Jūrinio paveldo išsaugojimas neturėtų būti tik entuziastų reikalas

Siekiai

Antrus metus uostamiestyje veikianti Jūrinio paveldo taryba ruošiasi ilgam darbui - monografijos leidybai. Leidinys įprasmintų pagrindinį tarybos siekį - išsaugoti uostamiesčio istorinį jūrinį paveldą.

Kultūros vertybių apsaugos departamento (KVAD) Klaipėdos teritorinio padalinio viršininkas Algirdas Gintaras, pirmininkaujantis Jūrinio paveldo tarybai, sako, kad Klaipėdoje, kaip ir dera uostamiesčiui, istorinių jūrinių objektų yra be galo daug. Deja, iki tol, kol nebuvo suburta taryba, jais mažai kas rūpinosi, kai kurių objektų iš viso nėra jokiose apskaitose. Apie juos didžioji dalis visuomenės nėra net girdėjusi.

Jūriniai objektai - kultūros dalis

A. Gintaro teigimu, jūrinio paveldo problemos iškilo dar 2001-aisiais, kada uostamiestyje viešėjo Valstybinė paminklosaugos komisija, pasigedusi institucijos, kuri rūpintųsi istoriniais jūriniais objektais. Štai tuomet ir nuspręsta įkurti tarybą.

"Iš pradžių susidūrėme su sąvokos problema - kas yra tas jūrinis paveldas, lyg ir aišku, bet išreikšti visa tai vienu sakiniu sudėtinga. Dar iki šiol tikslios sąvokos ir neturime, bet dėl to darbai nesustoja. Pagrindinis mūsų tikslas - pasirūpinti istorinių objektų apsauga, jų apskaita ir visuomenės dėmesiu šiems objektams. Juk mūsų miestas išskirtinis - jūrinis.

Senosios jachtos, jūriniai amatai, locijos, molai, kopgaliai, švyturiai ir dešimtys kitų dalykų yra ne tik paveldo dalis, bet ir uostamiesčio istorija. Šis išskirtinumas - taip pat ir kultūros dalis, o kaip ją išsaugoti - mūsų tarybos galvos skausmas", - pasakoja A. Gintaras.

Istorines jachtas saugo entuziastai

Tik subūrus tarybą, dirbti buvo nelengva, trukdė narių ambicijos, kiekvienas skirtingai įsivaizdavo darbo principus. Tačiau antruosius veiklos metus taryba pradėjo sutartiniu darbu.

Vienas iš prioritetinių tikslų, sako A. Gintaras - monografija, kurioje būtų akcentuota jūrinio paveldo reikšmė Lietuvos istorijai ir kultūrai. Liesti monografiją paskatino jau pasirodžiusi brošiūra su kai kurias aprašytais uostamiesčio objektais.

Tarybos pirmininko teigimu, knyga dienos šviesą pamatys dar negreit, nes tam reikia milžiniško indėlio - surinkti medžiagą, paruošti apmatus, surasti lėšų ir kt.

Rūpestį tarybai kelia ir senų, istorinę vertę turinčių jachtų likimas. Nors 8 tokie buriniai laivai ir jachtos, priklausantys klubui "Budys", yra įrašyti į kilnojamųjų kultūros vertybių registrą, jų rekonstrukcijai miestas lėšų nesuranda. Laivai yra piliavietės teritorijoje po atviru dangumi.

"Jachtas saugo entuziastai. Kreipėmės į merą, kad padėtų spręsti laivelių likimą. Bėda ta, kad rekonstrukcijai reikia didelių investicijų, entuziastų klubas "Budys" tikrai nesuras tokių lėšų. Šių jachtų likimą išspręstų kultūrinių objektų programos, KVAD-as taip pat galėtų prisidėti prie jų išsaugojimo. Manau, kad šie darbai ateityje bus atlikti", - įsitikinęs A. Gintaras.

Pradėta susikalbėti su miesto valdžia

Ne taip seniai Jūrinio paveldo taryba dėjo daug pastangų, kad Klaipėdos irklavimo bazė būtų įrašyta į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. KVAD-o Kultūros paveldo centrui klaipėdiečiai pasiūlė į apskaitą įtraukti povandeninės archeologijos objektus.

Savo posėdžiuose taryba aptarė Senojo uosto akvatorijos reikalus. A. Gintaro teigimu, tarybos nariai Klaipėdą norėtų matyti kaip jūrinį miestą - su burlaiviais ir jachtomis.

"Ne tik miesto valdžia turėtų rūpintis Senuoju uostu. Juk jis - visos Lietuvos. Džiaugiuosi, kad randame bendrą kalbą su Klaipėdos savivaldybe. Dabartiniu metu su miesto valdžia bent jau susišnekame. Jei pamenate, prieš kelerius metus klubo "Budys" santykiai su Savivaldybe buvo įtempti", - šypsosi Jūrinio paveldo tarybos pirmininkas.

A. Gintaras mano, kad ir šiemet tarybai pavyks pasiekti konkrečių veiklos rezultatų. Ir toliau bus stengiamasi į kilnojamųjų kultūros vertybių registrą įtraukti kuo daugiau jūrinių objektų.

Kita veiklos kryptis - į jūrinio paveldo išsaugojimo darbus įtraukti kuo daugiau institucijų.

Vaida ZUBRAUSKAITĖ