Jūros idėja turi būti skleidžiama plačiau

Profesija

Buvęs ilgametis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono pavaduotojas Ričardas Lučka nesutinka, kad jaunuoliai šiais laikais nenoriai renkasi jūrines specialybes. Jo manymu, jiems tiesiog trūksta informacijos.

Išėjęs į pensiją Ričardas Lučka nesiilsi - jau turintis nemažai dėstytojavimo patirties, jūrų kapitonas šiais mokslo metais pradėjo eiti Lietuvos jūreivystės kolegijos Navigacijos katedros vedėjo pareigas. Jis tikina, jog darbas su studentais jam nėra svetimas. "Jau turbūt daugiau nei prieš 15 metų, kai pradėjau dirbti uosto kapitono pavaduotoju, mane pakvietė į Jūreivystės kolegiją dėstytojauti. Visada laikiausi tokios nuomonės, kad mokslo įstaigos ir gamyba (t. y. uostas) turi dirbti labai glaudžiai ir žinoti, kas dedasi viena kitoje. Be to, mano darbas Kapitono tarnyboje buvo susijęs su jūrininkų diplomavimu. Dar tada raginau ir locmanus, ir kitus savo kolegas, kad jie eitų dirbti į Jūreivystės kolegiją dėstytojais. Kai kurie ir šiandien dar dirba, pavyzdžiui, jūrų kapitonas Algimantas Valiukėnas bei radijo inžinierius Arvydas Virketis, - prisimena R. Lučka.

- Taip pat ministro įsakymu dalyvaudavau vertinant specialistų žinias - valstybinių ir atestacinių egzaminų komisijose, ketverius ar penkerius metus buvau Jūreivystės kolegijos valdybos tarybos narys. Taigi darbas ir su studentais, ir su profesionalais man visiškai nebuvo svetimas, kitaip niekas manęs net nebūtų pakvietęs dirbti katedros vedėju. Iš pradžių abejojau, ar sutikti, tačiau vėliau pagalvojau, kad jei jau man siūlo, matyt, galiu prisidėti kuo nors prie jūros idėjos sklaidos."

Daugiausia studentų - klaipėdiečiai

"Neseniai su kolega Laivų energetikos katedros vedėju Vladu Stonkumi darėm žygius į Telšius, Salantus, Plungę, Platelius bei kitų miestelių vidurines mokyklas, susitikom su vienuoliktokais ir dvyliktokais, platindami jūros idėją. Juk Lietuva yra jūrinė valstybė, tad turim turėti platų diapazoną savo specialistų ne vien iš Klaipėdos. Mat dabar apie 90 procentų Jūreivystės kolegijos studentų yra klaipėdiečiai.

Teko dalyvauti Vilniuje aukštųjų Lietuvos ir užsienio mokyklų parodoje - žmonės net nežino apie Jūreivystės kolegiją. Jūrinė propaganda per maža. Jaunimas neturi informacijos. Lankydamiesi įvairiose mokyklose sulaukėme nemažo susidomėjimo ir įvairiausių klausimų. Jūreivystės kolegija apskritai labai stengiasi reklamuoti jūros temą, dirbam ir su Juodkrantės kadetų mokykla, L. Stulpino pagrindine, Tauralaukio vidurine mokyklomis", - pasakojo R. Lučka.

Specialybės perspektyvios

Jūrininkas įsitikinęs, kad dabartinei kartai jūrinės specialybės yra ir pelningos, ir perspektyvios. Lietuvos jūreivystės kolegija suteikia aukštojo mokslo ir kartu jūrinį diplomą, kuris pripažįstamas visame pasaulyje pagal galiojančią tarptautinę diplomavimo konvenciją. "Taigi garantuojame žmonėms darbą tiek Lietuvos, tiek užsienio laivuose. Kiek mes žinome, atsiliepimai apie mūsų specialistus yra labai geri", - sako R. Lučka.

Jis džiaugėsi ir ne taip seniai kolegijos įsigytais šiuolaikiniais treniruokliais - vietoj mokomojo laivo "Brigita" studentai gali naudotis moderniu treniruokliu tiesiog kolegijos patalpose, taip pat radiolokaciniu treniruokliu su vizualizacija. Visi šie faktoriai, R. Lučkos manymu, rodo labai teigiamą specialistų rengimo kokybės poslinkį.

Vis dėlto studentų, pasak jo, visais laikais yra visokių: ir motyvuotų, kurie žino, ko atėjo, ir tokių, kurie kitur neįstoję atvažiavo čia, net nenumanydami, ko mokysis. "Mano nuomone, pirmame kurse su jais reikia ypač daug dirbti, kad suvoktų, ko atėjo, o su nenorinčiais mokytis atsisveikinti, kad to nereikėtų daryti trečiame ar ketvirtame kurse."

Gali ir merginos

R. Lučka patikino, kad jūrinėmis specialybėmis domisi ir merginos, keletas jų sėkmingai mokosi laivavedybos. "Aplankytose vidurinėse mokyklose jos aktyviai domėjosi mūsų mokymo įstaiga, ir tai sveikintina. Žinoma, laivų mechanikos nepatarčiau studijuoti, nes darbas nelabai tinkamas dailiajai lyčiai, bet kitas jūrines specialybes laisvai gali rinktis. Besimokančiosios pas mus niekuo nenusileidžia vaikinams", - tikino R. Lučka.

Pavyzdžiu, kaip moteris sėkmingai susidoroja su visuomenės laikoma vyriška specialybe, jis įvardijo Mildą Miltakytę, vienintelę Lietuvoje moterį, galinčią eiti kapitonės pareigas. "Kiek žinau, dirbdama laivuose ji susitvarkydavo netgi geriau nei kai kurie vyrai. Dabar Milda taip pat dėsto pas mus kolegijoje jūrų teisę profesionalams - jūrų kapitonams ir šturmanams", - pasakojo R. Lučka.

Uostas progresuoja

Šiais mokslo metais visiškai atsidavęs mokomajai veiklai, R. Lučka pripažįsta, kad uostą jam buvę gaila palikti, tačiau, pasak jo, gyvenime nuolat viskas keičiasi. "Išaugo nauja locmanų karta, visi jie moka lietuviškai; savo darbą aš padariau, o uostas dirba normaliai", - sako R. Lučka, ir pats dešimt metų ragavęs locmano duonos.

Dabartinę Klaipėdos uosto situaciją pašnekovas vertina kaip gerėjančią: "Padidintas gylis, padaryta uosto vartų rekonstrukcija, uostui nebedaro tokios didelės įtakos vakariniai vėjai ir audros, laivų nebereikia per jas išvesti į atvirą jūrą - taip, darbo sąlygos gerokai pasikeitusios į gerąją pusę. Tačiau didėja ir laivų tonažas, jų grimzlė, darbas darosi sudėtingesnis ir atsakingesnis - bet, kita vertus, laivų įranga modernesnė.

Uosto progresui niekada nėra ribų. Mūsų specialistai žino silpnąsias jo vietas, taigi ir judama į priekį - per tuos nepriklausomybės metus į uostą labai daug investuota ir labai daug padaryta: statomos naujos krantinės, kanalas pagilintas jau iki 13 metrų ligi pat Malkų įlankos, anksčiau stovėdavo čia krūvos surūdijusių laivų keliais korpusais, - o dabar pažiūrėkit, kaip uostas atrodo, nelabai net Vakaruose surasi ką nors panašaus", - džiaugėsi buvęs ilgametis uosto kapitono pavaduotojas.

Tam, kad Klaipėda galėtų tinkamai konkuruoti su kitų šalių uostais, R. Lučkos manymu, giliavandenis uostas yra tikrai reikalingas, ir kuo greičiau, tuo geriau. "Kad didieji laivai, turintys grimzlę iki 16 m, galėtų atplaukti ne tik į Taliną, Gdanską, bet ir į Klaipėdą, o dabar jie negali, nors ir išgilinome kanalą iki 14 m šiaurinėje dalyje, toliau jau nebėra galimybės jo gilinti. Ir ne visiškai teisingai buvo padaryta toji gyventojų apklausa dėl giliavandenio uosto - tai tas pats, kas klausti manęs apie kosmosą, juk aš visiškai tų dalykų neišmanau. Uostas yra labai specifinis dalykas, ir dėl jo gali spręsti tik profesionalai", - įsitikinęs R. Lučka.

Lina NARBUTAITĖ