama jūrų verslui ES gairėse numatyta tam, kad jos šalių prekybiniai laivai galėtų konkuruoti su laivais, plaukiojančiais su vadinamosiomis patogiomis vėliavomis. Vadovaudamosi tomis gairėmis daugelis ES jūrinių valstybių taiko įvairias lengvatas jūrų verslui, pavyzdžiui, įveda tonažo mokestį, neapmokestina jūrininkų pajamų, sumažina arba grąžina laivų savininkams socialinio draudimo įmokas už jūrininkus. Tiek Vokietijoje, tiek Islandijoje, tiek Prancūzijoje, tiek Nyderlanduose jūrų verslui taikomos įvairios lengvatos. Nyderlanduose jau padaugėjo laivų, plaukiojančių su nacionaline vėliava.
Iki šiol Lietuvoje jūrininkų darbo užmokestis buvo dalinamas į dvi dalis, į atlyginimą ir dienpinigius. Priėmus pataisą įstatyme dėl socialinio draudimo, kuri pradės galioti nuo kitų metų, laivų savininkams duodama lengvata - sumažinamos jų įmokos į "Sodros" biudžetą. Iš karto atsiranda galimybė naikinti dienpinigius ir formalizuoti juos. Tai yra atlyginimas bus sujungiamas su dienpinigiais ir bus vienas darbo užmokestis. Jūrininkų įmokos bus mokamos nuo viso darbo užmokesčio - mokės ir darbdaviai, ir valstybė iš biudžeto. Tad ateityje jūrininkai gaus didesnes pensijas, nes jos bus skaičiuojamos taip pat jau nuo viso atlyginimo.
Netaikant tokios paramos laivynui, Lietuvos laivų savininkams būtų sudaromos neadekvačios konkurencijos sąlygos, tad jie savo laivuose pakeistų Lietuvos vėliavą į "patogią". Darbo vietų skaičius Lietuvoje dar labiau sumažėtų, dar daugiau jūrininkų prarastų darbą, kurio tektų ieškotis užsienio laivuose, o jūrinis verslas būtų sužlugdytas ir Lietuva taptų tik jūrų valstybe prie jūros, neturinčia savo laivyno, kaip kad buvo nutikę Latvijai.
Dabar laivų savininkams taikoma lengvata su kaupu atsipirks po kelerių metų. Lietuvos laivų savininkai, kurių laivai registruoti "patogių" vėliavų šalyse, juos perregistruos mūsų šalyje.
Nebuvo jokio slaptumo
Mes neišradinėjome dviračio. Visa tai jau seniai padaryta senosiose Europos valstybėse. Lietuva yra ES valstybė, mes norime žaisti pagal tas pačias taisykles, kokios yra ten. Dar 1996 m. buvo priimtos Europos Komisijos direktyvos, rekomenduojančios suteikti valstybės paramą prekybos laivynui. Priežastis - laivyno konkurencingumo didinimas. Pavyzdžiui, Belgijoje prekybinio laivyno jūrininkai apskritai nemoka socialinio mokesčio.
Šiuo klausimu mes dirbome 7 metus. Įdėjome labai pastangų ir sugaišome labai daug laiko. Galų gale šio to pasiekėme. Tačiau dar klausimas, ar tai bus įgyvendinta, nes Lietuvos prezidentas turi veto teisę. Tegu žvejai žiūri į mus ir sprendžia savo problemas. Viską lemia darbas.
Pirmieji pokalbiai Lietuvoje šia tema pradėti 2000 metais. 2002-aisiais jie įgavo pagreitį. Susisiekimo ministerijos, Lietuvos saugios laivybos administracijos ir Lietuvos laivų savininkų asociacijos užsakymu buvo atlikta studija, už kurią gana brangiai sumokėta. 2004 m. rugpjūčio 24 d. ji pristatyta Strateginio planavimo komitetui ir jis ją patvirtino. Strateginio planavimo komitetas rekomendavo Vyriausybei išnagrinėti laivybos plėtojimo Lietuvoje naujos strategijos klausimą. Minėti įstatymo pakeitimai yra to sprendimo išdava. Tai nėra atsitiktinis dalykas. Viskas buvo vieša ir žinoma.
Dėl to, kad Seimas priėmė minėtą pataisą, yra daug įvairių nuomonių. Esą buvęs neteisingas sprendimas, esą visa tai buvo daroma splapta. Tai man sukelia šypseną. Gal čia kaltas pavydas? Ką padarysi, kad mūsų verslas yra tarptautinis ir globalus. Šita parama būtina. Mes, lietuviai, turime turėti šiek tiek ambicijų. Parama laivynui - tai Lietuvos suverenumo stiprinimas, nes mūsų laivai plaukioja su nacionaline vėliava. Praėjusį pirmadienį Vilniuje Lietuvos laivų savininkų asociacijai teko surengti spaudos konferenciją, nes sostinėje laivyno išskirtinumas yra per menkai suprantamas.
Dalia BIKAUSKAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą