Daugiausia jūrininkų Latvijoje
Latvijos jūrų kapitonų asociacijos, vienijančios beveik 200 kapitonų, kapitonas Kasparas Burkitis sako, kad asociacija vis pasipildo naujais nariais. Iš pradžių ji turėjo jų tik apie 70. Gretos gausėti pradėjo nuo 2009 metų, kai atėjo nemažai jaunų kapitonų.
LATVIJOS kapitonai Kasparas Burkitis (dešinėje) ir Peteris Rabša. Egidijaus Jankausko nuotr.
K. Burkitis ne vienerius metus dirbo cheminiuose tanklaiviuose, o pastaruoju metu - laivuose, gabenančiuose vaisius. Pasak jo, Latvija turi laivų, plaukiojančių su savo šalies vėliava, bet kiek, pasakyti negalėjo. Anot jo, skaičiuojant visas valtis, laivų šalis turi daugiau kaip 2 tūkstančius, tačiau normalių prekybinių ir keleivinių - nedaug.
Jo kolega kapitonas Peteris Rabša, nuo šių metų sausio pradėjęs dirbti Latvijos jūrų administracijoje Jūrininkų registro skyriaus viršininko pavaduotoju, teigė, kad Latvija turi 12,5 tūkst. aktyvių jūrininkų, t. y. dirbančių prekybos laivuose. Dar apie 2 tūkst. jų dirba vidaus vandenų ir žvejybos laivuose.
Kuo estai atsilieka nuo lietuvių?
Estijos jūrų kapitonų asociacijos kapitonas Reinas Raudsalu, šiandien jau yra Estijos jūrų akademijos profesorius ir jau 10 metų moko jaunimą. Akademijoje kasmet mokosi apie 600 studentų. Prieš tai R. Raudsalu 22 metų plaukiojo jūromis ir vandenynais, o paskui 20 metų ėjo Talino Mugos uosto kapitono pareigas.
Jo kolega tolimojo plaukiojimo kapitonas Igoris Gnezdilovas sako, kad estai pirmieji postsovietinėje erdvėje, dar 1988 metais, įsteigė kapitonų klubą. Estai pirmieji buvo pristatyti ir tarptautinei kapitonų federacijai Londone. Tais laikais Estijos kapitonų klube buvo 250 kapitonų iš prekybos ir žvejybos laivynų. O dabar jų liko apie 70. Dabar asociacija pradėjo bendradarbiauti su Estijos laivavedžių asociacija, nes ten užauga nauji kapitonai. Norima susivienyti, kad klubas įgautų naujų jėgų.
Estijoje yra apie 6 tūkst. jūrininkų. Pasak kapitono R. Raudsalu, Estijos laivų savininkų laivai plaukioja su kitų šalių vėliavomis.
"Palyginti tai, kaip jūsų jūrinė administracija dirba su valstybinėmis struktūromis ir mūsų, jūs pirmaujate. Mes šioje srityje atsilikome", - sakė kapitonas I. Gnezdilovas.
Kapitonas R. Raudsalu prisiminė kelto "Estonia" žūtį 1994 metais. Abu žuvę kapitonai buvo draugai ir Estijos jūrų kapitonų klubo nariai. "Mes suprantame, kas tada atsitiko. Po tokių katastrofų daromos išvados, gerinamos laivybos taisyklės. Tikimės, kad dabar laivyba yra saugesnė", - sakė jis. Jo kolega I. Gnezdilovas pridūrė, kad dėl "Estonijos" žūties buvo daug politinių spekuliacijų, tačiau iš esmės problema buvo techninė, nes sistema nesuveikė taip, kaip turėjo veikti. Nebuvo iki galo viskas apgalvota, tad tame laive buvo daug techninių klaidų.
Kaliningrade jūrininkai gerbiami
Kaliningrado jūrų kapitonų asociacijos, kuri vienija apie 200 narių, kapitonas Valerijus Mezencevas sakė, kad tokios problemos, jog mažėtų laivų, plaukiojančių su Rusijos vėliava, nėra. "Pas mus jūrininkai labai gerbiami, nes mes statėme tą miestą, kėlėme apskrities ekonominį lygį. Į biudžetą tais metais plaukdavo apie 70 proc. pajamų. Viskas, kas pastatyta tais metais, žvejų ir jūrininkų dėka", - kalbėjo kaliningradietis.
KALININGRADO kapitonas Valerijus Mezencevas. Egidijau Jankausko nuotr.
Dabar Kaliningrado srityje, įskaitant ir veteranus, yra apie 7 tūkst. jūrininkų. Jie rengiami Kaliningrade ir dirba laivuose, plaukiojančiuose su užsienio vėliavomis. Dirbančiųjų laivuose su Rusijos vėliava nėra daug.
V. Mezencevas 26 metus išdirbo didžiausioje mieste Kaliningrado tralerių laivyno bazėje. Jai priklausė daugiau kaip 100 didelių laivų. Įgulas sudarydavo po 80 žmonių. Jie po 6-7 mėnesius dirbdavo visuose Pasaulinio vandenyno rajonuose - Indijos, Atlanto vandenynuose, Afrikos, Kanados pakrantėse.
Kapitonas V. Mezencevas 10 metų dirbo Ramiajame vandenyne. Laivų grupė bazavosi Peru. Nuo 1979 iki 1991 metų jūrininkai ten skrisdavo iš Maskvos. Ramiajame vandenyne 1979 metais buvo rasti dideli stauridžių ištekliai, tad ten žvejojo ir lietuviai, ir estai, ir latviai, ir kaliningradiečiai. Susirinkdavo daugiau kaip 100 laivų. Ir kasdien kiekvienas laivas sugaudavo beveik 100 tonų žuvų. Paimti žuvų laimikių atplaukdavo transportiniai refrižeratoriai iš Klaipėdos, Talino, Kaliningrado, Novorosijsko. Atplaukdavo ir tanklaiviai. Ten įsikurdavo ištisas miestas. Vaizdas buvo gražus - daugiau kaip 100 laivų viename taške ir šviečia visų žiburiai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą