Jūrininkų sąjunga stiprina moterų jūrininkių gynybą

Laivai ir žmonės

Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininko padėjėja pernai nuo gegužės mėnesio pradėjo dirbti Jelena Mikalajūnaitė, turinti Antverpene įgytą jūrinio transporto vadybos magistrės laipsnį. Neseniai ji tapo ir LJS tarybos nare. Toks sprendimas priimtas todėl, kad daugėja moterų, kurių darbas susijęs su jūra. Pasak LJS pirmininko Petro Bekėžos, ne visada moterys, atėjusios į profesinę sąjungą, su vyru nori šnekėti apie seksualinį priekabiavimą laive.

Tiesiog reikėjo moters

LJS pirmininkas Petras Bekėža paklaustas, kodėl jūrininkai į savo vyrišką kompaniją pagaliau įsileido ir moterį, atsakė: "Andrejus Černovas buvo paskirtas Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF) inspektoriumi. Reikėjo ieškoti pirmininko padėjėjo, žmogaus, turinčio jūrinę specialybę, mokančio anglų, rusų kalbas, be to, būtent, moters. Viena, LJS susijungus su AB "LISCO Baltic Service", AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" profsąjungomis padaugėjo LJS narių moterų. Antra, mums žinoma, kad labai daug jaunų merginų įdarbinama užsienio kruiziniuose laivuose, kurie plaukioja su vadinamosiomis patogiomis vėliavomis."

Beje, tiek ITF, tiek Europos transporto darbuotojų federacijoje yra moterų skyriai, išvystę plačią veiklą. "Mums buvo būtina įdarbinti protingą, mokančią užsienio kalbas moterį, kuri kryptingai dirbtų su dokumentais, gaunamais iš ITF, ETF, susijusiais su moterų darbu".

Jelena Mikalajūnaitė po bandomojo laikotarpio jau yra etatinė pirmininko padėjėja. Už darbą ji gauna atlyginimą. Pernai gruodžio pradžioje vykusioje LJS ataskaitinėje ir rinkiminėje konferencijoje ji buvo išrinkta į LJS tarybą, o paskui ir LJS sekretore.

P. Bekėžos teigimu, į LJS tarybos darbą siekiama įtraukti jaunesnius energingus žmones, kurie galėtų perimti senųjų narių patirtį ir juos pakeisti.

Milda Miltakytė šiuo metu dirba AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" motorlaivyje "Algirdas" vyr. kapitono padėjėja

Ne visos nori būti buhalterėmis

Jelena Mikalajūnaitė mokėsi Klaipėdos universiteto Jūreivystės instituto Laivybos katedroje ir įsivaizdavo būsianti laivavedė. Mokytis nebuvo lengva, nes kai kurie dėstytojai, merginas, pasirinkusias tokią specialybę, vertina labai skeptiškai. Be Jelenos, tame pačiame kurse dar buvo ir Olga Laver.

Trijų mėnesių praktiką Jelena atliko AB "LISCO Baltic Service" kelte "Vilnius", tada dar kursavusiame linija Klaipėda-Kylis, ir gavo pirmos klasės jūreivio pažymėjimą. Jūreivės darbas kelte merginai buvo įdomus.

Jelena moka rišti jūreiviškus mazgus, Morzės abėcėlę, vėliavų signalus, ir t. t. Kaip ir kitoms merginoms, jai teko būti jūreivių pašieptai, išklausyti patarimų, kad merginos turi būti mokytojomis arba buhalterėmis, o ne jūrininkėmis. "Aš gerai žinojau, kad nebūsiu nei mokytoja, nei buhalterė. Bandančių sužlugdyti pasitikėjimą savimi visada atsiranda, tačiau daugelis jūrininkų palaikė mano norą tapti laivavede ir padėjo man",- sakė Jelena.

Beje, merginų, studijuojančių laivavedybą Lietuvoje, yra tik vienetai, o dirbančių laivuose beveik nėra. Kol kas tik vienintelė moteris Milda Miltakytė, dirbanti AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" laivuose, yra tapusi kapitono vyresniąja padėjėja.

Į pirmą reisą kaip kapitono vyr. padėjėja ji išplaukė 2002 m. gruodį, o pernai spalio 19 d. pradėjo antrą reisą laivu "Algirdas". Žinoma, du reisai yra tik pirma pakopa norint tapti kapitonu. Beje, neatmetama galimybė, kad Milda gali tapti vienintele Lietuvos istorijoje moterimi kapitone. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Rusijoje, moterų kapitonių buvo ir yra.

"Man norėjosi tikslumo"

Paklausta, kodėl pasirinko tokią netradicinę moteriai specialybę, Jelena atsakė: "Mano tėvas plaukė į jūrą, ir mama 5 metus dirbo laivuose virėja. Tėvas neatkalbinėjo, tik pasakė, jog pasirinkus tokį kelią teks jį nueiti iki galo". Beje, Jelenos vyresnioji sesuo, gyvendama tokioje pačioje jūrinėje aplinkoje, vis dėlto pasirinko buhalterės specialybe.

Jelenai mokykloje geriausiai sekėsi matematika ir fizika. "Man nepatiko mokslai, kur reikia daug šnekėti, turintys daug beletristikos. Man norėjosi tikslumo",- sakė Jelena.

Beje, lygindamas Jeleną ir Mildą iškarto pastebi bendrą joms abiem bruožą - priešingai nei daugelis moterų, jos labai mažai kalba.

Mokėsi Antverpene

Tik baigusi Jūreivystės institutą Jelena įstojo į uosto valdymo magistratūrą Jūreivystės institute. Čia pasimokiusi metus įstojo į Belgijos Antverpeno universitetą, jį baigė ir gavo jūrinio transporto vadybos magistrės laipsnį. Antverpene Jelena Mikalajūnaitė gyveno pusantrų metų.

Antverpeno universitete Jelenos grupėje, kurioje mokėsi 27 žmonės, merginų buvo trečdalis. Čia buvo dėstomi ekonomikos, krovinių gabenimo strategijos, jūrinės teisės dalykai. Laivavedės tarp tos grupės merginų tebuvo tik Jelena ir Olga Laver. Daugelis kitų merginų buvo vadybininkės, ekonomistės. Beje, ir tarp vyrų tebuvo tik du laivavedžiai.

Olga Laver Antverpene susirado laivų agentės darbą, liko gyventi Belgijoje ir kol kas nežada grįžti į Lietuvą.

Pradėjusi mokytis magistratūroje, Jelena ėmė labiau domėtis darbu krante nei laive. Pasak jos, kai išmoko valdyti laivą, norėjosi sužinoti daugiau apie laivo valdymą iš kranto. Jeigu nebūtų įstojusi į magistratūrą, būtų bandžiusi gauti laivavedės darbo diplomą.

Profsąjunga - nauja sritis

Paklausta, kodėl turėdama magistrės laipsnį nutarė dirbti Lietuvos jūrininkų sąjungoje, t. y. profsąjungoje, Jelena atsakė: "Aš negaliu nusėdėti vietoje. Turiu nuolatos keisti aplinką. Profsąjunga - man visiškai nauja sritis. Norėdama realiai padėti jūrininkams turiu dar daugiau įgyti žinių. Dabar aš vėl mokausi pati, noriu sužinoti, kokios problemos iškils Lietuvos jūrininkams jai įstojus į Europos Sąjungą. Jeigu man kas nors neaišku, visada padeda Petras Bekėža ir jo pavaduotojas Aleksandras Nagys. Dabar man šis darbas yra įdomus. O ar taip bus ir po 10-15 metų, negaliu pasakyti. Dar būtų įdomu giliau pastudijuoti jūrinę teisę".

Valentinas UBAS